Kai kurių Seimo narių užmojai iš Kauno atimti istorinį aerodromą Aleksote sulaukė atsako. Paaiškėjo, kad kariuomenei šio objekto nė nereikia. Negana to, parlamentarai mėgino sukelti skandalą, skleisdami melagingą informaciją.

Nori palikti civiliams

"Man susidaro toks įspūdis, kad kai kurie Seimo nariai, ypač ponas Rytas Kupčinskas, anksčiau visada sakydavęs, kad aerodromas būtinai turi būti Kauno, dabar, pasikeitus savivaldybės valdžiai, rodo kerštą ar pyktį siekdamas, kad aerodromas iš Kauno būtų atimtas. Aerodromas miestui reikalingas. Tegul jis toliau būna tvarkomas ir plėtojamas", – taip grupės Seimo narių siūlymą Aleksote esantį aerodromą perimti iš Kauno savivaldybės kariuomenės reikmėms įvertino Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

Pasak ministro, kariuomenė yra išanalizavusi, kad S.Dariaus ir S.Girėno aerodromas nėra tas strateginis objektas, kurio kariuomenei labai reikėtų.

"Mes turime karinį Šiaulių oro uostą, kuriam skiriama daugiausia dėmesio. Karinių oro uostų plėtra sukelia tam tikrų suvaržymų civilinei aviacijai. Nežinau, ar šiuo atveju mes, kaip Lietuva, išloštume pavertę S.Dariaus ir S.Girėno aerodromą nedideliu kariniu oro uostu. Manau, kad geriau turėti čia civilinį oro uostą, kur skraidytų civiliniai lėktuvai, parasparniai, o reikalui esant galėtų nusileisti ir kariniai orlaiviai. Po kariuomenės atliktos analizės aš manau, kad jis turėtų likti Kaunui", – pakartojo ministras.

Anot J.Oleko, tokią pat poziciją jis išdėstė ir pasiūlymą dėl aerodromo perdavimo kariuomenės poreikiams pateikusiems Seimo nariams. "Kiekvienas Seimo narys laisvas apsispręsti, ką jis siūlo. Diskutuosime", – šyptelėjo politikas.

Tikisi daugiau tvarkos

Ministerija ir kariuomenė bendradarbiavo su ankstesne Kauno valdžia, o S.Dariaus ir S.Girėno aerodromu kariuomenė galėjo pasinaudoti pagal poreikius – čia leidosi sąjungininkų orlaiviai, o šiemet turėtų pradėti veikti baigiamas statyti Karinių oro pajėgų Paieškos ir gelbėjimo postas.

"Kalbėjau ir su naujuoju Kauno meru. Jis užtikrino, kad tai vienas iš labai svarbių miesto objektų ir kad mes ten matysime geresnę tvarką negu iki šiol buvo", – pridūrė J.Olekas.

Ministras pasidžiaugė, kad S.Dariaus ir S.Girėno aerodromas, šiemet švenčiantis 100 metų sukaktį, yra Lietuvos valstybinės ir karinės aviacijos lopšys. "Aišku, pasitinkant šimtmetį, norėtųsi daugiau tos tvarkos ir kad oro uostas atrodytų gražiau", – lūkesčių neslėpė J.Olekas.

Žemės sklypas, kuriame veikia S.Dariaus ir S.Girėno aerodromas, nuosavybės teise priklauso valstybei, o iki 2016 m. jis panaudos sutartimi perduotas valdyti Kauno miesto savivaldybei.

Iniciatorius nekalba

Pats aerodromo perdavimo iniciatorius R.Kupčinskas su "Kauno dienos" žurnalistais kalbėtis atsisakė.

Jo partijos kolegė Vida Marija Čigriejienė buvo malonesnė. Tiesa, ji sakė negalinti prisiminti, ar pasirašė tokį siūlymą, bet iniciatyvą perduoti S.Dariaus ir S.Girėną aerodromą kariuomenės poreikiams palaiko.

"Žinote, žemės plotas yra laisvas, yra dar daug žmonėms negrąžintų žemių ir visi galanda nagus ten, kur yra miesto centre. Bet S.Dariaus ir S.Girėno aerodromas yra susietas su mūsų Lietuvos praeitimi, pavadintas garsių lakūnų garbei ir ten vyksta nepalankūs procesai. Reikia jį išlaikyti, kad lėktuvai galėtų pakilti ar nusileisti, jeigu reikia. Jeigu krašto apsaugai bus atiduota, gal bus visai kitokios galimybės plėtoti tą oro uostą, kad jis atliktų savo funkciją", – bandė aiškinti V.M.Čigriejienė.

Ji pripažino, kad aerodromą reikėtų labiau tvarkyti, negu tai buvo daroma iki šiol.

"Be abejo, reikia jį tvarkyti. Yra bendruomenė, yra kiti. Seimo narys R.Kupčinskas taigi netvarkys. Savivaldybė irgi turėtų kažkaip prisijungti prie to. Geriausiai tuos reikalus Seimo narys R.Kupčinskas išmano, nes čia yra jo teritorija, jis yra pagrindinis kovotojas", – kalbą nukreipė politikė.

"Kauno dienos" žiniomis, tokį siūlymą pasirašė Seimo nariai R.Kupčinskas, Petras Gražulis, Vytautas Kamblevičius, Stasys Brunza, Valdas Vasiliauskas, Kazimieras Kuzminskas, V.M.Čigriejienė, Arimantas Dumčius.

Nepalaiko tėvo siūlymo?

Buvęs Kauno meras, Seimo nario R.Kupčinsko sūnus Andrius Kupčinskas vengė tiesaus atsakymo, ką mano apie aerodromą paėmimą iš savivaldybės ir perdavimą kariuomenei.

"Žemė yra valstybės turtas, o jei kalbėsime apie pastatus, tuomet reikėtų diskutuoti ir spręsti. Manau, kad galima derinti ir karinius, ir kitus valstybės saugumui svarbius poreikius, ir mažąją civilinę aviaciją", – svarstė A.Kupčinskas.

Anot jo, valstybė perdavė savivaldybei apie 30 ha plotą su statiniais Fredoje. "Toks buvo investicinis susitarimas, kad mes mainais statome aerodrome NATO standartus atitinkančią bazę", – pridūrė buvęs Kauno vadovas.

Išdalyti nežada

"Seimo nariai tikriausiai nesugalvoja, kaip atkreipti į save dėmesį, patys susikuria priešą ir stoja į kovą su juo. Nelabai įsivaizduoju, kam Krašto apsaugos ministerijai gali reikėti paveldo saugomo aerodromo? – Seimo narių iniciatyva stebėjosi Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Jis įžvelgė, kad Seimo nariui R.Kupčinskui greičiausiai nepatiko buvusio S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo direktoriaus Eugenijaus Raubicko atleidimas. "Kiek žinau, jie buvo labai geri bičiuliai. Gal direktorius padėdavo Seimo nariui per rinkimų kampanijas, dėl to ir ėjo tas pareigas?" – svarstė Kauno vadovas.

Naujajai miesto valdžiai Seimo nariai metė kaltinimą dėl neva rezgamų planų sunaikinti aerodromą ir išskaidyti jį į daug žemės sklypų – esą tuo yra "suinteresuotos privataus verslo grupės".

"Tikrai nėra jokių planų mažinti aerodromo teritoriją ar ją išdalyti. Apie tai net kalbos nebuvo. Juk visi sako, kad ten reikia tvarkos. Reikalinga normali infrastruktūra civilinei aviacijai, nes mažųjų lėktuvų daugėja, atskrenda ir užsieniečių. Reikia, kad jie bent jau turėtų kur nusiprausti ir nueiti į tualetą", – pastebėjo V.Matijošaitis.

Meras tikino jau ne kartą bendravęs su krašto apsaugos ministru J.Oleku. Pasak V.Matijošaičio, kariuomenei nėra jokių kliūčių naudotis aerodromu.

Susižavėjimo nekelia

Bandymų iš vienų rankų į kitas perduoti turtą būta ir anksčiau, tačiau dažniausiai tik atsiranda naujas šeimininkas, o situacija iš esmės nesikeičia.

2013 m. rudenį Švietimo ir mokslo ministerija suskubo kuo greičiau iš savivaldybės perimti savo žinion Taikos p. 131 numeriu pažymėtą apleistą stadioną.

Buvusios kadencijos tarybos nariai tik po ministerijos pažado investuoti į apleistą teritoriją, kuri bus naudojama kaip greta įsikūrusių profesinių mokyklų sporto bazė, 2014 m. sausį pagaliau ryžosi perduoti apie 10 ha dydžio sklypą. Tuomet Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai neslėpė, kad lėšų operatyviai įrengti modernų sporto kompleksą nėra, bet tikimasi ES paramos.

Šių metų pavasarį pasikeitusi Kauno miesto valdžia atšaukė buvusios kadencijos tarybos sprendimą dėl žemės sklypo perdavimo. "Kilo įvairių įtarimų, nes per daug žemės buvo atiduota ministerijai. Sklypas yra didesnis nei 10 ha, o stadionas piešiamas tik 8 ha", – pastebėjo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Anot jo, savivaldybės įmonė "Kauno planas" turi baigti rengti detalųjį planą, o sporto kompleksui nereikalinga žemė gali būti grąžinta savininkams.

"Suformavę žemės sklypą, vėl perduosime jį Švietimo ir mokslo ministerijai su sąlyga, kad ten vyktų darbai, o ne stovėtų pieva", – pridūrė meras.

Ne vienus metus akis bado apleisti valstybės Turto bankui priklausantys Kauno tvirtovės fortai. Viename jų – II forte – birželį susižalojo nuo apleisto statinio nukritusi paauglė.
Po šio įvykio savivaldybė pasišovė imtis bent minimalios tvarkos, išpjauti fortus ardančius medžius ir krūmus, tačiau paaiškėjo, kad to daryti negali. "Dabar vyksta susirašinėjimas su valstybės institucijomis. Jeigu sutarsime, galėtume tvarkyti ir sąskaitas už tai išrašyti Turto bankui, tik kad jis pinigų neturi – būtų tuščias reikalas", – apgailestavo V.Matijošaitis.

Praėjusią kadenciją savivaldybės prašymu valstybė perleido savivaldybei VI fortą, kuriame jau ne vienus metus žadama steigti karinės technikos ekspoziciją, tačiau iki šiol fortas stovi apleistas. "Yra ruošiamas projektas Kultūros ministerijos programoms. Tikiuosi, kad pavyks šį tą nuveikti", – užsiminė V.Matijošaitis.

Po rekonstrukcijos Kultūros ministerijai buvo perduota Kauno valstybinė filharmonija, kurią iki tol valdė ir ministerija, ir savivaldybė.

Prieš kelerius metus savivaldybė neatlygintinai perleido Sveikatos apsaugos ministerijos žinion buvusios Vilijampolės vidurinės mokyklos pastatus. Juose dabar veikia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazija.

Šiai ministerijai savivaldybė perleido ir Kauno klinikinės ligoninės funkcijas. "Pastatai Šilainiuose irgi bus perduoti ministerijai, bet tik po to, kai ministerija visas gydymo paslaugas iškels iš buvusios Raudonojo Kryžiaus ligoninės pastatų miesto centre ir šie pastatai liks savivaldybės reikmėms", – dar vienus mainus įvardijo meras V.Matijošaitis.