Remigijaus Sabulio kurto filmo "Lituanica paslaptis", ispaniškos, braziliškos ir argentinietiškos liaudies melodijos skambant gitaroms ir J.Čepo surengta paroda "Paminklai S.Dariui ir S.Girėnui". Taip 83-ąsias legendinio S.Dariaus ir S.Girėno skrydžio per Atlantą metines paminėjo Lietuvos aviacijos muziejus.

"Kodėl skambėjo ispaniškos melodijos? Su muzika mes visą laiką galime ir skristi, ir paskraidyti bent mintimis, – šypsojosi muziejaus ekspozicijos vedėja Audronė Žukauskienė. – O paroda su visomis dvylika vietų, kur buvo pastatyti paminklai S.Dariui ir S.Girėnui (penki iš jų - užsienyje), veiks iki rudens pradžios."

Vyr.muziejininkas J.Čepas apie S.Darių ir S.Girėną gali pasakoti valandų valandas, nors dar neturėjo galimybių aplankyti tų istorinių vietų Amerikoje bei Myslibuže.

Pirmasis paminklas S.Dariui ir Girėnui atidarytas Babtuose 1933 metų spalio 1 dieną. Tais pačiais metais paminklas Lietuvos didvyriams buvo atidengtas Padainupio kaime.

"1965 metais, sovietų laikais, jis buvo nugriautas, vėliau, 1989 metų liepos 16 dieną, Kazakevičių šeimos pastangomis atstatytas, – žiniomis dalijosi J.Čepas. – 1937 metų lapkričio 2 dieną lakūnams buvo įrengtas laikinasis rūsys-mauzoliejus Kaune. Jis veikė trejus metus, buvo apleistas, dėl blogų sąlygų perkeltas į medicinos fakulteto koplytėlę. 1959-aisiais mauzoliejus buvo sunaikintas".

Kol kas paskutinis paminklas S.Dariui ir S.Girėnui atidengtas Lenkijoje – Myslibuže (buvęs Soldinas).

"Išskaptuotame, pusiau per pusę perskeltame, lietuviško lauko riedulyje įleistas "Lituanica" lėktuvo modelis. Kęstučio Lanausko idėja buvo, kad mūsų lakūnai tarsi perskėlė dangų per pusę, – mostelėjęs į nuotraukas nesustodamas kalbėjo J.Čepas. – Myslibužo koplytėlėje buvo pašarvoti mūsų lakūnų palaikai, bet paminklo ten nebuvo."

Ant Puntuko, Anykščiuose, lakūnų atvaizdai iškalti civilinio lakūno Tomo Zaukos iniciatyva.

S.Dariaus ir S.Girėnui paminklas yra ir Aukštųjų Šančių karių kapinėse.

"Seniau lakūnų palaikus slėpdavo, o įrengti ir leisti jiems pastatyti paminklą reikėjo labai daug pastangų", – dar vieno paminklo istoriją legendiniams lakūnams pasakojo J.Čepas.

Antkapinį paminklą lakūnams sukūrė rašytojas ir skulptorius Vytautas Mačiuika. Tai buvo jo diplominis darbas.

Vytautas apsigynė disertaciją, bet iš pradžių paminklas stovėjo Vilniaus dailės instituto skverelyje, nes reikėjo rasti lakūnų palaikus.

"Tuomet iniciatyvą parodė S.Dariaus dukra Nijolė. Palaikus rado, patvirtino ir palaidojo 1964 rugpjūčio 12 dieną, – tęsė J.Čepas. – Tačiau tuometinis Lietuvos vadovas Antanas Sniečkus įrengti paminklą nedavė leidimo."

Atkaklus rašytojas ir Lietuvos patriotas išvyko net į Maskvą ir padedamas sūnaus susitiko su armėnų kilmės sovietų armijos generolu, SSRS maršalu Ivanu Bagramianu, kuris II pasaulinio karo metu vadovavo I Pabaltijo frontui, užėmusiam šiaurės Lietuvos teritorijas.

"Generolas paskambino A.Sniečkui ir paklausė, ar S.Darius ir S.Girėnas yra jūsų didvyriai? Taip – išgirdo atsakymą. Ar jie palaidoti? Taip – vėl  išgirdo A.Sniečkaus atsakymą. Ar yra jiems pastatytas paminklas? Ne. Kodėl nėra, jei paminklas jau sukurtas?!"

1968 m. liepos 17 dieną garsiausiems Lietuvos lakūnams Aukštųjų Šančių karių kapinėse buvo atidengtas dar vienas paminklas.