Ekstravagantišką ir spalvingą tarpukario mados kolekciją į Kauną atvežęs kolekcininkas, mados istorikas Aleksandras Vasiljevas lietuvius laiko kuklia tauta. Antradienį pristatydamas „Art Deco mada“ parodą Kaune jis teigė ekscentriškų žmonių čia nesutikęs.

„Lietuviai turi įgimto kuklumo. Nesu matęs ekstravagantiško žmogaus nei Vilniuje, nei Kaune. Nes žmonės rodys pirštu, tai čia nepriimta. Čia katalikiška kultūra, vyrauja gamtos spalvos, mėgstama oda, vilna, linas, gintaras, akmuo, smėlio, jūros spalvos, pasitaiko ryškių spalvų, bet retai“, – savo įspūdžiais dalijosi ne kartą Lietuvoje lankęsis A.Vasiljevas.

M.Žilinsko dailės galerijoje Kaune jis pristatydamas art deco mados parodą atkreipė dėmesį, kad laikinojoje sostinėje šis taip pat buvo paplitęs.

„Kaunas yra Lietuvos art deco sostinė. Čia iki šiol mano parodų nebuvo. (...) Logiška, kad paroda pristatoma šioje ikikarinės Lietuvos sostinėje“, – kalbėjo kolekcininkas.

Susirinkusiesiems A.Vasiljevas pasakojo apie kolekciją, kurioje atsispindi 1919 iki 1939 metais vyravęs aprangos stilius bei jo kaita.

„Parodoje daugiausia moteriškų drabužių modeliai. Tuo metu moterys praėjo pirmąjį savo emancipacijos periodą: pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui 1914–1918 metais moterys pasijuto dauguma – daugelis vyrų žuvo mūšio lauke, joms reikėjo užimti vyrų darbo vietas. Atsirado naujas drabužių stilius. Tuomet buvo sukurtas „la garson“ stilius, tai berniukiškų formų mergina. (...) Moterys truputį priminė rojaus paukštes, nes drabužių spalvos buvo ekstremaliai ryškios. Tai nebuvo pustonių epocha, švelnių perėjimų iš spalvos į spalvą epocha, pasteliškumo; tai buvo didelių kontrastų, ryškių spalvų, dinamizmo epocha. Art deco stilius pasižymi grafiškumu ir geometrija. Daugiausia visos suknelės papuoštos geometriniais piešiniais“, – apie parodoje eksponuojamas sukneles, diržus, rankines, avalynę bei papuošalus kalbėjo A.Vasiljevas.

Pasak jo, šio laikmečio madai daug įtakos turėjo Egipte rasti faraono Tutanchamono lobiai: moterų papuošaluose atsirado egiptietiškus primenančių galvos apdangalų.

Būdamas 24 metų iš Maskvos į Paryžių emigravęs A.Vasiljevas minėjo, kad anuomet nemažai tarpukario mados darbuotojų buvo jo tautiečiai, į Vakarus išvykę dėl bolševizmo įsigalėjimo Rusijoje.

Rusiškoji kryptis bei kiniški motyvai buvo juntami to meto madoje, tačiau, kolekcininko teigimu, didžiausią įtaką jai darė Holivudas.

„Pagrindinis šio stiliaus inspiratorių buvo Holivudas – JAV žvaigždės buvo stiliaus ikonos. Moterys rinkdavo atvirutes su jų atvaizdais ir stengdavosi jas pamėgdžioti“, – kalbėjo jis.

Ryškiaspalvė euforija baigėsi 1929 metais, kai žlugo doleris. Europoje įsitvirtinus diktatoriškiems režimams, ligtolinę madą ir gyvenimo būdą pakeitė kitokios vertybės: į madą grįžo juoda spalva ir moteriškumas.

„Ketvirtajame dešimtmetyje tapo madinga turėti šeimą. Diktatoriški režimai, atėję į valdžią, sukūrė šeimos kultą, madingas tapo moteriškumas. Tai pakeitė ir drabužių siluetus“, – pasakojo A.Vasiljevas.

Ši paroda apkeliavusi Rygą ir Vilnių yra papildyta naujais, dar nematytais eksponatais. Vėliau ji bus pristatyta Estijos publikai.

Ekspozicijoje galima susidaryti vaizdą, kaip art deco stiliaus diktato dešimtmetis pakeitė ne tik architektūrą, interjero apdailą, taikomąją dailę, bet drabužius.