Netylantis pasipiktinimas dėl apleistų pastatų verčia miesto politikus ieškoti būdų, kaip pataisyti padėtį. Šiandien Kauno miesto savivaldybės taryboje nuspręsta, kad apleistų pastatų savininkus galima tramdyti pasinaudojant žemės mokesčiu.

Miesto taryba patvirtino nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašą. Jis leis rinkti informaciją apie apleistus pastatus, stovinčius tam tikruose žemės sklypuose. Tokių pastatų savininkai turės gerokai labiau papurtyti piniginę, mokėdami žemės mokestį.

Lietuvos vyriausybė dar 2002 metais patvirtino žemės nuomos mokesčio tarifus nuo 0,1 iki 4 proc. žemės vertės – tokie pat mokesčiai galioja ir ateinančiais metais.

Savivaldybėms palikta nustatyti ir kelis konkrečius mokesčio tarifus, kurie diferencijuojami atsižvelgiant į vieną ar kelis kriterijus: pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, žemės sklypo naudojimo būdą ir pobūdį, žemės sklypo naudojimą ar nenaudojimą, sklypo dydį, savininko socialinę padėtį ir kt.

Šiuo metu savivaldybė už nenaudojamus, apleistus arba neprižiūrimus statinius ima maksimalų leidžiamą nekilnojamojo turto mokestį, siekiantį 1 procentą.

Kaip teigė klausimą miesto taryboje pristatęs Finansų skyriaus vedėjas Algimantas Laucius, nustačius valstybinės žemės nuomos ir žemės mokesčių maksimalius tarifus pagal sklypo naudojimą arba nenaudojimą, paspartėtų pastatų ir patalpų, o tuo pačiu ir žemės sutvarkymo darbai, padidėtų biudžeto pajamos.

„Problema dėl pastatų vaiduoklių egzistuoja senokai, o per žemės nuomos mokesčio tarifus šiek tiek ją sumažintume. Tiems, kas papuls į šį sąrašą, bus nustatytas didesnis tarifas. Jei mokėtojas pateiks atitinkamus dokumentus, vėliau jis galės būti išbrauktas iš šio sąrašo. Dažniausiai praktikoje atsitinka taip, kad jei netvarkomas sklypas, tai ir jame stovintis pastatas dažniausiai būna apleistas“, – apie A.Laucius.

Vakar Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pritarė 3 proc. nekilnojamojo turto mokesčiui apleistiems pastatams. Planuojama, kad klausimas kitą savaitę bus įtrauktas į Seimo darbotvarkę.