Naujieji pastato savininkai šioje Kauno erdvėje nėra naujokai – prieš pat Europos krepšinio čempionatą 2011 m. čia atsidarė „Amber Food“ priklausanti „Charlie pizza“.

„Amber Food“ vadovas Gediminas Balnis tikina, kad būtent šio restorano vieta ir lankytojų srautas padėjo geriau perprasti miesto centro specifiką ir įžvelgti verslo plėtros perspektyvų šioje erdvėje.

„Ankstesni šeimininkai buvo numatę viešbučio plėtrą, bet mes kol kas nelinkę skubėti – per 6 veiklos metus įsitikinome, jog potencialo augimui čia apstu, vis tik prieš priimdami konkrečius sprendimus, detaliai apsvarstysime visus galimus rekonstrukcijos variantus“, – sako Gediminas Balnis.

„Metropolis“ – ne šiaip pastatas, o savotiškas Kauno istorijos tiltas, jungiantis XIX ir XXI amžiaus miestą.

Pasak jo, jau trečią amžių skaičiuojančio pastato paskirties keisti bet kuriuo atveju neplanuojama. „Tokia vieta ir nuolat augantis žmonių srautas jau patys savaime suponuoja pastato paskirtį – čia ir toliau veiks viešbutis, restoranai. Nuodugniai įvertinus situaciją, telieka pasirinkti tinkamiausią segmentą. Labai svarbu išlaikyti ir istorinį akcentą bei architektūros unikalumą. „Metropolis“ – ne šiaip pastatas, o savotiškas Kauno istorijos tiltas, jungiantis XIX ir XXI amžiaus miestą“, – apie planus kalba „Amber Food“ vadovas.

Kauno Nikolajaus prospekto (dabar – Laisvės alėja) ir Novabazarnaja (dabar – Daukanto gatvė) sankryžoje 1899 m. pagal architekto Nikolajaus Andrejevo projektą iškilusiame statinyje šeimininkavo Izidorius ir Rachelė Volkovyskiai, dėl to būsimasis „Metropolis“ buvo vadinamas Volkovyskių namu. Pirmame aukšte gyveno šeimininkai, veikė restoranas, bufetas ir biliardo kambarys, pusrūsyje buvo įrengta virtuvė, maisto bei vyno sandėliai, o antrame aukšte savo paslaugas teikė viešbutis. Kadangi buvo įrengti net 27 kambariai, viešbutis buvo vienas iš dviejų to meto Kaune atitinkančių pirmąją kategoriją.

1922 m. pastatą įsigijo Lietuvos užsienio reikalų ministerija, ir „Metropolis“ tapo „Lietuvos“ viešbučiu, tačiau kauniečių bei Laikinosios sostinės svečių sąmonėje išliko tiek senasis pavadinimas, tiek senoji dvasia – restoranas tapo nuolatine susitikimų ir švenčių, Naujųjų metų sutikimo vieta. Grojant italų muzikantų orkestrui, čia  buvo galima sutikti beveik visą Vytauto Didžiojo universiteto profesūrą, karininkus, politikus, menininkus, aktorius, įskaitant tokias asmenybes, kaip Kazys Binkis ar Kipras Petrauskas, Vincas Krėvė ar Levas Karsavinas, Balys Sruoga ar Vincas Mykolaitis-Putinas. Čia veikiančiame viešbutyje japonų diplomatas Chijunė Sugihara Antrojo pasaulinio karo metais, uždarius Japonijos konsulatą, toliau išdavinėjo gyvybės vizas žydų tautybės žmonėms, taip tūkstančius gelbėdamas nuo mirties.