Parodoje „Kauno priemiesčių istorija. Panemunė“ pristatomi istorijos šaltiniai, saugomi Kauno regioniniame valstybės archyve.

Kaip primenama Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje, seniausios žinios apie Panemunę siekia XIV a., 1559 m. minimas Panemunės dvaras. Istorikai spėja, kad XVII a. prie dvaro jau buvęs Panemunės miestelis. XVII a. Panemunės savininku tapo iš žemaičių bajorų kilęs Simonas Sirutis.

1763 m. Panemunei suteiktos miesto teisės. 1859–1860 m. pastatyta mūrinė bažnyčia. 1864 m. rašytiniuose šaltiniuose paminėta bavariško alaus darykla – pirmoji pramonės įmonė Panemunėje. XIX a. antroje pusėje Rusijos valdžia išpirko Panemunę Kauno tvirtovės statybai. 1882–1889 m. čia pastatytas tvirtovės IV fortas.

Kultūra: Leibos Neimarko mūrinio kino teatro Aukštojoje Panemunėje, Vytauto gatvėje projektas. Inžinierius V. Višniauskas. 1929 m. sausio 25 d. / KRVA. F. 17, ap. 1, b. 25, I. 164–165.

1895–1899 m. išaugo visas karinis kompleksas, pastatyti 73 kariniai objektai – kareivinės, sandėliai, rūsiai, arklidės, ūkiniai pastatai ir kita. Nutiesti kariniai plentai ir siaurasis karinis geležinkelis. 1913 m. įrengtas pirmasis Lietuvoje aerodromas. Panemunė tapo kariniu priemiesčiu.

1916 m. tarp Panemunės ir Šančių pastatytas medinis tiltas, 1929 m. – gelžbetoninis tiltas. Nuo 1919 m. Panemunėje buvo dislokuotos nepriklausomos Lietuvos 2 artilerijos baterijos, 1922 m. į Panemunę persikėlė Karo mokykla. 1931 m. Panemunė prijungta prie Kauno, o 1933 m. paskelbta kurortu.

Statybos: Jakobo Kaufmano mūrinio 2 aukštų gyvenamojo namo Vytauto g. Nr. 86 projektas. Inžinierius V. Višniauskas. 1930 m. / KRVA. F. 17, ap. 1, b. 24, I. 55.

Seniausi šioje parodoje demonstruojami dokumentai saugomi Kauno regioniniame valstybės archyve Kauno karinės tvirtovės (I-465) ir Kauno tvirtovės inžinerijos valdybos (I-512) dokumentų fonduose. Tai XIX pab.–XX a. pr. Kauno karinės tvirtovės generalinio plano dalys, skirto karinių objektų statybų vietai lokalizuoti, bet kartu iliustruoja ir šalia jų esantį Panemunės miestelį.

Šioje parodoje pirmą kartą pristatyti dokumentai apie tarpukariu veikusias pradžios mokyklas.

Pagrindinė parodos dokumentų dalis yra iš 1920–1940 m. Kauno apskrities Statybos komisijos (F. 17), Kauno miesto savivaldybės Statybos skyriaus (F. 218), Kauno miesto pradžios mokyklų inspektoriaus (F. 69), Kauno miesto savivaldybės Švietimo skyriaus (F. 215), Pasų skyriaus (F. 66), Prof. V. Tumėnienės vaikų TBC sanatorijos, (F. 200), Lietuvos „Raudonojo kryžiaus“ sanatorijos (F. 201) dokumentų fondų. Tarpukario laikotarpio dokumentai iš Kauno regioninio valstybės archyvo – tai civilinį gyvenimą atspindintys dokumentai. Aukštojoje Panemunėje įsikūrę Lietuvos Respublikos kariuomenės daliniai ir Karo mokykla buvo pavaldūs Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai.

Šioje parodoje pirmą kartą pristatyti dokumentai apie tarpukariu veikusias pradžios mokyklas: Aukštosios Panemunės parapijos pradžios mokyklą, Kauno miesto pradžios mokyklą Nr. 37 ir Kauno miesto pradžios mokyklą Nr. 43, jose dirbusius mokytojus.

Laisvalaikis: kvietimas į vandens sporto šventę. 1935 m. / KRVA. F. 219,  ap. 1, b. 1024, l. 1

Didžiausią eksponuojamų dokumentų dalį sudaro gyvenamųjų namų, vasarnamių ir vilų, sanatorijų, visuomeninės paskirties pastatų projektai.

Iš kuklaus Kauno karinės tvirtovės apriboto gyvenimo Aukštojoje Panemunėje tarpukariu kuriasi laikinosios sostinės kurortas, steigiamos sanatorijos ir kitos sveikatos įstaigos. Šalia nedidelių ir nebrangių vietinių gyventojų statomų namų kyla karininkų ir turtingų kauniečių vasarnamiai ir vilos, kartu su poilsiautojais suteikdami Aukštajai Panemunei kitokio – prabangesnio ir modernesnio gyvenimo vaizdą ir sukeldami naujų lūkesčių.

Asmenybe: gydytojo Jurgio Venckūno LR vidaus paso kortelė. 1935 m. / KRVA. F. 66,  ap. 1, b.

Parodos „Kauno priemiesčių istorija. Panemunė“ pristatymas vyks Kauno regioniniame valstybės archyve gegužės 17 d. 15 val. Veiks iki rugsėjo 20 d.