Gyvõs šviesõs srautuose skrieja augalų ar paukščių pavidalai, peizažų motyvai, lietuviškų tautinių audinių ornamentai, religiniai įvaizdžiai ar ženklai. Kiekviename darbe juntama, kad menininkės kūrybinis universumas valdomas ilgesingo polėkio tyrų ir sakralių dimensijų link.

Dailininkė tarsi keliauja nuo gamtos stichijų ir žmonių pasaulio link transcendentaliųjų erdvių, kur turėtų karaliauti Gėrio, Grožio ir Tiesos idealai. Savo tekstilės kūriniuose Z.Raudonikytė-Mateiča derina konstruktyvias, ritmiškas struktūras su subtiliu, tapybišku koloritu. Ji mėgsta jūros ir smėlio koloritą, dažnai naudoja artimų spalvinių tonų gamą, pagyvindama ją kontrastingesniais šiltų ir šaltų spalvų akcentais, taip kurdama erdvės ir dinamikos įspūdį.

Spalvų ir formų judėjimą menininkė komponuoja labai muzikaliai, o bendrą kūrinio atmosferą prisodrina poetinio jausmo ir papildo sakralumo paieška.

Menininkė dažnai kalba kompozicinėmis ir plastinėmis įstrižainėmis, naudoja elementus (pvz., juostas), suteikiančius gobelenui trimatį tūrį. Z.Raudonikytė-Mateiča vengia iliustratyvaus temos plėtojimo, paprastai pasitelkia lyriškas pajautas, o įtampos dėmuo paliekamas tik polėkio galiai generuoti. Spalvų ir formų judėjimą menininkė komponuoja labai muzikaliai, o bendrą kūrinio atmosferą prisodrina poetinio jausmo ir papildo sakralumo paieška. Pastarosiomis savybėmis autorės darbai primena Liudo Truikio scenografijos kūrinius, kuriuose itin svarbus menų sintezės siekis ir dvasiniai kontekstai.

Debesų keliu. 1997-1998 m.

Ultimatyvūs sakralinės vienovės horizontai akivaizdūs ir šioje parodoje: menininkė, pati ieškanti kelio nuo fizinių iki metafizinių matmenų, parodoje kviečia ir mus keliauti debesų keliu (anot vieno jos kūrinio pavadinimo) ir pamėginti pažvelgti į pasaulį „angelo akimis“.

Z.Raudonikytė-Mateiča gimė 1953 m. Rokuose (Kauno r., dabar Kaunas). 1969 m. baigė Kauno vidurinę dailės mokyklą. 1969–1973 m. mokėsi meninio audimo Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikume (dabar Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakultetas). 1980 m. baigė LTSR valstybinio dailės instituto (dabar Vilniaus dailės akademija) Kauno vakarinį taikomosios dailės skyrių ir įgijo dailininkės technologės specialybę. Kūrybai įtakos turėjo L.Truikys, Z.Varnauskas, J.Mozūraitė-Klemkienė.

1973–1976 m. dirbo Kauno DDG kombinato „Dailė“ dailininke. 1976–1997 m. dėstė Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikume. 1996–2021 m. dirbo A.Kučingio meno mokykloje Veiveriuose (Prienų r.), 2004–2021 m. Garliavos meno mokykloje.

Parodose dalyvauja nuo 1977 m. Surengė dešimt personalinių parodų Lietuvoje. Dalyvavo 30 Lietuvoje ir užsienyje rengtų grupinių parodų, svarbiausios iš jų: XIII tarptautinė tekstilės bienalė Lozanoje (1987), Pabaltijo taikomosios dailės trienalės Taline (1984, 1987), tarptautinė tekstilės paroda „Linija“ Kaune (1999).

Lietuvos dailininkų sąjungos narė nuo 1990 m., tekstilininkų organizacijos „Artemision e. V. centre for fibre art“ Vokietijoje narė nuo 1998 m., Tekstilininkų ir dailininkų gildijos narė nuo 2000 m.

Dailininkės gobelenų yra įsigijęs Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus, privatūs užsienio kolekcionieriai. Viešųjų interjerų darbai (ne visi išlikę): Vilniaus mokytojų namai, „Fuji“ centras Vilniuje, Kauno vaikų lopšelis-darželis „Rokutis“, Rokų Šv.Antano Paduviečio bažnyčia Kaune, Komercijos ir kredito bankas Kaune, Garliavos (Kauno r.) meno mokykla.

Giedra virš debesų. 2022 m.

Dailininkė dirba klasikinio gobeleno srityje – nuo labai didelių iki labai mažų formatų; nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio yra įsitraukusi į smulkiosios tekstilės tradicijų plėtojimą Lietuvoje; prisideda prie kitų audimo technikų, pynimo, nėrimo, kaišymo, adymo, aplikacijos atgaivinimo. Yra sukūrusi trimatės plastikos objektų, logotipų viešosioms institucijoms. Kūriniuose vyrauja gamtos, tautiniai, religiniai motyvai.

Kas? Z.Raudonikytės-Mateičos retrospektyvinė paroda „Debesų keliu“.

Kur? Galerijoje „Aukso pjūvis“ (K.Donelaičio g. 62).

Kada? Veikia iki rugsėjo 11 d.