Byla įstrigo

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai dar spalio pradžioje kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (VGTPT) Bendrųjų reikalų ir koordinavimo skyrių dėl gynėjo parinkimo kaltinamajam.

Paaiškėjo, kad, susisiekus su visais Klaipėdoje teritorijoje esančiais advokatais, sudariusiais teisinių paslaugų sutartį su tarnyba, neatsirado nė vieno galinčio nurodytą dieną dalyvauti numatytame posėdyje.

Turėjo būti nagrinėjama byla, kurioje klaipėdietis Viktoras Usovas kaltinamas lytinės aistros tenkinimu su jaunesniu negu šešiolikos metų asmeniu ir nepilnamečiu asmeniu už atlygį, tvirkinimu, grasinimu nužudyti, vaiko įtraukimu girtauti ir nugirdymu.

Kadangi didžioji dalis aukų šioje byloje kilusios iš socialiai pažeidžiamų šeimų ar buvę vaikų globos namų auklėtiniai, jos savo lėšomis pasisamdyti advokatų neturi galimybių. Tokią galimybę jiems garantavusi valstybė lyg ir apsimelavo.

Šioje byloje dalyvaujantis advokatas Osvaldas Martinkus prisipažino nustebęs dėl tokios situacijos. Jis nėra sudaręs sutarties dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, tačiau žinia šokiravo.  Dar labiau jį šokiravo prokuroro vertinimas.

"Valstybinis kaltintojas, pasisakydamas dėl bylos nagrinėjimo, pasvarstė, kad toks advokatų elgesys galimai vertintinas kaip sabotažas. Tačiau valstybė nevykdo savo pareigos, žiūri pro pirštus, tai tokiu atveju advokatas ieško, kur jam dirbti ir užsidirbti", – dėstė O.Martinkus.

O.Martinkus teigė, kad valstybė nevykdo savo pareigos, todėl jo nestebina, kad kolegos atsisako dalyvauti bylose.

Advokatas tikino pasidomėję situacija nuolat nemokamą teisinę pagalba teikiančių advokatų tarnyboje. "Pasirodo, Klaipėdoje iš aštuonių tokias paslaugas teikiančių advokatų tik vienas dalyvauja baudžiamosiose bylose. Likę septyni – civilinėse bylose", – stebėjosi O.Martinkus.

Advokatas dienraščiui užsiminė, kad kaltinamasis šioje byloje sutiko apsieiti be gynėjo, tačiau tokia situacija ateityje gali sukelti dar rimtesnių keblumų. Jei būtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jį apskundus kiltų dar didesnis skandalas, nes žmogus būtų nuteistas, nesuteikus jam teisės į gynybą, kurią privalo garantuoti valstybė.

Peticija stabdo darbą

Panašu, kad tokia situacija gali kartotis ir kituose Lietuvos miestuose. Advokatų taryba pripažino jau sulaukianti signalų iš Panevėžio, Telšių, Šiaulių dėl katastrofiško gynėjų trūkumo. Lietuvoje yra 52 advokatai, kurie nuolat teikia nemokamą teisinę pagalbą ir kuriems valstybė moka nuolatinį atlyginimą. Tokių advokatų alga, neatskaičiavus mokesčių, yra apie 2 tūkst. eurų.

Dar beveik 500 advokatų buvo pasirašę sutartis su VGTPT dėl paslaugų teikimo pagal poreikį.

Toks advokatų desantas teikti pagalbą socialiai jautriems žmonėms nebuvo per didelis. Skaičiuojama, kad vien per šiuos metus bus apie 50 tūkst. atvejų, kai prireikė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos.

Apie nekokią situaciją valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokatų desante jau kalbėta prieš keletą mėnesių. Deja, situacija tik prastėja.

"268 advokatai iš šio sąrašo (iš 480 advokatų sudariusių sutartis teikti paslaugą pagal poreikį – red. past.) pateikė peticiją, kuria stabdo savo veiklą – paslaugų teikimą. Tiksliau, jie neima naujų bylų, tačiau tęsia darbą tik jau pradėtose bylose. Tiesa, jie taip pat neteikia paslaugų ir anksčiau paimtose senose bylose,  jei baigėsi valstybės numatytų valandų limitas. Peticiją pasirašę advokatai atsisako važiuoti už jų miestų ribų", – neseniai gautą advokatų peticiją komentavo Advokatų tarybos pirmininko pavaduotojas Mindaugas Kukaitis.

Pasak pavaduotojo, rugsėjo 1 d. valstybės skola advokatams siekė apie 900 tūkst. eurų. Prieš gerą savaitę skola sumažėjo iki 450 tūkst. Tačiau advokatai skaičiuoja, kad jau išnaudotas praktiškai visas likęs metų biudžetas.

Vadinasi spalį, lapkritį, gruodį tarnyba advokatams ir vėl įsiskolins. Neatmetama prielaida, kad įsiskolinimas ir vėl gali šoktelėti iki 800 tūkst. eurų, jei nebus skirta papildomų lėšų iš valstybės rezervo.

Šokiruoja ribos

Tačiau grįžkime prie peticijos, kuri verčia giliau pažvelgti į advokatų darbo krūvius ir Vyriausybės nustatytas ribas bei įkainius. Sustabdę savo paslaugos teikimą advokatai laukia, kol bus pakeista ir ydinga tvarka.

M.Kukaitis atkreipė dėmesį, kad Vyriausybė, nesuderinusi su advokatūra, šią vasarą patvirtino nutarimo pakeitimą. Jame nuspręsta advokatams mokėti už tam tikras valandas. Valandos įkainis, atskaičiavus mokesčius, – 7 eurai.

Tačiau tai politinis sprendimas – suteikti valstybės apmokamą advokatą žymiai didesniam ratui gyventojų. Toks buvo politikų apsisprendimas.

Tačiau tai dar ne viskas. Vyriausybė apribojo laiką, kurį advokatas gali skirti ginamajam. "Kitaip sakant, advokatas gali rašyti dokumentą ir yra apribotas laike. Panašiai ir bylų nagrinėjimo procese. Tarkime, kai yra sudėtingos bylos, nusikalstamos gaujos ir panašiai,  tokiam darbui skirtas laikas yra iki 11 valandų. Čia yra didžiausias valandų skaičius, kitose bylose valandų skaičius mažesnis", – dar vieną nepasitenkinimo priežastį įvardijo M.Kukaitis.

Tinkamiausias pavyzdys – Kauno teritoriją aptarnaujantys advokatai. Jiems tenka ir Marijampolė, ir Pravieniškės. Dėl šiuose miestuose esančių laisvės atėmimo įstaigų aptarnavimo valandų skaičiumi kauniečiai lenkia net Vilniaus advokatus.

Įdomybės tuo nesibaigia. Advokatas turi važiuoti susitikti su klientu į minėtus miestus. Kelionės laikas yra įskaičiuotas į teikiamų paslaugų valandų limitą. Važiuoja, grįžta, dalyvauja apklausoje. Būna, kad tenka važiuoti ir į antrą apklausą, o jos užsitęsia.

"Kasaciniam skundui surašyti numatytos 7 valandos. Tai yra aukščiausios instancijos vertinimas. Norint pasiekti kasaciją, reikia gana didelio įdirbio. Galima ir vėl skaičiuoti. Tarkime, nuteistasis – Marijampolėje. Ne mažiau valanda kelionei, pasikalbėti su nuteistuoju, teisme perskaityti ne vieną dešimtį tomų bylos medžiagos ir liks 15–20 min. skundui parašyti", –  skaičiavo Advokatų tarybos pirmininko pavaduotojas.

Be kita ko, Lietuvoje privalu, kad kasacinį skundą pasirašytų ir advokatas, ir klientas. Tai reiškia, kad advokatas pas klientą važiuoja dar kartą. O jei dar klientas nutaria, kad reikia kažką pataisyti?

Iškalbingi skaičiai

Advokatų tarybos skaičiavimu, Lietuva nemokamų teisinių paslaugų gyventojams garantuoja gerokai daugiau nei kaimynės šalys. Pavyzdžiui, Estija per metus turi 13 tūkst. atvejų, Latvija – 11 tūkst. o Lietuva – iki 50 tūkst.

"Tačiau tai politinis sprendimas – suteikti valstybės apmokamą advokatą žymiai didesniam ratui gyventojų. Toks buvo politikų apsisprendimas. Tad, jei tokia politikų valia, atitinkamai padidinkite biudžetą, kuris būtų patrauklus ir orus", – įsitikinęs M.Kukaitis.

M.Kukaitis palaiko advokatų pasirašytą peticiją stabdyti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paslaugą.

Negana jau esančių skolų, panašu, kad ir kitąmet neplanuojama nieko keisti. "Kai užklausėme, koks planuojamas 2020 m. biudžetas, atsakė ne iš karto. Tik praėjusią savaitę sužinojome, kad jis turėtų siekti  4,8 mln. eurų. Jei iš jų 800 tūkst. bus skirta skolai padengti, reiškia, kad biudžetas nė kiek nedidėja ir kartu nedidėja valandos įkainis", – stebėjosi M.Kukaitis.

Reikėtų priminti ir tai, kad kasmet auga garantuojamos teisinės pagalbos atvejų skaičius. M.Kukaitis pabrėžė, kad pirmo sulaikymo atveju, kai asmuo sulaikomas 48 val., advokatas privalo dalyvauti.

Šiemet per devynis mėnesius tokių atvejų buvo per 10 tūkst.  Galima prognozuoti, kad iki metų pabaigos šis skaičius išaugs iki 14 tūkst. "Vadinasi, sulaikoma, palaikoma dvi paras, tačiau iš jų tik 2 tūkst. atsiduria teisme. Tai reiškia tik tokį skaičių pareigūnai realiai turėjo pagrindo suimti ilgesniam laikui", –  kasdienybę dėliojo M.Kukaitis.

Ne kas kitas, o valstybė taip formuoja savo teisinę politiką, kad sulaiko, palaiko ir paleidžia. Advokatas atvyksta, o vėliau aiškėja, kad asmens gal ir nereikėjo sulaikyti. "Tačiau advokato reikia visiems 14 tūkst. atvejų, nepilnamečiams būtinas advokatas, apeliacijoje praktiškai visiems būtinas. Jei bent vienas iš teisiamųjų turi advokatą ir jei jų interesai kažkiek gali kirstis, automatiškai reikia advokato. Vadinasi, valstybė pati numatė atvejus, kai būtinas advokatas, o biudžetą apkarpė", –  rankomis skėčiojo Advokatų tarybos pirmininko pavaduotojas.

Rimtas signalas

Praėjusią savaitę Kaune vyko advokatų susitikimas. "Sužinoję apie kitų metų valstybės numatytą biudžetą, advokatai nusprendė, kad laikas skelbti streiką", – paskutinėmis naujienomis dalijosi M.Kukaitis.

Esą lietuvius įkvėpė olandų pavyzdys. Pastarųjų įkainis yra 108 eurai, tačiau po naujų metų olandai ketina skelbti streiką, nes šis įkainis neatitinka rinkos kainos. "Mes stengiamės lygiuoti į arčiausiai esančia Latviją ir niekaip nepriartėjame prie jos", – liejosi M.Kukaitis.

Pavyzdžiai: Latvijoje nustatytas advokato valandos įkainis tarp 30–40 eurų, Estijoje – 50 , Suomijoje – 110 , Švedijoje – 130 eurų. Lietuva džiugina nustatytu 13 eurų įkainiu, kaip minėta, atskaičiavus mokesčius, lieka 7 eurai.

"Žinoma, valstybė kelia klausimą – o kokybė? Suprantama kokybė kenčia. Mes sakome, jei norite geresnės kokybės, reikia didesnio įdirbio. Mes suprantame, kad advokatas turi teikti kokybišką paslaugą, tačiau jis neturi to daryti savo sąskaita", –  įsitikinęs advokatų tarybos pirmininko pavaduotojas.

M.Kukaitis neabejoja, kad Klaipėdos atvejis yra rimtas signalas, kad tokių situacijų daugės.