Autentiški kompozitoriaus daiktai

Atnaujintoje J. Naujalio (1869–1935) ekspozicijoje Raudondvaryje galima išvysti ne tik autentiškus kompozitoriaus daiktus, kuriuos muziejui dovanoja J. Naujalio anūkė Rasa Laurinaitienė, bet ir pernai atrastas ir iš kolekcininko Algimanto Jurgio Urbono įsigytas unikalias muziejines vertybes – J. Naujalio sukurtų dainų gaidų rankraščius (9 vnt.), autentiškas nuotraukas (7 vnt.), Kaune, Niujorke ir Tilžėje išspausdintus dainų gaidų sąsiuvinius (13 vnt.).

„Žinoma, tai ne Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo aktas, tačiau ši autentika ypač reikšminga Lietuvos kultūros paveldui. Kuo daugiau autentiškų liudininkų, tuo mūsų kultūra turtingesnė“, – sakė Kauno rajono muziejaus direktorius Zigmas Kalesinskas. Dabar šis unikalus J. Naujalio autentiškų dokumentų rinkinys saugomas Kauno rajono muziejuje, Raudondvario pilyje. Pasak Z. Kalesinsko, jis atskleidžia lietuvių muzikos patriarcho ryšį su Raudondvariu, kur būsimasis kompozitorius gimė ir augo, Raudondvario dvaru, grafu Benediktu Henriku Tiškevičiumi.

Ragina žvelgti naujai

Tarp kitų, eksponuojama 1900 m. nuotrauka su prierašu „Slapta“. Nuotraukoje įamžintas, manoma, J. Naujalio Lampėdžiuose suburtas mišrus choras „Daina“, kuriame dainavo penki Naujalių šeimos nariai. Pasak Z. Kalesinsko, užrašas primena, kad spaudos draudimo laikotarpiu visos lietuviškos organizacijos, tarp jų ir chorai, buvo draudžiami. Lietuviškų chorų būrimas, pasak pašnekovo, liudija, kad J. Naujalis anksti suvokė lietuvių kultūros reikšmę tautai ir valstybės formavimuisi.

„Minint Lietuvos nepriklausomybės 100-metį, neišvengiama J. Naujalio asmenybės temą vėl aktualizuoti ir į jo gyvenimą, veiklą, kūrybą pažvelgti dabartiniame lietuvių kultūros kontekste XXI-ojo amžiaus žmogaus akimis. Tai išskirtinės asmenybės tema, be kurios lietuvių profesionaliosios chorinės, vargonų muzikos raidos, dainos draugijų atsiradimo ir, galiausiai – Nacionalines lietuvių dainų ir šokių švenčių, UNESCO pripažintų pasaulio žodinio ir nematerialaus paveldo šedevru, istorija nebūtų visiškai atskleista“, – įsitikinęs Kauno rajono muziejaus direktorius.

Artima kūrybinė draugystė

Amžininkų teigimu, J. Naujalį ir Maironį siejo artima kūrybinė draugystė. „Dažnai Maironis, parašęs eilėraštį „dar šiltą“ jį atnešdavo Naujaliui, kad šis parašytų jam muziką, arba ateidavo padiskutuoti, kurie eilėraščiai tinka dainoms“, – yra pasakojusi kompozitoriaus dukra Zofija Naujalytė–Didenkienė.

Pagal Maironio lyrikos žodžius J. Naujalis yra sukūręs ne vieną dainą, garsiausia jų – sovietmečiu neoficialiuoju Lietuvos himnu tapusi „Lietuva brangi“. „Kaip bebūtų gaila, iki šiol mums nežinoma kur ir ar yra išlikęs mūsų antrojo himno „Lietuva brangi“ rankraštis… Gal ir mums kada nors, kaip profesoriui Liudui Mažyliui pavyko rasti Lietuvos Nepriklausomybės aktą, pavyks surasti ir Kompozitoriaus „Lietuva brangi“ gaidų rankraštį“, – Z. Kalesinskas vylėsi, kad galbūt likimas padovanos šį atradimą 2019-aisiais, kai minėsime Lietuvos muzikos patriarcho J. Naujalio 150-ąsias gimimo metines.