"Parko galerijoje" veikianti Virginijaus Viningo kūrinių paroda "Kūno kalba" negali palikti abejingų: paveikslai sužavi savo ekspresija, uždega žutbūtinį norą matyti vieną jų savo namuose, tačiau lygiai taip pat jo ryškios spalvos ir dideli gabaritai gali tapti nerimo šaltiniu.

Varomoji konflikto jėga

Parodoje "Kūno kalba" eksponuojama nedidelė dalis klaipėdiečio dailininko kūrinių – skaičius nesiekia nė dešimties. Tačiau tapytojo pasirinkimas – didelės drobės – vizualiai praplečia ir išdidina galerijos erdves, leidžia žiūrovui pačiam susigerti su dažų potėpiais bei panirti į kūrinį. Menininkas vyriškai, itin ekspresyviai, dideliais potėpiais ir laisva ranka komponuoja kūrinių siužetus, kurių pagrindas – kūnai. Tiek stiprių kovojančių vyrų, tiek gležnų, tačiau iš tikrųjų fatališkų moterų.

Kūrinyje "Baleto bateliai" (2015) ant sodriai ryškaus žalio fono – iš pirmo žvilgsnio netvarkingai, emocingai išmėtyti dažų potėpiai. Žiūrint į darbą iš nedidelio atstumo jie tuo ir lieka: galingais potėpiais, su kai kur gausiai nubėgusiais dažais. Tačiau tolstant nuo darbo ima ryškėti baleto bateliai, kurie – kaip ir pats baletas – nėra tokie jau gležni, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Juose gausu patirtos ir sukauptos aistros, išgyvenimų, nepasisekimo baimės ir pergalės jausmo.

Tapytojas vienoje drobėje naudoja daug tarpusavyje konfliktuojančių spalvų, tačiau, kaip jam būdinga, konfliktiškumas tampa ta varomąja jėga, kuri kūriniui ir suteikia prasmę.

Nutekančių dažų autografas

Darbas "Geltonas rytas" raudonos spalvos naudojimu ir gausiu juodos spalvos kūno kontūravimu primena tapytojo Jono Rimšos (1903–1978) kūrinius. Nors minėtojo autoriaus darbai nutapyti kiek glotnesne ir ne tokia ekspresyvia tapybos maniera, tačiau spalvų gausa ir sodrumas nejučia pakviečia sulyginti šiuos autorius. V.Viningo tapybai įtakos turėjo Paulio Sezane'o, Hanri Matisse'o, Edvardo Muncho darbai.

"Geltonas rytas" – tai geltoname fone pozuojanti nuoga mergina, nė nesistengianti rankomis paslėpti savo kūno, priešingai, tarsi žvilgsniu tik dar labiau pabrėždama kūniškumą.

Tapytojas meistriškai modeliuoja jos figūrą pasitelkdamas grubius ir stambius potėpius, tirštai nubėgančių dažų žaismę, tačiau galutinis rezultatas yra ne grubus, bet skulptūriškai grakštus.

Apie pastebimą dažų nubėgimo motyvą V.Viningo kūryboje menotyrininkas Vidas Poškus atsiliepia taip: "Be nutekėjimų V.Viningo tapyba prarastų labai daug. Galbūt ir visą pačią esmę. Be nutekėjimų tapyboje neliktų judesio – V.Viningo tapybos kibirkšties, vadovaujančio prado. Kitais žodžiais tariant – sielos."

Kūrinyje "Beautiful" taip pat matyti merginos figūra, tik šįkart ji pozuoja itin ryškiai raudoname fone. Kūrinio stilistika kiek primena Egono Schiele darbus. Tačiau V.Viningas neišsižada savojo stiliaus – sodrių spalvų ir gausiai nubėgančių dažų technikos.

Akyla tapytojo akis puikiai suderina violetine ir prislopinta geltona spalva modeliuojamą merginos kūną su raudona fono spalva – kūrinys atrodo ne tiek šaukiantis ryškumu, kiek viliojantis ir toliau gėrėtis darbu.

Išskaityti ir suprasti

Parodoje eksponuojamos drobės neapsiriboja moterų siluetais: pristatomuose kūrinių serijos "Boksas" (2011) paveiksluose įamžinti vyrų kūnai. Pastarieji reikalauja platesnės spalvų paletės nei moterų potretai, fonas juodas. Taip tapytojas pabrėžia tvirtą, nenugalimą ir kartu paslaptingą, iki galo neatskleistą vyrų charakterį.

Pagrindinis šios kūrinių serijos akcentas – vyrai su bokso pirštinėmis, besiginantys arba besiruošiantys pulti pačiame kovos įkarštyje. Tarsi dviejose pagrindinėse tikro vyriško gyvenimo stadijose – arba medžioji, arba būsi sumedžiotas.

Vyrų veidų modeliavimas spalvomis taip pat turi sąsajų su E.Schiele kūriniais – panaši veidų deformacija, tačiau V.Viningas tai atlieka kiek tapybiškiau ir atsargiau.
Tapytojo kuriami personažai nėra individualizuojami, tačiau kiekvienas jų – su savo charakteriu, savo gyvenimu ir išgyvenimais. Menininkas bando įsigilinti tiek į juos pačius, tiek į spalvas ir potėpius, kad tapant tik kūnus galėtų atskleisti ir šių žmonių gyvenimą.

Šis noras – iš kūno judesių, gestų ir pozų, stovėsenos išskaityti ir pažinti kitus – tampa svarbiausia parodos mintimi. Kūnas čia – kaip informacijos šaltinis, kaip viso ko išdavikas, nepaslėpsiantis nieko, kad ir kaip būtų stengiamasi.

Kas? V.Viningo kūrinių paroda "Kūno kalba".
Kur? "Parko galerijoje".
Kada? veikia iki kovo 11 d.