Pasitinkantis vaizdas

Senamiestyje namų fasadai blizginami, tvarkomi ilgus metus apleisti pastatai. Atrodytų, vaizdas tikrai gerėja, tačiau akys užkliūva ir už visiškų vaiduoklių. Kurpių g. 14 griuvėsiai visai nebedera prie šios gatvės vaizdo.

Seniau čia buvo visas griuvėsių kompleksas, tačiau kaimyniniai namai jau sutvarkyti, čia įsikūrė parduotuvės, kavinės. Šių pastatų fasadai sutvarkyti, kai kur kaip dekoro detalės paliktos senosios raudonos plytos. Tačiau Kurpių g. 14 namas ir liko toliau griūti.

"Aplink jau sutvarkyti nameliukai. Vizualiai griuvėsiai labai gražūs, matosi tikra autentika, tik klausimas, ar jie tikrai puošia senamiestį? O gal ten jau kas nors suplanuota?" – ironiškai klausė kaunietė Vaida.

Šis pastatas seniai stūkso be stogo, langų, netvarkomos sienos kelia pavojų praeiviams, nes bet kada gali nukristi plyta. Be to, ir vidinis kiemelis pasitikėjimo nekelia, nes praeiviai nežino, kas gali slėptis už vartų, padarytų iš faneros plokščių.

Paveldo reikalavimai

Senamiestį darkantis pastatas yra įtrauktas į Kultūros paveldo registrų sąrašą. Kauno paveldosaugininkams šis objektas žinomas jau daugiau kaip dešimt metų, tačiau siekius jį sutvarkyti temdo įvairūs nesklandumai. Pirmiausia buvo rašomi aktai, kad būtų sutvarkytas kiemas, iš čia išvežtos šiukšlės. Kol objektai priklausė miesto savivaldybei, ji buvo įpareigota parengti avarinės grėsmės likvidavimo projektą, atlikti ekspertizę ir tik tada rengti tvarkybos projektą.

"Tai jau senoka istorija. Prieš maždaug penkiolika metų, kai šie pastatai dar priklausė Kauno miesto savivaldybei, departamentas rašė raštus, kad aplinka būtų sutvarkyta. Vėliau objektas buvo parduotas juridiniam asmeniui. Jo tikslas buvo rekonstruoti, o ne taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau viskas atsirėmė į trečiųjų asmenų interesus", – kalbėjo Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus vyriausioji valstybinė inspektorė Asta Naureckaitė.

Vizualiai griuvėsiai labai gražūs, matosi tikra autentika, tik klausimas, ar jie tikrai puošia senamiestį?

Du avarinės būklės pastatus įsigijo juridinis asmuo, o vienas priklauso fiziniam. Verslo atstovai norėjo kuo greičiau sutvarkyti visą pastatų kompleksą, tačiau 3-iojo namo savininkė nesileido į kalbas, bandė įrodyti, kad sklype esantis bendras kiemas priklauso jai, o ne visiems. Be to, norint rekonstruoti pastatus, juridiniam asmeniui reikėjo gauti bendraturčių sutikimus. Jų negavus, ginčas persikėlė į teismą.

"Teismas priėmė sprendimą leisti rekonstruoti du avarinius pastatus be bendraturčio sutikimo. Departamentas laikėsi pozicijos, kad tie frontonai, vedantys į Kurpių gatvę, yra avarinės būklės ir kelia pavojų, todėl būtina juos tvarkyti. Jau nekalbant apie tai, kad netvarkant prarandamas paveldas. Tačiau kai klausimas palietė teritorijų planavimą, vėl viskas sustojo", – sakė paveldo specialistė.

Didės mokesčiai

Kauno miesto savivaldybės atstovai žino apie Kurpių gatvės sopulį, tačiau nieko negali padaryti, nes avarinės būklės pastatas – privačiose rankose. Vis dėlto valdininkai pažymi, kad namo savininkus paragins tvarkytis didesniais mokesčiais.

"Vadovaujamės botago ir meduolio principu. Šiuo metu pranešimai išsiųsti bendraturčiams, kad jie bus įtraukti į 2017 m. Nenaudojamų žemės sklypų sąrašą ir jiems bus taikomi didesni mokesčiai. Iki šiol apmokestinti pastato didesniais mokesčiais nebuvo įmanoma, nes nebuvo suėję pusė metų nuo turto įsigijimo. Antras būdas, kurį rekomenduojame pastato savininkams – pasinaudoti miesto parama", – komentavo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vilius Šiliauskas.

Prieš keletą metų startavo Paveldotvarkos programa, dėl kurios iš pilkų ir aptriušusių pastatų žemėlapio Kaune jau išnyko 17 kultūros paveldo statusą turinčių statinių. Šiemet išnyks dar 50 netvarkingų statinių. Tam iš miesto biudžeto skirta 1,08 mln. eurų. Praėjusiais metais specialiai programai iš miesto kišenės skirta 400 tūkst. eurų.

"Tarp didžiausių projektų, kuriuos šįmet numatyta finansuoti, išsiskiria Kęstučio gatvėje stovintis J.Lapėno namas. Šio pastato fasadui ir balkonams atnaujinti numatyta skirti 60 tūkst. eurų. Sugiharos namai turėtų sulaukti 65 tūkst. piniginės injekcijos, už kuriuos bus tvarkoma pastato išorė. Šiemet teikti paraiškas galėjo bet kurioje miesto vietoje stovinčių pastatų savininkai, vis dėlto, didžioji dalis miesto paramos nuguls ant centrinėje miesto dalyje stovinčių pastatų sienų", – aiškino V.Šiliauskas.

Jis informavo, kad miesto pagalbos taip pat sulauks Laisvės alėjoje, Vilniaus, Gedimino, V.Putvinskio, A.Mickevičiaus, M.Valančiaus ir kitose gatvėse stovintys kultūros paveldo statiniai.