Naujos technologijos, globalizacija ir besikeičiantys vartotojų poreikiai skatina ieškoti naujų, netradicinių informacijos pateikimo būdų, keičiančių požiūrį į istorinio turinio prieinamumą ir panaudojimą. 2016 metų gruodžio mėnesio pradžioje pasirodžiusi Interaktyvi istorinė rekonstrukcinė 3D vizualizacija „XV – XX a. Kauno pilies retrospektyva“ (projektą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba) pristato reikšmingiausius pirmosios pilies apgulties momentus, tuometinę ginkluotę ir įtvirtinimus. Moderniųjų technologijų privalumai leidžia lankytojui iš visų pusių apžiūrėti pirmąją iš keturių mūrinių aptvarinio/gardininio tipo pilių, pastatytų Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XIV amžiuje, prieš ir po 1362 metų apgulties.

Vizualizaciją sudaro septyni chronologine seka išdėstyti segmentai (scenos). Pirmuosiuose jų pristatomas kryžiuočių ordino žygis link Kauno pilies ir stovyklavietės įrengimas. Drauge su savimi kryžiuočių ordinas gabeno visą to meto amuniciją – arkibalistas, katapultas, trebušetus ir pan., kurią surinkdavo prie Kauno pilies įrengtoje stovyklavietėje ir pasiruošdavo puolimui. Pilies apgulties pradžioje priešai kasė griovius ir, sustiprinę juos pylimu, siekė užblokuoti pagalbą pilies įgulai. Pilies apgulties scenoje atskleidžiama, kokius ginklus naudojo kryžiuočiai, o kokius – pilies gynėjai lietuviai. Paskutinėje vizualizacijos scenoje vaizduojama pilies bokštų, pilies griūtis ir apgulties pabaiga – priešų atsitraukimas.

Naudojant interaktyvią priemonę, reikšmingas Kauno piliai istorinis momentas patraukliai, suprantamai bei unikaliai pateikiamas įvairių amžiaus grupių vaikams ir jaunimui, o taip pat vyresnio amžiaus vartotojams. Sukurtas turinys yra lengvai prieinamas per interneto naršykles tiek kompiuteriuose, tiek mobiliuosiuose išmaniuosiuose įrenginiuose, adresu pilis.kaunomuziejus.lt. Tai puiki istorinio ugdymo priemonė, mažinanti socialinę atskirtį ir prieinama vartotojams nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos, socialinės ar ekonominės padėties. Netradicinė paslauga skatins šiuolaikinės globalios žinių visuomenės domėjimąsi savo šalies istorija, paveldu ir prisidės prie Lietuvos istorinės tapatybės, jos tęstinumo bei unikalumo išsaugojimo.