Vilkaviškio rajone Pūstelninkų kaime esanti pedagogo, aušrininko, rašytojo, vertėjo Prano Mašioto gimtinė. Nelemtiems istorijos vėjams praūžus, toje vietoje nieko neliko. (Paradoksalus kaimo pavadinimo atitikmuo: išpustyta, tuštuma.) Tik devintame praėjusio šimtmečio dešimtmetyje P. Mašioto tėviškėje atsirado keli atminimo ženklai.

Kačerginės Mašiotynė yra bene vienintelė vieta Lietuvoje, kurioje galima būti, vaikščioti, matyti, paliesti, žinant, kad čia kadaise tą patį darė P. Mašiotas ir jo šeimos nariai. Žinoma, tokios galimybės neturėtume be šios šeimos narių sprendimų ir pastangų. Priminsiu: prieš dvi dešimtis metų Baniutė Mašiotaitė-Kronienė, Prano Mašioto anūkė, savo parašu patvirtino (o žodžiais – daugybę kartų) dovanojanti (atiduodanti) savo tėvų ir senelių vasarvietę.

Kačerginės Mašiotynė yra bene vienintelė vieta Lietuvoje, kurioje galima būti, vaikščioti, matyti, paliesti, žinant, kad čia kadaise tą patį darė ir P. Mašiotas.

Visus šiuos metus dovana tapo Prano ir Jono Mašiotų palikimo puoselėtojų draugijos džiaugsmu ir rūpesčiu. Kas daryta, organizuota, sukurta per daugiau nei 20 metų – ne šio teksto turinys. Tad apie ką gi bylotų 2023 m. džiaugsmai Mašiotynėje?

Šie metai neplanuotai tapo trijų (nevienodos apimties) svarbių darbų pabaigos, įgyvendinimo metais. Pirmiausia, jau nuo pavasario džiaugiamės atnaujintu nameliu. Kadaise Palankių kaime stovėjusi trobelė, vasaromis naudota poilsiautojų reikmėms, vėliau tapusi draugijos būstine, prašyte prašėsi remontuojama. Ir tai buvo padaryta: kapitališkai sutvarkyta, įvedant būtinąsias komunikacijas ir sukuriant patrauklią muziejinę, edukacinę, renginių erdvę. „Patrauklu“, „jauku“, „stilinga“ – ne mano žodžiai. Tai žmonių, apsilankiusių namelyje, reakcijos, pastebėjimai. Ypač daug jų girdėjome, kai surengėme darbščių ir nagingų, kūrybingų moterų rankomis sušildytą parodą „Kačerginės moterų kūryba rankdarbiuose“.

Akcentai: spalvingos medžio skulptūros – pagrindinei rašytojo auditorijai – vaikams. Redakcijos nuotr.

Antrasis pretekstas džiaugsmui – parašytas ir įgyvendintas projektas „Mašiotų parko rytdiena“. Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), Lietuvos Respublikos valstybės lėšomis gražiame brandžių medžių parke galėjome įrengti mums, Kačerginės bendruomenei ir svečiams, reikalingus infrastruktūros objektus. Tai – erdvi pavėsinė su ja juosiančia kėdučių-suolelių eile, pavieniai parke išdėlioti suolai, suteikiantys galimybę privačiau pailsėti. Apšvietimas, sukuriantis ir romantiškai jaukią atmosferą, ir dideliame senų medžių parke tam tikrą saugumą. Stendai, kuriuose pasakojame apie Palankių kaimą (vėliau tapęs Kačerginės kurorto dalimi), jo gyventojus. Taip pat ir apie Mašiotus. Nepasiduodame laikui, gramzdinančiam istorijas ir žmones užmarštin! Esame dėkingi Kauno rajono savivaldybei, skyrusiai lėšų šiam draugijos įgyvendinamam projektui.

Pagaliau trečiasis, dėl finansų stygiaus neplanuotas, tačiau įvykęs veiksmas. Tai P. Mašioto Pasakų parko skulptūrų atnaujinimas. Nuvalytos, impregnuotos, suremontuotos, nudažytos visos septyniolika beveik prieš 20 metų sukurtos monumentalios, bet kartu ir žaismingos, išraiškingos, gausios detalių skulptūros. Kaip žinoma, niekas savaime nepasidaro. Ir čia buvo žmonės, jų noras ir valia. Džiugu, kad į Linos Sinkevičienės, buvusios ilgametės draugijos pirmininkės, kvietimą finansiškai paremti skulptūrų tvarkymą atsiliepė Kačerginės gyventojai. Skulptoriui Vidmantui Vikšraičiui beliko sutikti ir dvi savaites intensyviai darbuojantis bendrauti su ąžuoliniais žvirbliais, ežiukais, pelėdomis....

Spėju, kad tokiu vienų metų derliumi nedažna visuomeninė organizacija galėtų pasidžiaugti ir pasigirti. Kviečiame į Mašiotynę! Verta visa tai pamatyti.