Ypatingos istorijos pastatas

Liepos 26 d. ir rugpjūčio 4 d. melomanų laukia du koncertai UNESCO pasaulio paveldu tapusiame Kauno modernizmo architektūros objekte – Kauno valstybinėje filharmonijoje (KVF). Perkančiųjų bilietus į filharmonijoje vyksiančius koncertus laukia ir nemokama pažintinė ekskursija po šio pastato ypatingas erdves.

1929 m. pastatas, kurio projekto autorius – inžinierius, architektas Edmundas Frykas, savo istoriją pradėjo kaip Teisingumo rūmai, o vėliau, 1936 m., tapo ir laikinosios sostinės Seimo rūmais – parlamentas čia posėdžiavo nuo 1936 m. rugsėjo 1 d. iki 1940 m.

Garsiojo architekto projektuotas pastatas – vienas iš keleto Pirmosios Respublikos laikotarpiu specialiai valstybės institucijoms suprojektuotų pastatų laikinojoje sostinėje. Rūmai pasižymi valstybinėms įstaigoms, arba „oficialajam stiliui", būdingu monumentalumu, yra priskiriami prie neoklasicizmo stiliaus su ryškiais art deco architektūros elementais. Filharmonijos salė pasižymi aukščiausios kokybės akustinėmis savybėmis.

Nesvarbu, kokios tautos liaudies dainos – jose visose vyrauja vyro ir moters meilės, ilgesio ir išsiskyrimo temos.

1940 m. prasidėjus sovietinei okupacijai pastatas buvo nacionalizuotas, erdviose patalpose glaudėsi daugelis įstaigų: LTSR Vandens kelių ministerijos Nemuno laivininkystės valdyba, projektavimo institutas, lėlių teatras, nuo 1961 m. į pastatą įsikėlė ir filharmonija.

Ekskursijos metu bus atskleista, kokius istorinius simbolius ir ženklus slepia šis Kauno širdyje esantis pastatas. Klausytojai sužinos, kokias paslaptis saugo filharmonijos užkulisiai, o užlipę į pastato apžvalgos bokštą išvys galbūt iki šiol daugeliui nematytą Kauno panoramą.

Liaudies dainos ir džiazas

Liepos 26 d. vienintelį koncertą Lietuvoje surengs jaunųjų muzikų duetas – poetiškojo džiazo kūrėja Elina Duni (Albanija–Šveicarija) ir kylanti britų šiuolaikinio džiazo žvaigždė Robas Luftas.

KVF scenoje muzikai džiazo stiliumi atliks Balkanų regiono ir kitų šalių liaudies bei autorines dainas iš albumų „Lost Ships“ ir „A Time to Remember“. Albumą „Lost Ships“ 2020 m. išleido „ECM Records“. Jis buvo nominuotas Vokietijos kritikų ir Vokietijos džiazo apdovanojimams, pelnė „Presto“ apdovanojimą Jungtinėje Karalystėje.

E. Duni kūrybos centre – Balkanų ir daugybės kitų šalių liaudies dainų ir džiazo derinys. Atlikėja laisvai kalba penkiomis kalbomis, o dainuoti gali ir daugiau kalbų. Ji sako: „Nors jų nemoku, bet man labai patinka jų skambesys ir aš žinau, apie ką daina. Kiekviena kalba atspindi tautos mąstymo ir gyvenimo būdą. Mano balsas labai skiriasi priklausomai nuo kalbos, kuria dainuoju, tarsi įsikūnyčiau į vis kitą personažą.“

E. Duni gimė ir iki dešimties metų augo Albanijoje, o vėliau su mama persikėlė gyventi į Šveicariją, kurioje jai atsivėrė dainininkės kelias. Čia ji baigė džiazo mokyklą, kurioje sutiko garsų šveicarų pianistą Coliną Valloną. Būtent su juo dainininkė pradėjo įgyvendinti idėją atlikti Balkanų dainas džiazo stiliumi.

2018 m. dainininkė pristatė savo solinę programą, kurioje skambėjo tradicinės liaudies dainos iš viso pasaulio, dainuojamos devyniomis skirtingomis kalbomis. Vėliau E. Duni ėmė koncertuoti ir kurti programas su britų gitaristu Robu Luftu. Duetą vienija noras keliauti ir muzikuoti įvairiose šalyse, girdėti skirtingas kalbas ir semtis įkvėpimo, taip pat dainuoti ir groti skirtingų kultūrų dainas.

Pasak dainininkės, nesvarbu, kokios tautos liaudies dainos – jose visose vyrauja vyro ir moters meilės, ilgesio ir išsiskyrimo temos. Duetui atliekant šias įvairių tautų dainas labai svarbu nutiesti tiltus tarp žmonių ir kultūrų, išryškinant tai, kas mus jungia, nes galiausiai viskas susiję su svarbiausiais žmogaus būties dalykais – laisve, meile, išsiskyrimu ir mirtmi.

Riterių dainos

Rugpjūčio 4 d. filharmonijos salėje vieno žinomiausių šių dienų Lietuvos baritonų Eugenijaus Chrebtovo ir lietuviškosios kultūros ambasadorės Vokietijoje, pianistės, vokalo korepetitorės ir muzikologės Ramintos Lampsatytės programoje „Riterių dainos“ atgims amžina kaip pasaulis legenda apie kilniuosius riterius.

Ko gero, sunku būtų rasti žmogų, nieko negirdėjusį apie keistąjį riterį Don Kichotą, vykdžiusį neįtikėtinus žygdarbius, patyrusį keisčiausių nuotykių, nuolatos kupiną kilnių minčių ir nepasiekiamų troškimų. Jo poelgiai, paskatinti gausybės perskaitytų romanų apie klajojančius riterius, daugeliui gali pasirodyti mažų mažiausiai keisti. Bet, kita vertus, kiek jo žygiuose bei juos lydinčiuose apmąstymuose slypi gyvenimiškos išminties, riteriškos filosofijos, svajingo objektų idealizavimo. Tokiems muzikiniams apmąstymams šio koncerto atlikėjai pasirinko du legendinius vokalinius ciklus ir ištraukas iš Mitcho Leigho miuziklo „Žmogus iš La Mančos“.

Pirmasis ciklas – Jacquesʼo Ibertʼo „Don Kichoto dainos“, sukurtos legendiniam kino filmui, kurį režisavo Georgas Wilhelmas Pabstas. Jis pirmasis įgarsino keturias 1936 m. išleistame filme skambančias J. Ibertʼo dainas. Antrasis vokalinio meno šedevras – Mauriceʼo Ravelio „Don Kichotas Dulsinėjai“. Dainos iš amerikiečių kompozitoriaus M. Leigho miuziklo „Žmogus iš La Mančos“ skamba tarsi himnai meilei ir riteriškumui.

Kas? Koncertas „Elina Duni ir Rob Luft: meilės ir išsiskyrimo dainos“.

Kur? Kauno valstybinėje filharmonijoje.

Kada? Liepos 26 d. 18 val.

Kas? Koncertas „Riterių dainos“.

Kur? Kauno valstybinėje filharmonijoje.

Kada? Rugpjūčio 4 d. 18 val.

Į ekskursijas, vykstančias prieš šiuos koncertus, būtina išankstinė registracija, vietų skaičius ribotas. Registruotis į ekskursiją galima tik prieš tai įsigijus bilietus į tos dienos koncertą. Ekskursijos pradžia – koncerto dieną 16.30 val. prie Kauno filharmonijos centrinio įėjimo. Kontaktai pasiteirauti: [email protected], +370 620 26 229.