Anot festivalio iniciatoriaus ir meno vadovo rašytojo Lauryno Katkaus, literatūra besidomintiems lietuviams Šetenių pristatyti nereikia. Tai Česlovo Milošo, vienintelio šalyje gimusio Nobelio premijos laureato, gimtinė.

Č.Milošas nebuvo idėjos „menas menui“ šalininkas: jo paskaitos, pranešimai, esė, gvildenantys aktualius ne tik literatūros, bet ir visuomenės bei politikos klausimus, sudaro svarbią palikimo dalį. Tad „Šetenių skaitymuose“ vyksta ne tik literatūriniai skaitymai, bet ir intelektualios diskusijos, svarstomos įžvalgos ir klausomasi paskaitų. Skirtingai nei į pavasario festivalį, į skaitymus kviečiamas ne būrys rašytojų, o vienu metu po vieną žymų pasaulio autorių.

Anot L.Katkaus, visuomenė yra pavargusi nuo paviršutiniško bėgimo nuo knygos prie knygos, nuo autoriaus prie autoriaus – atėjęs metas lėtam skaitymui, atidžiam įsiklausymui ir grįžtamajam ryšiui.

Pirmuosius „Šetenių skaitymus“ inauguruos du garsūs autoriai: poetas, prozininkas Jurijus Andruchovyčius ir Nobelio literatūros premijos laureatė Svetlana Aleksijevič.

J.Andruchovyčius kartu su Serhijumi Žadanu laikomas garsiausiu pasaulyje ukrainiečių rašytoju. Šokiruojanti ir mąsli jo kūryba išversta į visas pagrindines pasaulio kalbas, apdovanota daugeliu premijų, o jo romanas „Dvylika ratilų“ išverstas ir į lietuvių kalbą.

S.Aleksijevič kūryboje svarbią vietą užima dramatiški sovietmečio įvykiai, karas Afganistane, Sovietų Sąjungos griūtis, Černobylio katastrofa ir jos padariniai. Ji sukūrė savitą dokumentinės literatūros žanrą, kurį vadina „balsų romanu”. Pagrįstas šimtais interviu, jis leidžia iš autentiškų pasisakymų sukurti plačią gyvenimišką ir dvasinę dabarties panoramą. Pastaraisiais metais ji išgarsėjo kaip aktyvi Baltarusijos diktatūrinio režimo kritikė. 2000-aisiais dėl politinio persekiojimo rašytoja buvo priversta išvykti iš šalies, vėliau grįžo, tačiau, 2020-aisiais numalšinus Baltarusijos revoliuciją, vėl paliko tėvynę.

Lietuviškai yra pasirodžiusios penkios S.Aleksijevič knygos: „Paskutinieji liudytojai“, „Karo veidas nemoteriškas“, „Laikas iš antrų rankų“, „Černobylio malda“ ir „Cinko berniukai“.

„Č.Milošo svarstytas Europos padalijimas į Rytus ir Vakarus ir iš to kylantis ypatingas Vidurio Europos tapatybės klausimas šiandien įgauna naują aktualumą. Ukrainos karo kontekste atgyja skaudžios Baltijos šalių, Lenkijos ir kitų regiono visuomenių istorinės patirtys, kurioms deramos vietos Europos moraliniame ir kultūrinės vaizduotės žemėlapyje ieškojo Č.Milošas ir daugelis kitų iš šio regiono kilusių intelektualų, suvokusių būtinybę Vakarams kalbėti savo autentišku balsu ir taip žadinti europiečių sąmoningumą“, – svečių pasirinkimą aiškina „Kauno literatūros savaitės“ vadovė, VDU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanė Rūta Eidukevičienė.

Rugsėjo 15-ąją Kaune atviroje paskaitoje J.Andruchovyčius pristatys specialiai šiai progai parašytą esė „Pavergta beprotybė: antipasaulis“, kurioje Ukrainos pasipriešinimo agresijai fone plėtos Č.Milošo „Pavergto proto“ įžvalgas. Kitą dieną iš Kauno veiksmas kelsis į Č.Milošo gimtinę, kur autorius susitiks su literatūros lauko ir universiteto bendruomene. Rugsėjo 21–22 d. „Šetenių skaitymais“ savo viešnagę šalyje pradės S.Aleksijevič.

Kas? Susitikimas su J. Andruchovyčiumi.

Kur? Kauno menininkų namuose.

Kada? Rugsėjo 15 d. 18 val.

Kas? Susitikimas su S. Aleksijevič.

Kur? VDU Didžiojoje salėje.

Kada? Rugsėjo 22 d. 18 val.