Hobį pavertė verslu

L.Koklevičienė prisistato pradedančia fotografe ir videografe, taip pat  papuošalų „Lu accessories“, skirtų elegantiškoms moterims, kūrėja.

Studijų metais ragavusi modelio darbo Laimutė dažnai puošiasi savo kūriniais, fotografuojasi su jais, nes tiki, kad autorė geriausiai gali atskleisti jų grožį.

Anot pašnekovės, šiais laikais jauni žmonės neprisiriša prie savo studijų diplomo, įgytos profesijos, gyvenimas dažnai juos nuneša kitur. Taip atsitiko ir jai. Iki šeimos sukūrimo Laimutė studijavo kultūros vadybą, ruošėsi būti renginių organizatore, tačiau po vestuvių ir vaikų gimimo netikėtai save atrado kitose veiklose.

„Organizaciniai sugebėjimai man praverčia ir dabar, kai reikia surengti kokio nors produkto fotosesiją“, – aiškina ji.

Fotografuoti Laimutė pamėgo jau seniai – dešimtoje klasėje. Kaip ir kurti papuošalus. Anksčiau tai buvo smagus laisvalaikio leidimo būdas. Sukūrus šeimą, paaugus vaikams, moteris sako ir vėl prisiminusi širdžiai mielą veiklą.

„Tarsi iš naujo stojau prie starto linijos – šįmet išsinuomojau studiją ir ėmiau gaminti auskarus, pakabukus, koljė, apyrankes – įvairias moteriškas puošmenas. Pati jas filmuoju, fotografuoju ir pristatau kitiems“, – pasakoja L.Koklevičienė.

Į talką pasikvietė auklę

Laimutė juokiasi, kad kai namuose siaučia trys smarkūs vyrukai – Leonas, Jokūbas ir Nojus, nelabai gali užsiimti mėgstama veikla. Todėl teko kantriai palaukti, kol sūnūs paaugs, mažiau sirgs.

Pirmagimiui Leonui dabar penkeri. Dvyniams Jokūbui ir Nojui spalį sueis treji.

„Kadangi visus leidau į darželį, vaikai dažnai sirgdavo. Kai gimė dvyniai – be auklės nebeišsiverčiau. Fiziškai nebespėjau. Taip mūsų namuose atsirado nuostabi pagalbininkė Valė, kuri ilgainiui tapo tikra šeimos nare“, – atvirauja Laimutė.

Ji pati mamytės neteko būdama devyniolikos. Tėtis sukūrė kitą šeimą. Vyro tėvai gyvena už Kauno, tad dažnai negali jiems padėti.

Kadangi kūrybiškai moteriai norėjosi po truputėlį kibti į darbus, teko rinktis alternatyvą – ateinančią į namus auklę. Dabar kasryt ji gali eiti į savo studiją ir dirbti iki penktos. Žinoma, auginant mažus vaikus visko pasitaiko – kartais tegali ištrūkti į studiją vos kelioms valandoms, o kartais joje užtrunka iki išnaktų. „Bet visada pirmenybę teikiu šeimai, o ne darbui“, – prisipažįsta pašnekovė.

Pilnatvė: kol berniukai paaugo, L.Koklevičienei teko nemažai išbandymų. Užtai dabar džiaugiasi laime būti kartu / L. Koklevičienės asmeninio archyvo nuotr.

Laisvalaikis – muziejuose

Jauni tėveliai gražiai sutaria, draugiškai pasiskirsto pareigomis. Darius turi savo verslą – medinių namų statybos įmonę. Ateityje vasarnamį planuoja statytis ir patys Koklevičiai, kad turėtų kur vasaroti ir leisti savaitgalius.

„Jei paklaustumėte, kas yra mūsų šeimos galva, atsakyčiau, kad jų net dvi, – juokiasi Laimutė. – Esame lygiaverčiai partneriai. Mano atsakomybė – buitis ir vaikai. Stengiuosi juos užimti, ugdyti. Vyro – mūsų visų gerovės kūrimas.“

Vasarą berniukai taip pat eina į darželį ir labiausiai laukia trečiadienio. Tądien – laisvadienis. Anksčiau trečiadieniais visi trys pramogaudavo su mama. Dabar Laimutė kartais perleidžia šią privilegiją auklei. Kas įdomaus trečiadienio veiklų programoje? Nuo lauko žaidimų aikštelės Santakoje iki įvairiausių muziejų.

„Dažnai trečiadienio rytas mums prasideda nuo Senamiesčio kavinės. Aš pasimėgauju kava, broliai suvalgo po bandelę. Tuomet visi keliaujame į žaidimų aikštelę arba į kokį nors muziejų“, – pasakoja mama.

Vaikų mėgstamiausias – Tautinės muzikos instrumentų muziejus, kuris yra visai netoli Koklevičių namų, L.Zamenhofo gatvėje. Ten galima viską pačiupinėti, daugeliu instrumentų – netgi pagroti. Berniukai taip pat mėgsta lankytis kiek tolėliau esančiame Kauno T.Ivanausko zoologijos muziejuje, Vytauto Didžiojo karo muziejuje.

Ar juodu su vyru tikėjo, kad susilauks dvynių? „Tai buvo realu, – šypsosi pašnekovė. – Vyro mama yra iš dvynių. Šis genas persiduoda į antrą kartą, taigi, išgirdę žinią apie Jokūbą ir Nojų, labai nenustebome. Be to, mano vyras yra vienas iš trijų brolių, tad trys sūnūs mūsų šeimoje – turbūt irgi jokia staigmena.“

Drauge įveikė išbandymus

Paprašyta papasakoti apie kiekvieną iš sūnų, mama pradeda nuo vyresnėlio Leono. Jo fantazija ir išmonė – begalinės. Laimutė juokiasi, kad gali paimti iš jo visus žaislus, bet sūnus vis tiek ras, su kuo žaisti. Galų gale – su pirštais. Drauge su mama Leonas mėgsta skaityti knygeles, jam norisi kuo daugiau žinoti ir pažinti.

Dvyniai išvaizda labai panašūs. Darželio auklėtojos, netgi vyro tėvai sunkiai skiria berniukus ir dažnai, norėdami pažinti, klausia jų vardų. „Dvynių padūkimą galima fiksuoti etapais, – juokiasi mama. – Jei vienas kuriuo laiku ramesnis, tai kitas – labiau padūkęs. Ir atvirkščiai. Kai vienas duoda tėvams pailsėti – kitas nerimsta. Abu labai smalsūs, anksti pradėjo kalbėti.“

Laimutė dalijasi skaudžiais praeities išbandymais, kuriuos su vyru turėjo ištverti drauge, kai gimė dvyniai. Berniukai buvo ankstukai, tad mama  tris ilgus mėnesius su jais praleido ligoninėje. Tuo metu pirmagimiu Leonu rūpinosi vyras ir auklė.

Kai dvyniai su mama pagaliau sugrįžo į namus, šeima lengviau atsikvėpė. „Bet pirmaisiais jų gyvenimo metais iššūkiai sekė vienas po kito. Nors iki devynių mėnesių brolius stengiausi maitinti pati, jie dažnai atsisakydavo mano pieno. Tad dėl mitybos kilo ir kraujo problemų, – pasakoja Laimutė ir priduria, kad dabar jau viskas pamažu grimzta į užmarštį. – Problemų su vaikais mažiau, tad ir gyventi darosi kasdien vis smagiau.“

Pagrindinis mūsų su vyru taikomas auklėjimo principas – kalbėtis su vaikais. Dažnai vienu ar kitu klausimu klausiame ir jų nuomonės.

Svarbiausia – kalbėtis

Laimutė tikina nesanti iš tų mamų, kurios savo vaikams leidžia viską. Berniukams nustatytos ribos. Prieš pirkdami vieną ar kitą daiktą, kurio jie nori, tėvai kalbasi su vaikais, ar tikrai jiems tas daiktas būtinas, klausosi argumentų, kodėl be jo neapsieitų.

„Pagrindinis mūsų su vyru taikomas auklėjimo principas – kalbėtis su vaikais. Dažnai vienu ar kitu klausimu klausiame ir jų nuomonės – ką jie norėtų veikti, kur labiau norėtų važiuoti ir pan.“

Štai ilgąjį Žolinės savaitgalį šeima suplanavo važiuoti į Palangą, o sūneliai papildė planą apsilankymu Dinozaurų parke.

Stebėdama savo sūnus, Laimutė tik dar sykį įsitikino, kad geriausi virtuvės šefai yra vyrai. Jos mažieji veržte veržiasi šeimininkauti į virtuvę. Nors po jų kulinarijos šou mamai darbo padaugėja trigubai, bet vis tiek kviečiasi berniukus į talką. Ypač kepdama pyragus.

„Broliai labai mėgsta maišyti tešlą…“ – aiškina Laimutė ir sako, kad po jų intensyvaus tešlos maišymo dažnai tenka plauti ne tik indus, bet ir spinteles. Šis smagus darbas – kai reikia purkšti ir valyti – trimečiams kelia didelį susižavėjimą.

Jauna mama rūpinasi ir sūnų psichologine sveikata. „Vos sužinoję, kad būsime tėvai, išsyk ėmėme domėtis atitinkama literatūra apie vaikų auklėjimą, klausytis paskaitų, tinklalaidžių. Bėda tik, kad ne visada pavyksta pasinaudoti tais patarimais. Bandome, stengiamės, bet išeina  taip, kaip išeina: juk žmonės esame“, – juokiasi L.Koklevičienė.

Anot jos, kai kuriais klausimais juodu su vyru vaikams yra nubrėžę griežtas ribas, tad jokie kompromisai ar mažylių maldavimai čia neveikia.

Skatina pažinti emocijas

Ar už blogą elgesį tėveliai naudoja bausmes? Pasak Laimutės, dažniausiai už peržengtas ribas vaikai negauna žadėtų pramogų. Tėvai stengiasi nenaudoti žodžių „visą gyvenimą“ arba „visą mėnesį“ kažko negausi. Nuobauda turi būti trumpa ir aktuali šiandienai. Pavyzdžiui, savaitgaliais vyresnėlis Leonas gali pasižiūrėti filmukų, bet jei per pusryčius erzina brolius, šitos privilegijos netenka.

„Labai rūpinuosi lavinti savo vaikų emocinį intelektą, kad jie žinotų, kokią emociją kada jaučia. Sūnūs gali ir pykti, ir nekęsti, ir bijoti – svarbiausia, kad jie mokėtų šituos jausmus atpažinti ir įvardyti. Tada bus galima apie tai ramiai pasikalbėti ir blogą emociją paleisti“, – įsitikinusi mama.

Ypač emocijų pažinimas, anot jos, yra aktualus berniukams, tarp kurių dažnai pasitaiko ne tik žodinių, bet ir fizinių konfliktų. Ar Laimutė į juos kišasi? Verčiau ne. Kažkada yra skaičiusi vienos psichologės patarimą, kad į vaikų tarpusavio konfliktus geriau nesivelti. Kodėl? Nes tėvai ne visada žino, kada ir dėl ko tas konfliktas prasidėjo. Todėl ji tik išskiria berniukus, pabando padėti broliams išsiaiškinti juos apėmusias emocijas, bet nieko nekaltina ir nesistengia sužinoti, kuris pirmas pradėjo, pasakė ar padarė.

„Padedu jiems nusiraminti, bet stengiuosi neįvardyti, kas kaltas“, – aiškina. Dažniausia brolių konfliktų priežastis – nesibaigiantis vienas kito erzinimas.

„Vaikai nori kontakto ir dažnai dėmesio siekia erzindami vienas kitą. Kartais man sunku reaguoti į tokį jų elgesį, bet tenka susitvardyti ir laikytis“, – dalijasi mama.

Sūnūs šiuo metu lanko lopšelį-darželį „Ežiukas“. Gaila, kad per karantiną visos papildomos veiklos nevyko, tad tėvams teko vežioti Leoną į robotikos būrelį ir baseiną patiems. Mama džiaugiasi, kad šią vasarą sūnelis jau išmoko plaukioti be pripučiamų rankovyčių ir tikisi, kad nuo rudens galės leisti vaikus į būrelius darželyje.

Smagiausia Koklevičių vasaros veikla – pasivaikščiojimai gamtoje. Dažniausiai jie eina į šalia namų esančią Santakos parką, o jei turi daugiau laiko – sėda į automobilį ir lekia vaikštinėti į mišką.

Elegantiškai: papuošalus, skirus elegantiškai moteriai, modelio darbo ragavusi L.Koklevičienė dažniausiai demonstruoja pati / L. Koklevičienės asmeninio archyvo nuotr.

Laiminga mama – laiminga šeima

Laimutė išsyk sutinka su šiuo posakiu ir sako, kad jai atgauti jėgas – tiek fizines, tiek ir psichologines – padeda rytinė joga ir vakarinė meditacija. Dažniausiai šiomis praktikomis užsiima viena, bet kartais lankosi ir grupiniuose moterų užsiėmimuose.

Vyras Darius mėgsta kasdien bėgioti, o dukart per savaitę lankosi sporto salėje. Mama juokiasi, kad vos Leonas pamato besiruošiantį bėgioti tėtį, kaipmat veržiasi sportuoti drauge.

Paklausta, kur mato savo šeimos laimę, Laimutė nedvejoja. „Harmonijoje ir pusiausvyroje“, – tvirtai atsako ji. Kadangi vyro darbe užtenka streso, o jai su trimis mažamečiais sūneliais irgi reikia auksinės kantrybės, pora daug ir dažnai kalbasi.

„Su Dariumi esame iš anksto sutarę kalbėtis apie viską, jokiu būdu neslėpti savyje negatyvių emocijų. Kad ir kaip būtų blogai – išsikalbėti. Kadangi iš vaikystės mudu su vyru turėjome įvairių kompleksų, traumų, dažnai apie tai padiskutuojame. Mums apskritai patinka kalbėtis, analizuoti – kodėl vienaip ar kitaip galvojame, kodėl taip elgiamės. Taigi, pagrindinis mūsų vakaro ritualas sumigdžius vaikus – nuoširdus pokalbis“, – atvirauja L.Koklevičienė.