„Ši vieta mane, atvykusį iš Panevėžio chuliganėlį, išmokė būti geresniu žmogumi. Tai kultūros panteonas, ant kurio jau 100 metų plevėsuoja J.Vienožinskio iškelta vėliava“, – pabrėžia tapytojas.

Vertinamas visame pasaulyje

„J.Gasiūnui „Pelėdų kalno“ galerijoje atidaryta personalinė paroda – jau penkioliktoji, menininko kūriniai eksponuoti net 140 grupinių parodų Europoje ir Amerikoje. Tapytojo paveikslų įsigiję tiek privatūs kolekcininkai, tiek svarbios institucijos: Europos Centrinis Bankas Frankfurte, Europos Parlamentas Briuselyje. J.Gasiūno kūrinių saugoma Nacionalinėje dailės ir Tretjakovo paveikslų galerijose,  Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje. Labai džiaugiamės, kad išskirtiniai menininko kūriniai eksponuojami „Pelėdų kalno“ galerijoje“, – pristatydama kūrėją ir įteikdama jam Menų akademijos simbolį – pelėdos statulėlę – sakė parodos kuratorė, Menų akademijos vadovė dr. Inga Valentinienė.

„J.Gasiūnas buvo vienas pirmųjų Lietuvos tapytojų, kurį pristatėme Niujorko meno gerbėjų publikai. Jis buvo priimtas puikiai, nes šiuolaikiški tapytojo paveikslai suvokiami, suprantami ne tik skirtingose šalyse, bet ir žemynuose“, – papildė dailininko pristatymą Lietuvos dailininkų sąjungos galerijos „Meno parkas“ vadovas Arvydas Žalpys. – Sveikinu Menų akademiją su Kauno meno mokyklos 100-mečiu, linkėdamas ir toliau išlikti kultūros lopšiu, ugdančiu didelius talentus.“

Prisiminimai apie studijas

J.Gasiūno parodos atidarymą lydėjo susitikimo su menininku renginys, kuriame jis prisiminė studijų tuomečiame Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikume (dabar – Kauno kolegijos Menų akademija – aut. past.) laikus.

„Vertinu tai, kad technikume dėstė puikūs lektoriai, kurių dėka bazinių dailės dalykų – piešimo, tapybos, kompozicijos – pagrindus įgijau tvirtus“, – sako tapytojas. Menininkas prisimena dailininką Alfonsą Vilpišauską, jam dėsčiusi tapybą. „Jis sakydavo, kad nesvarbu specialybė, kurią studijuojame, nes visi būsime tapytojai. Neklydo. Per studijų technikume laikotarpį sukūriau net 300 etiudų – visą Kauno senamiestį esu nupiešęs ir nutapęs“, – atskleidžia J.Gasiūnas.

Studijų laikotarpiu patirta įvairių nuotykių. „Buvau ir esu neramus, bet niekada nejaučiau, kad technikume mano laisvė būtų apribota“, – pabrėžia menininkas. Kūrėjas prisiminė ir 1990 m. įkurtą dailininkų grupę „Angis“. „Nenorėjome dalyvauti tose pačiose respublikinėse meno parodose, kuriose darbus eksponuodavo visi Lietuvos dailininkų sąjungos nariai. Norėjome įkurti savo uabą“, – apie grupės atsiradimą pasakoja J.Gasiūnas.

Šmėkliška tapyba

Neramus tapytojo charakteris atsiskleidžia jo drobėse. Fumažo technika (piešimas ir tonavimas žvakės liepsna), išskirianti jo kūrybą, darbuose atsirado iš noro pachuliganauti. „Lifto šachtoje pamačiau žiebtuvėliu išdegintą piešinį. Tai mane įkvėpė“, – atskleidžia menininkas.

Dėl skirtingų technikų, kuriomis jis kuria paveikslus, J.Gasiūno tapybą būtų galima vadinti hibridiška, tačiau pats tapytojas ją vadina šmėkliška. „Iš vienos pusės, esu vandalas, iš kitos – linkstu į klasiką, nes man labai svarbi šviesotamsa“, – akcentuoja tapytojas. Paklaustas apie motyvų paveikslams paieškas, J.Gasiūnas sako, kad specialiai motyvų neieško.

„Mano galvoje – daugybė idėjų, kurios vis apie save primena. Kartais jos pasirodo netikėtais pavidalais, kurie dažniausiai ištinka pačiame tapybos procese. Tuomet galiu teigti, kad idėja pati mane surado, nors iš tiesų ją sutikęs buvau jau anksčiau. Be to, mano darbų atlikimo technika pati diktuoja oksimoronišką vaizdavimo būdą – konkretų objektą tapydamas dūmais aš tarsi savaime rodau, kad jo nėra. Juk tai – tik dūmas. Jacques'as Derrida teigė, kad kinas yra vaiduoklynas, o aš taip pat galiu teigti, kad tapau šmėklas. Tai būtų vienas tų aspektų, kuris mano tapybą susieja su kinu. Kita vertus, man labai svarbūs prisiminimai, jie suveikia kaip filtras, per kurį perkoštos idėjos virsta tapyba“, – mintimis dalijasi tapytojas.

Nesikartojantys motyvai

Idėjų nestokojantis menininkas pabrėžia, kad motyvai jo kūryboje nesikartoja.

„Tačiau, siekdamas kokybės, neretai pertapau jau sykį nutapytą kūrinį arba tą patį motyvą tapau tris, keturis kartus ir tuomet išsirenku geriausią. Būna, kad net ir pavykęs darbas tarsi pasiūlo kitą savęs paties variantą. Tuomet jis atlieka etiudo funkciją, nuo kurio galiu atsispirti. Taip atsiranda keli vieno kūrinio variantai. Bet tai nesusiję su formaliu darbo kopijavimu ar dauginimu. Kadangi mano tapyba yra figūratyvi, paveiksluose vis pasirodo kuris nors veikėjas, kuris man svarbus ir todėl turi teisę dalyvauti įvairiuose siužetuose. Galbūt tai esu aš pats, bet šmėkloms juk viskas leidžiama“, – paslaptingas išlieka kūrėjas.

Menininko paveikslai jo kūrybos gerbėjams atpažįstami ne tik dėl ypatingos – fumažo – technikos, bet ir dėl didelių formatų, kurių atsiradimas – naujųjų laukinių (Neue Wilde) ir skurdžiojo meno (Arte Povera) stilių įtaka. „Be to, neoekspresionistines idėjas man jau buvo įdiegęs mano mokytojas Leopoldas Surgailis. Tuo metu mane sužavėjo galimybė į paveikslą žiūrėti ne kaip į langą, o būti juo pačiam. Taip galima sukurti galimybę ir žiūrovui atsidurti mano vietoje“, – sako J.Gasiūnas.

Kuriant didelio formato darbus reikia ramaus tapybos proceso. „Nors iš šalies gali pasirodyti, kad dirbu greitai, bet ekspresija mano darbuose yra gebėjimas pataikyti, o ne bergždžiai švaistytis“, – pabrėžia kūrėjas.

Daug dėmesio menininkas skiria paveikslų pavadinimams, kurie žiūrovui padeda lengviau atrasti ryšį su darbais. Tapytojas sako, kad kartais pirmiau nei paveikslas atsiradęs pavadinimas inspiruoja kūrinio siužeto idėją, o kartais pavadinimą diktuoja pats vaizdas.

Užbaigdamas susitikimą su draugais ir kūrybos gerbėjais menininkas atskleidė, kad jo tapybos pagrindas yra klausimas: kas aš esu? „Tapydamas tai ir aiškinuosi. Klausimas yra iššūkis, o atsakymas – tik išvada. Žinoma, išvados taip pat reikalingos, nes jos kelia naujų klausimų. Kitaip tariant, klausimas yra idėja. Todėl pradžioje buvo idėja, o tik paskui – žodis“, – sako J.Gasiūnas.

Kas? Paroda „Ir aš čia buvau“.

Kur? Menų akademijos „Pelėdų kalno“ galerijoje.

Kada? Veikia iki balandžio 5 d.