Daugelis žino ir garsųjį dailininko Jano Mateikos paveikslą, kurio kopiją galima pamatyti ir Vytauto Didžiojo karo muziejuje. Tačiau 2010 m. muziejus gavo ir išskirtinę dovaną, žyminčią šį garsųjį mūšį. Tarpukariu garsaus gydytojo, medicinos, humanitarinių ir teisės mokslų daktaro aušrininko Jono Šliūpo sūnus Vytautas ir jo žmona Vanda muziejui padovanojo pačių rankomis išsiuvinėtą Jano Mateikos paveikslo „Žalgirio mūšis“ kopiją.

Vanda ir Vytautas Šliūpai paveikslą siuvinėjo ištisus 15 metų ir nutarė jį padovanoti Vytauto Didžiojo karo muziejui Žalgirio mūšio 600 metų sukakties proga. Sutuoktinių teigimu, siuvinėjant 2,82 m ilgio ir 1,26 m aukščio meno kūrinį, buvo padaryta daugiau nei 4 mln. dygsnių.

Apie Žalgirio mūšį:

Vokiečių ordinas turėjo daug privalumų: išplėtotą pilių tinklą ir gerai parengtą kariuomenę, kurios pagrindą sudarė drausminga sunkioji riterių raitija su šarvuotais ginklanešiais ir knechtais. Po kelias savaites trukusio manevravimo, kai atkakliai buvo siekiama sutrukdyti jungtinei kariuomenei persikelti per upes, kryžiuočiai pasirinko gynybos poziciją tarp Griunvaldo ir Tanenbergo kaimų. Išaušus mūšio rytui jungtinė Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kariuomenė ir Vokiečių ordino pajėgos delsė, kol vokiečių kariams pavyko išprovokuoti Lietuvos kariuomenės puolimą. Vokiečių kariai perėjo į kontrpuolimą ir taip iš mūšio lauko išstūmė daugumą lietuvių. Kryžiuočiams ruošiantis smogti lemiamą smūgį, paaiškėjo, kad lietuvius persekiojanti grupė prarado iniciatyvą ir patyrė daug nuostolių. Vokiečių pajėgos buvo suskaldytos, o mūšis laimėtas.