"Meno parko" galerijoje veikia skulptoriaus Evaldo Pauzos personalinė paroda "(Ne) Priklausomi". Šviesioje, erdvioje galerijos salėje eksponuojamų skulptūrų realistinė raiška, tvarus medžiagiškumas oponuoja šmaikščioms, ironiškoms kūrinių koncepcijoms.

Greta skulptūrų – reljefai, kuriuose vaizdas kuriamas skvarbiai tiriant natūrą ir atkartojant ją su subtiliomis meninėmis autoriaus refleksijomis.

Parodos atidarymo metu "Meno parko" direktorius Arvydas Žalpys, pastebėjo, jog skulptorių parodos – retas reiškinys Kauno meno lauke. Kiekviena nauja ekspozicija, kurioje pristatomi skulptorių kūriniai, – įvykis, sutraukiantis nemažą būrį meno gerbėjų. Šių metų pabaiga džiugina parodomis, kuriose galima išvysti, kas aktualu šiuolaikinei skulptūrai, kaip ji transformuojasi, įgaudama ne tik naujas raiškos formas, bet ir atviresnį santykį su žiūrovu.

Skulptūros mene svarbia kūrinio dalimi tampa erdvė. E.Pauzos parodoje erdvė taip pat nėra antraeilis veiksnys. Išdėlioti po visą galerijos plotą kūriniai suvaldo ekspozicijų salės architektūrą, sukurdami žaidimo aikštelę, kurioje darbai ir žiūrovas tampa žaidimo dalyviais. Kūriniai eksponuojami ant skirtingo aukščio pjedestalų: vienur žiūrovui teks labai stipriai pasilenkti, norit apžiūrėti kūrinį, kitur – pasistiebti. Šiek tiek judesio – apšilti.

Realistiniai skulptoriaus darbai ir liktų įtaigiomis natūros kopijomis, jei ne subtilios detalės, simuliuojančios realybės suvokimą ir pažadinančios vaizduotę. Vienoje skulptūroje akis bado ilga personažo nosis ("Pinokis"), kitoje – stebina rami, stojiška nuogo vyriškio figūra intriguojančiu pavadinimu: "Figūrantas (šunų dresuotojas pasiruošęs šuns puolimui)", dar kitoje – keistai atrodo įprastas tarpmiestinis autobusas (su visais langais, keturiais ratais, žibintais), nes jo keleivis – šuo ("Su šunimi").

Kurdamas paradoksalias situacijas E.Pauza atveda žiūrovą prie prieštaravimų sau: skulptūrose viskas teisinga, proporcinga, įtaigu, tačiau viena nedidelė detalė sukelia dvejonių, tarsi balansuojant ant lyno viena koja nuslystų ir mostaguodamas rankomis akrobatas bandytų išlaikyti pusiausvyrą. Neprarasti pusiausvyros reikia ir žiūrovui.

Balansuoti autorius skatina žiūrovą mąstant pozityviai, kad realybė nebūtų tokia sunki lyg ant galvos nukritęs monolitas.

Pasikartojantis E.Pauzos skulptūrų personažas – žmogus. Paprastas, pilkoje, kasdien sutinkamų, praeivių masėje niekuo neišsiskiriantis. Eilinis. Tačiau menininko perkuriamas jis tampa ypatingas, pasižymintis išskirtinėmis fizinėmis savybėmis ar netikėtais aksesuarais. Autorius vaizduojamam žmogui suteikia tam tikrą pranašumą prieš įprastinę aplinką, su ja nekonfliktuojant, bet ją papildant, atskleidžiant naujus jos suvokimo sluoksnius. Skulptorius sako: "Mano idėjos gimsta socialinėje aplinkoje, o išraiškos forma – žaislų parduotuvėje." Tas pats žmogus, probėgšmais prasilenkęs gatvėje, menininko dirbtuvėje tampa pagrindiniu kuriamos istorijos veikėju.

E.Pauzos parodoje "(Ne) Priklausomi" – daug skirtingų istorijų pasakotojų. Vienos jų niūresnės, kitos – keliančios šypsnį ar net juoką, tačiau visos, skatinančios balansuoti tarp realybės konkretumo ir fantazijų lengvumo.

Kas? E.Pauzos kūrinių paroda "(Ne)priklausomi.

Kur? galerijoje "Meno parkas".

Kada? veikia iki gruodžio 15 d.