Pirmoji pažintis

Skulptūros specialybę Juozo Naujalio vidurinėje meno mokykloje (dabar – Kauno dailės gimnazija) baigusi A.Žukauskienė vėliau mokėsi Antano Martinaičio dailės mokykloje, pastaraisiais metais lankė Antano Obcarsko tapybos studiją ir dailininko Gintaro Zubrio piešimo studiją, aktyviai dalyvauja įvairiuose pleneruose.

R.Malakauskienė kartu su seserimi baigė J.Naujalio vidurinę meno mokyklą, bet pasirinko grafiką, vėliau baigė interjero dizaino specialybės studijas. R.Malakauskienė surengė dvi personalines parodas Šveicarijoje ir penkias personalines parodas Norvegijoje. Paroda "Gamtos spalvos ir formos" – pirmoji seserų paroda Lietuvoje. Tai puiki proga pamatyti, kaip vienoje erdvėje susikalba menininkių kūriniai.

Ši paroda – puiki galimybė pamatyti, kaip menininkės reflektuoja gamtos formas ir spalvas. Kai nuo vieningo fantastinio peizažo (R.Malakauskienės darbai) pereinama prie atskirų gamtos formų (A.Žukauskienės kūriniai).

Dėmesys detalėms

Savo kūrybą su skulptūra nuo seno siejanti A.Žukauskienė ir tapybos darbuose perteikia skulptūriškumą – įamžindama kerpes, grybus, ragus, koralus ar sudžiūvusius augalus, juose itin pabrėžia jų faktūrą bei tūrį.

Menininkė imasi gausiai šešėliuoti vaizduojamus objektus, fonui neskiria didelio dėmesio – būtent fonas ir išryškina tapomas gamtos formas. Jos darbuose galima įžvelgti, kaip nuo tūrį turinčio kūrinio pereinama prie plokštuminio, paveiksluose galima matyti skulptūrai būdingų bruožų – ryški faktūra, aiškus siluetas ir tam tikras ritmas – visi šie akcentai tarsi sukuria tapytos skulptūros įvaizdį.

A.Žukauskienė pasirenka tapyti jau negyvos gamtos objektus – kerpes, koralus, ragus, ištraukdama iš jų pirminio konteksto, vaizduodama kaip savarankiškas, tik sau egzistuojančias gamtos formas. Tapytoja kreipia dėmesį ne į gamtos visumą, o į atskiras jos formas, taip priversdama ir žiūrovo akis pasiklysti jose.

Parodoje, greta tapybos kūrinių, eksponuojamos ir A.Žukauskienės skulptūros. Nors jų čia tik kelios, tačiau jos puikiausiai atskleidžia menininkės polinkį kurti labiau tūrinius kūrinius, kad ir ant drobės. Skulptūros, eksponuojamos greta tapytų kūrinių, padeda geriau įvertinti pastaruosius – jų plokštuminis vaizdas čia pat akyse tampa pilnas tūrio ir apčiuopiamų formų.

Skulptūros itin nugludintos, stipriai laužytų, bet aptakių formų, priešingai nei menininkės tapytuose kūriniuose, kuriuose vaizduojamų formų tekstūra yra perteikiama šiurkščiu paviršiumi.

Svarbiausia – nuotaika

R.Malakauskienė savo kūriniuose dėmesį skiria jau nebe gamtos formoms, o gamtos spalvoms. Jos kūriniuose itin gausu įvairiausių spalvų ir iš pirmo žvilgsnio kūriniai atrodo lyg animacinio filmo vaizdai.

Apie tai, kad autorės kūryba yra glaudžiai susijusi su grafika, akivaizdu žvelgiant į darbus – čia itin svarbi linija ir jos kuriami vaizdai.

Menininkė tapo peizažus, kai kur juose pasirodo ir žmonių, pastatų, bet dominuoja spalvų gausa. Realistiškumo menininkės kūriniuose ieškoti net neverta – darbai yra kupini fantazijos ir atrodo lyg akimirkos iš fantastinio arba sapnų pasaulio.

Tapytoja dėmesį sutelkia į horizonto liniją – vietą, kur simboliškai susikerta dangus ir žemė, ir ši jungtis menininkės kūriniuose nužymi beribį pasaulį. Kūriniuose itin daug auksinės, mėlynos, rausvos spalvos, gausu ilgų, vakarą simbolizuojančių šešėlių – drobėse vaizduojamas peizažas atrodo taip, lyg būtų trumpam nutilęs, ir būtent per šią trumpą akimirką yra perteikiamas visas gamtos grožis, kupinas stebuklų.

Šiuo metu Norvegijoje gyvenanti R.Malakauskienė savo kūriniuose mėgsta vaizduoti ir šio krašto aplinką (nors kai kuriuose darbuose menininkė vaizduoja ir Lietuvos kraštovaizdį), kuri atrodo būtų paženklinta stebuklais. Jūros ir ežerai menininkės paveiksluose spindi ryškiausiomis spalvomis, o šalia esantys kalnai padeda sukurti pasakos vaizdų atmosferą.

Parodoje eksponuojami ir kūriniai, tapyti ant fotografijų. Juose spalvų gausos jau kur kas mažiau, vyrauja tamsios spalvos, akį patraukia aukso spalvos linijos. Šiuose kūriniuose menininkė taip pat pabrėžia dangaus ir žemės susiliejimą, tačiau čia kur kas stipriau akcentuojama jūra su besileidžiančia saule.

Tiek R.Malakauskienės drobės, tiek kūriniai, tapyti ant fotografijų, kupini mistiškumo, paslaptingumo. Menininkė nesiima atidžiai nagrinėti perteikiamos gamtos – čia svarbiau tampa visuma, kuriama atmosfera ir spalvų paveikumas žiūrovui. Atskiros gamtos formos nėra dominuojantis aspektas kaip A.Žukauskienės drobėse, dėmesys čia sutelkiamas į gamtos kuriamas nuotaikas.

Kas? Paroda "gamtos spalvos ir formos".

Kur? Kauno galerijoje "Balta".

Kada? Veikia iki gegužės 30 d.