Kauno rajono muziejuje Raudondvaryje vyksta Italijos dailininko Giovanni Matano keraminių skulptūrų ir tapybos darbų paroda „Tolimos dainos“. Vyresniosios kartos italų menininkas, pradėjęs nuo tapybos, vėliau ėmėsi skulptūros.

Šias dvi, atrodytų, mažai ką bendra turinčias ekspozicijos dalis sieja ekspresija ir figūros vaizdavimas. Ekspresija drobėse liejasi ryškiomis spalvomis. Tuo tarpu keramikos darbai – monochrominiai, išsaugoję pirminę molio spalvą, be jokių glazūrų ar kitų (šiuo atveju) nereikalingų priedų. Ekspresija čia liejasi antropomorfinių figūrų išraiškomis.

Kitas dalykas, siejantis abi ekspozicijos dalis, – tai, kad beveik visos figūros tiek keramikoje, tiek tapyboje tarsi šaukia. O gal dainuoja? Arba (iš nuostabos?) yra pravėrusios burnas. Parodos pavadinimu dailininkas sufleruoja, kad jos visgi dainuoja. Šias dainas kiekvienas parodos žiūrovas išgirs individualiai, pagal savo nuotaiką, skonį ir patirtį, bet, greičiausiai, išgirstąsias tolimas dainas vienys bendras bruožas – jos bus egzotiškos.

Italų filosofas Sergio Givone, susipažinęs su G.Matano kūryba, dailininkui rašė: „Kas pastūmėjo palikti (bent jau tam tikra prasme) tapybą dėl skulptūros (...)? Tiesą sakant, atrodo kad dvi pagrindinės Jūsų meninio gyvenimo fazės yra atskirtos bedugnės. Tikiu, kad tam įtakos turėjo Jūsų vidinis pokytis, kuris privertė pereiti nuo vienos prie kitos.“

Parodos kuratorius Enzo Fornaro į Kauną, Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus padalinius, yra atvežęs ne vieną garsaus italų menininko parodą. Paroda veikia iki rugpjūčio 31 d.

Į kausimus apie parodą atsakė kuratorius E. Fornaro.

– Kodėl nusprendėte G.Matano parodą atvežti į Raudondvarį?

– Iš pradžių dailininko G.Matano darbai gali pasirodyti neoriginalūs, paprasti ar jau matyti, nors analizuodami kūrybinį kelią, kuris atvedė jį iki šių darbų, ar tai būtų skulptūros, ar tapyba, ar grafika, galima pastebėti labai stiprias simbolių paieškas ir išvystytą  postprimityvizmo temą. Jo darbuose galima rasti iš paties autoriaus gimtųjų žemių Kampanijoje, Pompėjos griuvėsių, Kapujos ir Neapolio priapinių (Priapas – graikų mitologijoje derlingumo, vaisingumo dievas, gyvulių, vaisių, sodų ir vyriškų genitalijų globėjas, – red. past.) mitų, tiek ir iš dar tolimesniu kraštu, tokiu kaip Okeanija ar Afrika kilusių senųjų meistrų kūrybos pėdsakų.

– Kuo G.Matano kūryba skiriasi nuo kitų italų autorių keramikos darbų?

– Visų pirma, G.Matano savo skulptūroms naudoja Kastelamonte raudonžemį (dirvožemis, kurio sudėtyje yra raudonojo molio, – red. past.) ir jau vien tai autorių išskiria iš kitų menininkų. Tačiau tai, kad jis naudoja šią medžiagą – gamtos vaisių, o ne rafinuotus keramikams skirtus mišinius, nėra atsitiktinumas. Ji yra žinoma jau nuo Antikos laikų, jos organinėje sudėtyje yra amžių dulkių, taigi simboliškai ji sudaryta ir iš mūsų protėvių. G.Matano naudoja šią  pilną reikšmių žemę ir kuria savo darbus- personažus, persmelktus ypatingų siurrealistinių bruožų, keistų formų, kurios nenusako nieko kito kaip tik pačios save. Jų identitetas remiasi senove, bet tuo pačiu pristato kolektyvinę sąmone, kuri pranoksta laiko ir istorijos dimensijas.

– Kokia yra parodos „Tolimos Dainos“ koncepcija? Kaip atrinkote darbus parodai?

– Pavadinimas iš tiesų kalba apie „Tolimas dainas“. Tai yra G.Matano veikėjų garsai, raudos, giesmės (ypatingai tapybos darbuose), kur daugybė įvairių personažų sudaro idealius chorus, kurie grąžina mus prie melodinių šventės, ritualo, džiaugsmo, liūdesio ar kitų žmogiškų jausmų simbolių. Jie visad lydėjo žmogaus gyvenimą, ir G.Matano ieško, atranda ir pristato simbolių aktualumą šiandien, kai muzika įgijo dar didesnę šiuolaikinio gyvenimo simbolinę reikšmę. Pradedant reklama ir baigiant didžiąja muzika – visiems šiems žanrams yra būdingos emocinės formos, kurios lydėjo ir mūsų pirmtakų gyvenimus. Taip G.Matano darbuose matomos veikėjų grupės ar pavieniai personažai žvelgia į juos kontempliuojančią publiką ir dainuoja tolimas, per amžius gimusias dainas.

Kauno parodai atrinkti darbai yra tik mažoji G.Matano kūrybos dalis. Kad galėčiau pristatyti autoriaus kūrybą, pasirinkau būtent šiuos, labiausiai jo kūrybinį kelią, paieškas atspindinčius, išraiškingiausius ir išradingiausius darbus. Tik susiejus grafiką su skulptūra, tapybą su raudonąja Kastelamonte žeme tampa įmanoma susidaryti G.Matano kūrybos viziją ir suvokti jos gylį, kurio neįmanoma suprasti iš pirmo žvilgsnio. Pirmas įspūdis gali pasirodyti netgi bauginantis, tačiau po tam tikro laiko imama suvokti tematinė menininko ekspresija.

(Iš italų kalbos E.Fornaro atsakymus išvertė Agnė Bačkauskaitė)