Kauno bienalės konkursinėje parodoje kaunietis menininkas Naglis Baltušnikas siūlo iš naujo įvertinti šiuolaikines dovanojimo tradicijas, daiktų ir dėmesio ženklų vertę.

"Rožytė – Roos potis" – juodas užrašas ant balto keturkampio su užapvalintais kampais. Žemiau – "EEK 59,90". Po juo – "LTL 8,99". Ir galiausiai – brūkšninis kodas  su skaičiais. Visa tai matau ne "Maximoje" ir ne gėlių parduotuvėje, o M.Žilinsko dailės galerijoje.

Baltojo keturkampio kraštinės – ne kelių centimetrų, o beveik viso pusanto metro. Vietoj popieriaus ir spaudos dažų – baltai ir juodai glazūruotų plytelių mozaika. Greta jos – dar šiek tiek teksto: "Naglis Baltušnikas, Flowers Are a Girl's Best Friends, Rožytė".

Užkoduota prasmė

Nepaisant objekto dydžio ir medžiagiškumo, žiūrėdama atpažįstu etiketę: prekės pavadinimas – lietuvių ir estų kalbomis, nurodyta kaina Estijos kronomis ir Lietuvos litais, greitam prekės nuskaitymui pateiktas brūkšninis kodas.

N.Baltušniko darbas – ne kas kita kaip vazone parduodamos rožės etiketės kopija. Iš pirmo žvilgsnio tokia kopija atrodo didesnė, tauresnė, dailesnė, reikšmingesnė. Juolab kad eksponuojama M.Žilinsko dailės galerijoje, kaip Kauno bienalės "Unitekstas" konkursinės programos dalis. Objekto dydis ir keramikos spindesys – tik dalis N.Baltušniko magijos.
Kūrinio forma kopijuoja vazone parduodamos gėlės etiketę, tačiau pavadinimas ("Rožytė") leidžia manyti, kad N.Baltušniko darbo objektas – ne etiketė, o pati gėlė.

Pačioje konceptualaus meno aušroje, 7-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Josephas Kosuthas sukūrė seriją darbų "One and Three" ("Vienas ir trys"), kuriuose tą patį objektą (pvz., kėdę) demonstravo trimis skirtingais būdais: pateikdamas realų objektą, jo paveikslą (fotonuotrauką) ir apibūdinimą žodžiais (apibrėžimą iš žodyno). Objektas – vienas ir tas pats, skiriasi tik materiali jo pateikimo forma. Vėliau tokie pakeitimai tapo vienu iš konceptualios raiškos principų.

Pasinaudodamas šiuo konceptualiu pakeitimu, N.Baltušnikas žaidžia paslėpdamas savojo objekto formą. Užuot darbe vaizdavęs tikrą rožę, žiūrovui, lyg prekių skenavimo aparatui, jis pateikia informaciją, kad šis rožę įsivaizduotų pats. Užuot sukūręs rožės kopiją, kūrėjas kopijuoja etiketę ir aktyvuoja suvokėją.

Turėdamas objektyvią informaciją – gėlės pavadinimą, kainą ir brūkšninį kodą, suvokėjas vaizduotėje gali svajoti – susikurti savo gėlę. Ir/arba operuoti sąvokomis ir tiesiog mėginti įminti menininko užmintą mįslę.

Provokacija klausimais

Darbų ciklo pavadinimas ("Flowers Are a Girl's Best Friends") "Rožytei" suteikia dar vieną prasminį sluoksnį. Jo gėlė kaip brangi ir geidžiama dovana moteriai – žinomos populiarios dainos "Diamonds Are a Girl's Best Friend" parafrazė.

Greta ciklo pavadinimo – dar viena kūrėjo žinutė: "Skiriama žmonai". Taip į N.Baltušniko mozaikos suvokėjo matymo lauką patenka dviguba – ir dovanos pirkėjo (vyro), ir dovanos gavėjo (žmonos) – situacija. Greta rožės sąvokos – rožės dovanojimo ir rožės pirkimo idėjos. Suvokėjui pateikdamas rožytės etiketę, N.Baltušnikas suteikia galimybę dekonstruoti rožės pirkimo/dovanojimo gestą ir jį apmąstyti.

Tokiame kontekste pateikta prekės/dovanos kaina sukelia painiavą. Juk kaina visada yra mainuose figūruojantis elementas, o dovanojant stengiamasi ją paslėpti. N.Baltušnikas priešingai – išryškina komercinį elementą: vietoj rožytės paveikslo pateikia etiketę su kaina pačiame centre. Ar 8,99 lito kainuojanti dovana yra brangi? Kaip tai galėtų įvertinti dovanos pirkėjas? O dovanos gavėjas? Ar dovanos kaina atitinka jos piniginę vertę? Ar parodydamas kainą menininkas išvis klausia apie dovanos vertę?

Iš N.Baltušniko darbo kyla daug klausimų, tačiau atsakymų jis nepasiūlo. Jų ieškoti – suvokėjo teisė ir laisvė, o menininkas tenkinasi primindamas brangumo sąlygiškumą ir suvokėjo mintis dar kartą nukreipdamas dviem kryptimis iškart: viena siedamas su rožės dovanojimo, kita – su rožės pirkimo idėja.

Estiškoji dimensija

Mąstant apie prekės vertę šiek tiek sumaišties įveda ir estiškam žiūrovui pritaikyta informacija. Ar 59,90 kronos iš tiesų yra 8,99 lito? Kiek lietuviška "Rožytė" atitinka estiškąjį "Roos potis"? Panašių estų ir lietuvių situaciją lyginančių klausimų gali kilti tūkstančiai. Gabūt jis norėjo atkreipti dėmesį į konkretų reiškinį, susiedamas estų ir lietuvių tautas?

Atrodo, atsakymas gerokai paprastesnis. N.Baltušniko darbas buvo sukurtas 2010 m., kai dailininkas laimėjo konkursą dalyvauti Tarptautinėje XV Talino grafikos trienalėje ir pritaikė kūrinį Estijos žiūrovui. Trienalės pavadinimas "For Love Not Money" išduoda dar vieną koncepcijos sluoksnį.

"Rožytėje" užkoduotas dovanojimo gestas – "Dėl meilės, ne dėl pinigų". Jis dovanoja tai, ko ji geidžia, tarsi norėdamas iš jos gauti tai, ko geidžia jis. Tai gali skambėti žemai ir komerciškai, tačiau viskas priklauso nuo to, kokiu lygiu į tai žiūrėsime. Likdami buitiniame, vertinsime objekto/dovanos kainą ir mainus. Tačiau galime kilti į idėjų lygmenį ir galvoti apie kilmingesnį gestą, kur išnyksta materiali davimo ir gavimo reikšmė. Dovanojimas tampa malonia dvasine dviejų žmonių būties forma.

N.Baltušniko gestas įžūlus: išoriškai jis sukomercina tai, kas tarsi turėtų būti šventa. Iš kitos pusės konceptualus pakeitimas suponuoja, kad materiali išraiškos forma – tik viena meno kūrinio dalis.

Iš pažiūros N.Baltušniko "Rožytė" – šalta kaip informacija buhalterinėse knygose, be jokios jausminės konotacijos. Pasirinkta mozaikos technika taip pat nesusijusi su momentine ekspresija, o paremta mechanišku keramikos keturkampių sudėliojimu. Sakralumu ir prabanga dvelkianti mozaikos technika jungiama su prekybiniu minimalizmu.

Po šalta komercine informacija slepiasi jautrus turinys. Kai opozicijos pinigai/meilė, skaitmeninis brūkšninis kodas/gyva gėlė mus pradeda veikti, N.Baltušniko estetika sulaiko mintį hermeneutiniame ratelyje ir meno suvokimo procesą paverčia mįslės minimu. Estetinis meno kūrinio išgyvenimas tampa intelektualiniu nuotykiu. Rožytės etiketės kopija virsta meno kūriniu.

Kas? Kauno bienalės konkursinė paroda.
Kur? M.Žilinsko dailės galerijoje.
Kada? veikia iki 2014 m. sausio 5 d.