Pianistas J.Nava spaudoje bei koncertų recenzijose dažnai vadinamas vienu perspektyviausių jaunosios kartos ispanų pianistų. Jis groti fortepijonu mokėsi Bolivijos nacionalinėje muzikos konservatorijoje. Barselonos "Liceu" konservatorijoje įgijo bakalauro laipsnį. Vėliau tęsė studijas Karališkajame muzikos koledže, Londone, kur įgijo magistro bei "Artist Diploma" laipsnius.

J.Nava – daugybės pianistų konkursų laureatas. Kaip solistas jis koncertavo su Bolivijos nacionaliniu simfoniniu orkestru, "Liceu" konservatorijos orkestru, RTVE simfoniniu orkestru, Mursijos simfoniniu orkestru, Madrido filharmonijos orkestru, Valensijos orkestru, Granados miesto orkestru ir kt. Jis nuolat pasirodo didžiausiose Ispanijos bei kitų šalių koncertų salėse. Pianistas mielai groja kamerinę muziką – jis yra "Bruckner Trio" ir "Casablanca Trio" įkūrėjas.

J.Navos vardas L.van Beethovenui skirto koncerto afišoje – ne atsitiktinumas. Genijaus muziką jis vadina stebuklu: tai paprastumas ir grožis viename.

– Esate vienas labiausiai nusipelniusių jaunosios kartos ispanų pianistų. Neseniai laimėjote pirmąją vietą "Pedro Bote" pianistų konkurse, o jau po poros savaičių sugrįžtate į Kauną, kaip "Kaunas Piano Fest 2019" specialiojo prizo laimėtojas, kur atliksite 3-iajį L.van Beethoveno koncertą fortepijonui ir orkestrui. Atskleisime paslaptį, kad šį koncertą išmokote visai neseniai. Kūrinių mokymasis per trumpą laiką yra vienas iš daugybės pianisto iššūkių. Kaip susitvarkote su intensyviu koncertuojančio pianisto gyvenimu?

– Esu labai laimingas dėl ką tik laimėto konkurso ir labai džiaugiuosi artėjančiu pasirodymu Kaune. Sutinku, jog greitai mokytis kūrinius yra nepaprastai sunku, be to nemanau, kad esu ypač gabus greitai mokytis. Su šia problema pianistai susiduria kiekvieną dieną ir, galiausiai, įgyja patirties, supranta, kaip planuoti laiką ir dirbti kiek galima produktyviau.

– Neseniai įkūrėte savo naują įrašų kompaniją "ENE Classics" ir retkarčiais dirbate laisvai samdomu fotografu. Kaip ir kodėl įsitraukėte į šias veiklas? Ar tai tik hobis, o gal planuojate tapti menininku už muzikos ribų.

– "ENE Classics" kompanija įkūrėme kartu su broliu, kuris šiuo metu studijuoja kino režisūrą. Vaizdo įrašų kūrimas ir fotografija kol kas man yra tik hobis, tačiau neatmetu galimybės, kad ateityje tai galėtų tapti rimtu darbu. Manau, kiekvienas muzikantas apie tai susimąsto, juk pragyventi iš koncertų yra iš tiesų labai sunku.

– Jūsų pasirodymas Kauno filharmonijoje su 3-iuoju L.van Beethoveno koncertu žymi 250-ųjų kompozitoriaus gimimo metinių minėjimo pradžią. Ar turite ypatingą ryšį su L.van Beethovenu?

Nepalaužiamas L.van Beethoveno tikėjimas savo kūryba, nepaisant kritikų nuomonės, yra tai, kas jį padaro išskirtiniu kompozitoriumi.

– Aš nuo mažens myliu Beethoveną, ypač visas jo parašytas lėtąsias kūrinių dalis. Nesvarbu, ar tai būtų fortepijoninės sonatos, koncertai, ar styginių kvartetai, mane žavi būtent jo, kaip kompozitoriaus, neįtikėtinas talentas iš paprastų harmonijų sukurti stebuklą. Dviem žodžiais tariant, L.van Beethoveno muzika yra paprastumas ir grožis viename.

– Ar galėtumėte pasidalinti su klausytojais intriguojančia detale apie L.van Beethoveno asmenybę, gyvenimą ar šį koncertą?

– Nepalaužiamas L.van Beethoveno tikėjimas savo kūryba, nepaisant kritikų nuomonės, yra tai, kas jį padaro išskirtiniu kompozitoriumi. Įdomus faktas apie 3-iajį koncertą yra tai, kad premjeros metu kūrinio partitūra buvo neužbaigta. Natose buvo užrašyti tik keli eskizai, o ne visa muzika, kokią mes šiandien žinome.

– Papasakokite apie savo vaikystę. Gimėte Ispanijoje, tačiau esate kilęs iš Bolivijos. Kaip nusprendėte tapti pianistu? Jeigu neklystu, Bolivijoje klasikinio pianisto karjera nėra ypač populiari.

– Manau, kad šiandien būti pianistu apskritai nėra populiarus dalykas bet kurioje valstybėje. Nepamenu, kaip ir kodėl pradėjau groti pianinu. Pasak tėvų, kurie nėra muzikantai, būdamas trejų metu, per Kalėdas, gavau žaislinį pianiną, su kuriuo žaisdamas praleisdavau visus rytus ir popietes. Taigi, taip ir buvo nuspręsta nuvesti mane pas fortepijono mokytoją su mintimi "o galbūt jam patiks".

– Koks jūsų ryšys su Bolivija, kaip matote save šių dienų pasaulyje? Esate ispanas, bolivietis, europietis, o gal amerikietis?

– Aš iš Bolivijos išvykau prieš dešimt metų – mano ryšys su šia šalimi kasmet mažėja. Aš nepriskiriu savęs jokiai šaliai ir, manau, kad tai muzikantui ar menininkui yra visiškai nesvarbus dalykas.

– Festivalyje "Kaunas Piano Fest 2019" ne tik dalyvavote kaip pianistas, bet ir atsivežėte visą filmavimo įrangą įrašinėti koncertus. Kokius įspūdžius išsivežėte iš Lietuvos? Galbūt turėjote susiformavęs nuomonę dar prieš atvykstant?

– Pamilau Kauną nuo pirmos akimirkos, kai čia atvykau. Nežinojau, ko tikėtis, bet žmonės, su kuriais galėjau pabendrauti, buvo nepaprastai malonūs. Nekantrauju sugrįžti į Kauną šį gruodį ir kito "Kaunas Piano Fest" metu.

Kūrybos pėdsakai

Klasikinės muzikos genijumi laikomas kompozitorius Ludwigas van Beethovenas pasaulį išvydo 1770 m. gruodžio 17 d. Tikriausiai netgi tie, kurie nesidomi klasikine muzika, yra girdėję istoriją apie klausą praradusio muziko sukurtus šedevrus ir nors vieną kartą yra klausę jo kūrinių.

Gyvenimo sunkumai paliko gilius pėdsakus šio kompozitoriaus kūryboje. Tačiau būtent L. van Beethovenui visi muzikos mylėtojai turi būti dėkingi už devynias simfonijas, uvertiūras simfoniniam orkestrui, koncertus įvairiems instrumentams ir orkestrui, 16 styginių kvartetų, 32 fortepijonines sonatas.

L.van Beethovenas taip pat parašė operą "Fidelijus", oratoriją "Kristus Alyvų kalne", baletą "Prometėjaus kūriniai" ir daugybę kitų į klasikinės muzikos istoriją įrašytų kūrinių, kurie tapo įkvėpimu kitiems kūrėjams.

Kas? Koncertas "BEETHOVENO METAI – KAUNAS PRADEDA".

Kur? Kauno valstybinėje filharmonijoje.

Kada? gruodžio 7 d. 17 val.