Įrašė savo ranka

Parodoje Kauno rajono muziejuje pirmą kartą eksponuojamos 24 unikalios nuotraukos, darytos Raudondvario grafo B.H.Tiškevičiaus (1852–1935). Ant albumo lapų juodu ir raudonu rašalu paties grafo ranka rašyti įrašai.

Grafas Benediktas Henrikas Tiškevičius – geriausiai žinomas Raudondvario dvaro valdytojas, savo vardą išgarsinęs per fotografiją, tolimas keliones, ir mecenatystę. Pasak muziejininko, istoriko Andriaus Marcinkevičiaus, B.H.Tiškevičiaus gyvenimas toks pat įvairus kaip ir jo fotografijos. Gimęs Nemėžio dvare netoli Vilniaus, Vandos Marijos Sofijos Tiškevičiūtės-Tiškevičienės ir Mykolo Tiškevičiaus šeimoje, nesulaukęs net dešimties metų Henrikas neteko abiejų tėvų. Našlaičio globos teisės atiteko jo seneliui Benediktui Emanueliui Tiškevičiui. Šis su anūku išvyko gyventi į Prancūziją. Čia, nuolat gyvendamas netoli jūros, B.H.Tiškevičius pamilo laivybą ir keliones. Kaip vienintelis B.E.Tiškevičiaus anūkas, testamentu paveldėjęs senelio turtus, jis netrukus pats pradėjo leistis į keliones po visą pasaulį, o jų įspūdžius įamžindavo fotografijose. Vienos tokios kelionės metu Henrikas apsilankė ir JAV. Čia susipažino su žavia amerikiete Elizabeth Klara Bancroft iš turtingos laivų statytojų šeimos. 1874 m. Bostone Elizabeth tapo Tiškevičiene ir pora išvyko gyventi į Europą. Šeimos sukūrimas neatbaidė grafo nuo kelionių. 1875 m. jis jau lankėsi Afrikoje ir Azijoje. Šiuose kraštuose jam teko lankytis net keletą kartų. Po kiekvienos kelionės Raudondvario dvaro rūmai vis pildėsi naujais vertingais ginklais, knygomis, paveikslais, kilimais ir baldais, kurie dvelkė egzotiškomis kultūromis.

Nesiskirdavo su fotoaparatu

"Kelionių metu išlipęs į krantą B.H.Tiškevičius niekada nesiskirdavo su fotoaparatu. Fotografija buvo kita, itin brangi grafo aistra. Jis turėjo įsirengęs netgi dvi fotolaboratorijas: vieną – Paryžiuje, kitą – Vialos dvare, netoli Minsko. Jose buvo supirkta pati naujausia ir moderniausia įranga, kokią tik buvo galima rasti. Vialoje buvo fotografijai skirtos įrangos, siekiančios net 40 tūkst. sidabro rublių. Deja, ši fotolaboratorija dėl neatsargios tarnaitės 1894 m. sudegė, – parodos anotacijoje rašo A.Marcinkevičius. – Nepaisant to, grafas ir toliau užsiiminėjo savo pomėgiu. B.H.Tiškevičiaus užfiksuotus kadrus buvo galima išvysti ne tik apsilankius Vialoje ar Paryžiuje, bet ir parodose. 1876 m. Filadelfijoje buvo galima pamatyti nuotraukų, darytų kelionės po Alžyrą metu. Taip pat B.H.Tiškevičius 1894 m. dalyvavo parodoje Lvove, o 1896 ir 1899 m. Berlyne parodė net 100 unikalių fotografijų. Tiškevičiaus pavardė sutinkama ir 1901 m. pirmojoje fotografijų parodoje Varšuvoje. Pasisekimas fotografijoje grafui pelnė šlovę ir garbingą vietą prestižinėje Paryžiaus Photo–Club organizacijoje."

B.H.Tiškevičiaus gyvenimas toks pat įvairus kaip ir jo fotografijos.

Išmaišęs Europą, Aziją, Afriką ir paviešėjęs Šiaurės Amerikoje, amžinojo poilsio grafas atgulė Pietų Prancūzijoje, netoli Nicos, kur praleido paskutines savo gyvenimo dienas.

Dauguma B.H.Tiškevičiaus fotografijų buvo sunaikintos arba išblaškytos po visą pasaulį. 1993 m. viename Paryžiaus sendaikčių turguje rastos B.H.Tiškevičiaus nuotraukos tapo tikra sensacija. Iki tol nematyti vaizdai atgaivino užmiršto Vialos ir Raudondvario dvaro istoriją. Išaugo ne tik susidomėjimas senąja fotografija, bet ir pačiu fotografu. 2002 m. pasirodė "Baltų lankų" albumas "Tyszkiewicz" su naujai atrastomis nuotraukomis ir keletas dokumentinių filmų, sukurtų Lietuvoje ir Baltarusijoje. Nors susidomėjimas ir buvo, išvysti B.H.Tiškevičiaus nuotraukų buvo įmanoma tik dviejose vietose – Kretingos muziejuje ir Lietuvos valstybės istorijos archyve, kur buvo saugomos kelios jo fotografijos. "Anot meno ir kultūrinių vertybių aukciono ARS VIA direktoriaus Algirdo Petraičio, grafo Tiškevičiaus fotografijos yra itin retas grobis kolekcininkams: "Jo darbų, kaip ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, antikvarinėje rinkoje tiesiog nebūna – tokie jie yra unikalūs ir reti, – parodos anotacijoje teigia A.Marcinkevičius. – B.H.Tiškevičiaus fotografijos pasižymi ne tik retumu, bet ir aukšta menine verte. A.Petraičio teigimu: "1876 m., kai gimė žinomas fotomenininkas Janas Bulhakas, grafas B.H.Tiškevičius Filadelfijoje jau atsiėmė aukso medalį, gautą už Pasaulinėje parodoje eksponuotas unikalias fotografijas iš kelionės po Alžyrą. Jos laikomos vienais pirmųjų reportažinės fotografijos bandymų pasaulyje."

Nuotraukų rado internete

Raudondvario dvare įsikūręs Kauno rajono muziejus ilgą laiką neturėjo nei vienos autentiškos B.H.Tiškevičiaus fotografijos. "Tik 2018 m. viename internetinių aukcionų netikėtai pavyko surasti penkias autentiškas nuotraukas, kuriose matyti B.H.Tiškevičiaus vaikai – Benediktas Jonas Tiškevičius ir Elžbieta Marija Tiškevičiūtė. Jos tapo pirmosiomis B.H.Tiškevičiaus nuotraukomis, pasiekusiomis muziejaus fondus. Vėliau kolekciją papildė dalis iš meno ir kultūrinių vertybių aukciono ARS VIA nupirktų nuotraukų rinkinio. Nuo 1993 m. tai buvo didžiausias kada nors rastas grafo darytų nuotraukų rinkinys. Gausiai išaugusi muziejaus kolekcija dabar yra didžiausia ir vertingiausia Lietuvoje B.H.Tiškevičiaus darytų nuotraukų kolekcija, – rašoma anotacijoje. – Šiuose nepaprastai vertinguose vaizduose užfiksuota tai, apie ką buvo galima paskaityti tik užrašytuose pasakojimuose ar inventoriuose. Iki šiol nebuvo žinoma, koks buvo tiltelis per upelį, tekantį raguvoje, ar kaip atrodė keltas per Nevėžio upę. Atrastos fotografijos leidžia naujai pažvelgti ir į asmeninį grafo B.H.Tiškevičiaus gyvenimą. Jose gausu įamžintų akimirkų iš pasivaikščiojimų po parką ir medžioklės scenų. Taip pat nepaprastai įdomūs vaizdai iš kelionės po Prancūziją, kurioje grafą lydėjo pirmoji jo meilė Isabel Feraud. Sunku paaiškinti faktą, kad išlikusių nuotraukų su I.Feraud yra kur kas daugiau nei su Elžbieta Klara Bancroft – pirmąja B.H.Tiškevičiaus žmona. Akivaizdu, kad juos abudu jungė ne tik meilė, bet ir bendra aistra kelionėms. Nors I.Feraud jis taip ir nevedė, su ja susilaukė nesantuokinės dukrelės Marie Feraud, kurios anūkas Jürgenas Stubbe 2005 m. lankėsi Raudondvaryje."

Pasak muziejininko, šios ir kitos nuotraukos taps svariu šaltiniu, papildančiu jau turimas žinias apie Raudondvarį ir jo valdytojus.

Paroda Kauno rajono muziejuje, Raudondvario pilyje, veiks iki birželio 30 d.