Iš anksto rinkimuose balsavo beveik 4 tūkst. kauniečių Pereiti į pagrindinį turinį

Iš anksto rinkimuose balsavo beveik 4 tūkst. kauniečių

2009-05-15 14:12
Iš anksto rinkimuose balsavo beveik 4 tūkst. kauniečių
Iš anksto rinkimuose balsavo beveik 4 tūkst. kauniečių / Tomo Raginos nuotr.

Pastarąsias dvi dienas visoje Lietuvoje vyko išankstinis balsavimas. Kauno mieste per dvi dienas iš viso savo valią išreiškė 3966 rinkėjai. Antrąją išankstinio balsavimo dieną prie Kauno miesto savivaldybės visą dieną buvo susidariusios ilgos eilės, todėl žmonėms teko gerokai palaukti.

Šį sekmadienį visi šalies piliečiai rinks naują prezidentą. Sekmadienį rinkimai prasidės 7 val. ryte ir baigsis 20 val.

Rinkimuose dalyvauja Socialdemokratų partijos iškeltas pirmininkas Algirdas Butkevičius, Darbo partijos kandidatė Loreta Graužinienė, savarankiškai rinkimuose dalyvaujantys eurokomisarė Dalia Grybauskaitė, atsargos brigados generolas Česlovas Jezerskas, partijos „Tvarka ir teisingumas“ kandidatas Valentinas Mazuronis, ekspremjerė Kazimira Danutė Prunskienė ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderis Valdemaras Tomaševskis.

Gegužės 15-16 dienomis nuo 8 iki 20 valandos vyksta balsavimas namuose. Juose gali dalyvauti rinkėjai, kuriu yra neįgalūs, dėl ligos laikinai nedarbingi, sukakę 70 metų ir vyresni rinkėjai, jeigu jie dėl sveikatos būklės patys negali atvykti rinkimų dieną į rinkimų apylinkę ir jeigu pateikė Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos rinkėjo prašymą balsuoti namuose.

Šiais metais Kauno mieste balsuoti namuose užsiregistravo labai didelis rinkėjų skaičius, palyginus su praėjusiais rinkimais.

Šeštadienį 1 valandą nakties - likus 30 valandų iki balsavimo pradžios - įsigalioja draudimas vykdyti agitaciją prezidento rinkimuose. Draudžiama visa agitacija, išskyrus nuolatinę vaizdinę agitaciją tam skirtose vietose, jeigu ji iškabinta likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki balsavimo pradžios. Rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu balsavimo patalpose ir 50 metrų atstumu aplink jas negali būti jokių agitacinių priemonių, išskyrus tas, kurias leido Vyriausioji rinkimų komisija.

Jei pirmajame ture vienas iš kandidatų tapti šalies prezidentu surinks daugiau kaip 50 proc. balsų, balsavus daugiau kaip pusei rinkėjų, arba, dalyvavus mažiau kaip pusei rinkėjų, jei surenka daugiau kaip trečdalį visų rinkėjų balsų - tampa naujuoju prezidentu.

Jei prezidentas neišrenkamas pirmajame ture, rengiamas antras, kuriame dalyvauja du kandidatai, surinkę daugiausiai balsų pirmajame ture, iš jų rinkimus laimi gavęs daugiausiai balsų. Jei pirmajame ture prezidentas nebus išrinktas, antrasis turas bus rengiamas birželio 7 dieną, kartu su Europos Parlamento rinkimais. 

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra