Netradicinė akcija
Kauno miesto savivaldybė prie Vyriausybei ar keliems universitetams priklausančių pastatų pastatė gėdos ženklus, raginančius susitvarkyti. Savivaldybė jau ne vienus metus prisideda prie namų fasadų tvarkybos darbų, nes siekia, kad reprezentacinėse miesto vietose liktų kuo mažiau akis badančių skaudulių.
„Per pastarą dešimtmetį Kauno centre atnaujinta apie 200 pastatų. Buvę pilki ir nykūs fasadai dabar traukia praeivių žvilgsnius, puošia miestą. Visa tai – Kauno paveldotvarkos programos rezultatas. Miestas stipriai prisidėjo finansuodamas šiuos projektus, kad pastatų savininkai darbus atliktų greičiau ir kokybiškiau“, – pastebėjo savivaldybės atstovai.
Deja, kaip nurodo savivaldybė, per visą šį laikotarpį valstybės ir kelių aukštųjų mokyklų valdomas turtas toliau liūdnai trūnija.
„Panašu, kad Vyriausybė nelinkusi prisidėti prie Kauno gražinimo ir neskiria nei dėmesio, nei lėšų savo apleistiems pastatams mūsų mieste“, – kritikos centrinei valdžiai pažėrė Kauno atstovai.
Siekdami atkreipti dėmesį į kai kuriuos metų metus netvarkomus pastatus, Kauno savivaldybės specialistai prie Vyriausybei ar universitetams priklausančių statinių pastatė gėdos ženklus.
„Visi puikiai prisimena akcijos „Kaunas tvarkosi“ ženklus. Po lengvos korekcijos šiandien jie klausia turto šeimininkų, ar ne gėda? Kviečiame, prašome, raginame susitvarkyti“, – kiek netradiciniu būdu prisidėti prie Kauno gražinimo socialiniame tinkle „Facebook“ kvietė miesto savivaldybė.
Gėdos ženklai pastatyti ties apleista žydų sinagoga (Gimnazijos g. 6), kuri priklauso Vilniaus dailės akademijai (VDA), taip pat ties Vilniaus universitetui (VU) priklausančio pastato, stovinčio Karaliaus Mindaugo prospekto ir Muitinės gatvės sankirtoje. Miesto gėdijančios žinutės sulaukė ir Mykolo Riomerio universitetas (MRU), kurio netvarkingas pastatas stovi šalia K. Donelaičio ir Mairono gatvių sankryžos. Tiesa, dviejose vietose, prie universitetų fakultetų, gėdijantys ženklai po kelių dienų dingo.
Be to, susitvarkyti kviečiantys ženklai miesto iniciatyva pastatyti ir prie Žemės ūkio ministerijos (I. Kanto g. 23) pastato, ir prie buvusių Centrinio pašto rūmų (Laisvės al. 102).
Išvardyti pastatai turi ryškių tarpukario modernizmo akcentų, dėl kurių Kaunas įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, todėl norisi, kad tokie perlai džiugintų tiek kauniečius, tiek miesto svečius, tačiau vietoj grožio dabar juos pasitinka užrašai „Būkite atsargūs, gali kristi tinkas“.
Negavo: MRU atstovai nurodė, kad bandė gauti paramą Kauno fakulteto tvarkymui, bet paraiška buvo atmesta. / Regimanto Zakšensko nuotr.
Ragina tvarkytis
Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis pažymėjo, kad prie kai kurių universitetų pastatų tvarkybos darbų Kaunas rado būdų prisidėti, tad dabar galima grožėtis vertingais objektais ir nesirūpinti, kad ant galvos užkris tinkas. Deja, ne visi universitetai nori miesto paramos, todėl ir imtasi tokios netradicinės gėdijimo akcijos.
Paveldotvarkos programa Kaune veikia jau dešimt metų. Ši miesto iniciatyva yra pelniusi apdovanojimų, pastaruoju metu ją atkartoja ir kitos Lietuvos savivaldybės.
„Kaunas yra finansavęs ne tik universitetų, kolegijų pastatų, bet ir kitų valstybei priklausančių objektų tvarkymą. Bendra lėšų suma gerokai viršija 1 mln. eurų.
Štai Lietuvos sveikatos mokslų universitetui, Vilniaus dailės akademijai ir Lietuvos sporto universitetui iš viso skirta 750 tūkst. eurų. Taip pat finansuotas Lietuvos žemės ūkio rūmų (K. Donelaičio g.) fasado atnaujinimas, vadinamųjų ugniagesių rūmų (Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas) tvarkyba“, – apie tai, kad Kaunas prisideda prie įvairių pastatų gražinimo, kalbėjo V. Matijošaitis.
Miesto vadovas pažymėjo, kad Kauno biudžetas – tai visų kauniečių pinigai, todėl norėtųsi, kad ir valstybė prisidėtų tvarkydama jai priklausantį turtą.
„Tie patys kauniečiai moka mokesčius valstybei, todėl būtų sąžininga valstybinį turtą tvarkyti ne vien iš miesto kišenės, bet prisidėti ir šalies biudžeto pinigais. Jau tikrai laikas Vyriausybei susiimti ir atsigręžti į Kauną“, – dar kartą tvarkytis ir gražinti miestą paragino V. Matijošaitis.
Valstybės ir kelių aukštųjų mokyklų valdomas turtas toliau liūdnai trūnija.
Ketinama perduoti žydams
Gimnazijos gatvėje stūksanti apleista sinagoga jau senokai bado praeivių akis. Šiuo metu pastatą prižiūri VDA, tačiau kapitalinio remonto daryti neplanuojama. Pastatas tik paviršutiniškai patvarkomas, kad kokia plyta nenukristų ar vėjai kiaurai nepūstų.
„Pastatas nenaudojamas ir užsandarintas. Naudoti pastato negalima dėl jo būklės – reikia kapitalinio remonto. Fasado negalima atnaujinti, neturint paveldo tvarkybos projekto ir statybos leidimo kapitaliniam remontui“, – teigė VDA Kauno fakulteto dekanas Jonas Audėjaitis.
Jis nurodė, kad 2020–2021 m. pagal remonto darbų sutartis, kurių darbų vertė daugiau nei 18 tūkst. eurų, buvo atlikti būtiniausi darbai apsaugant pastatą nuo aplinkos poveikio. Tuomet atliktas kiauro stogo užsandarinimas, nuo lietlovių pašalinti želdiniai, dalis lietlovių ir lietvamzdžių pakeisti naujais, užsandarintos sudūlėjusios durys ir langai, sutvarkyta kiemo teritorija, atlikti kiti būtini darbai.
„Pagal Vyriausybės nutarimą, pastatą turime grąžinti chasidų religinei bendruomenei. Todėl negalime vykdyti projektavimo ir remonto darbų. Dar 2011 m. spalio 11 d. Seime buvo svarstomas nutarimo „Dėl pritarimo LRV ir Kauno chasidų sinagogos religinės bendruomenės susitarimui dėl pastato – laboratorijos Kaune, Gimnazijos g. 6 / Mackevičiaus g. 2, gražinimo Kauno chasidų sinagogos religinei bendruomenei natūra“ projektas, kuris, remiantis Audito komiteto sprendimu, grąžintas iniciatoriams tobulinti. Projektas iki šiol tobulinamas Seime“, – apie tai, kad sinagogos perdavimas žydų bendruomenei yra užstrigęs Seime ir dėl to negalimas kapitalinis objekto remontas, komentavo J. Audėjaitis.
Procesas: Vyriausybė pritarė, kad Gimnazijos g. esanti sinagoga iš VDA būtų perduota žydų bendruomenei, tačiau šis klausimas užstrigo Seime. / Regimanto Zakšensko nuotr.
Būklė – patenkinama
MRU atstovė Lina Gorbačiovienė „Kauno dienai“ aiškino, kad universitetas esą deda daug pastangų, kad studentams ir dėstytojams būtų užtikrinta derama mokslo ir studijų infrastruktūra, būtų įgyvendinti šiuolaikiniai pastatų pritaikymo neįgaliesiems reikalavimai, puoselėjamas vertingas kultūros paveldas.
„Istorinio pastato Kaune, Maironio g. 27, būklė, ekspertų vertinimu yra patenkinama, tačiau ji kelia susirūpinimą MRU bendruomenei. Dedame daug pastangų siekdami, kad pastatas būtų kuo greičiau atnaujintas. Jau yra atlikta reikšmingų darbų. MRU užsakymu bendrovė „Enero“ 2023 m. atliko taikomuosius mokslinius tyrimus pastato būklei nustatyti ir parengė tvarkybos techninį darbo projektą. MRU savo jėgomis parengė pastato pritaikymo žmonių su negalia poreikiams techninį projektą“, – dėstoma dienraščiui atsiųstame MRU komentare.
„Kauno dienai“ MRU aiškino, kad įgyvendina Vyriausybės patvirtintą MRU nekilnojamojo turto atnaujinimo ir modernizavimo investicijų projektą, pagal kurį universitetui suteikta galimybė parduoti nenaudojamą nekilnojamąjį turtą ir gautas lėšas investuoti į MRU infrastruktūrą.
„MRU yra aukciono būdu pardavęs universitetui priklausiusį buvusį burmistro pastatą Kaune, Putvinskio g. 70, ir keletą kitų objektų Kaune. Gautas lėšas artimu metu universitetas planuoja investuoti į pastato Maironio g. 27 vidaus patalpų ir inžinerinių sistemų atnaujinimą.
Planuojame atnaujinti ir komplekse esančius kitus pastatus, administracinį pastatą ir studentų namus. Universitetas jau parengė projektinius sprendinius, įvertino būtinų investicijų sumą. Šiuos pastatus MRU planuoja atnaujinti iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bendrabučių atnaujinimo programos, Energetikos ministerijos viešųjų valstybinių pastatų atnaujinimo programos, nuosavomis arba skolintomis lėšomis“, – nurodė L. Gorbačiovienė.
Planai: VU vis žada Muitinės g. esantį pastatą ir šalia esančią teritoriją pritaikyti savo poreikiams, bet statinys jau senokai bado akis. / Regimanto Zakšensko nuotr.
Bandė gauti paramą
Pašnekovė informavo, kad šių metų sausio 19 d. MRU kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyrių ir pateikė dokumentus dalyvauti Kauno miesto savivaldybės paveldotvarkos programoje pastato fasado sutvarkymui.
„Kartu su teikta paraiška MRU pateikė ne tik būtiniausius, bet ir papildomus dokumentus, įrodančius pasirengimą projekto įgyvendinimui – pilnos apimties pastato tvarkybos techninį projektą, žmonių su negalia pritaikymo techninius sprendinius, taip pat įsipareigojimą savo lėšomis finansuoti paraiškoje nurodytą 132,5 tūkst. eurų dalį (50 proc. reikiamos sumos).
Tačiau šių metų balandžio 29 d. iš Kauno miesto savivaldybės MRU gavo atsakymą, kad MRU prašymas iš dalies finansuoti pastato Maironio g. 27, Kaune, fasadų tvarkybos darbus nebuvo patenkintas, nenurodant kriterijų, pagal kuriuos buvo skirstomas finansavimas ir motyvų, kodėl jis nebuvo skirtas Lietuvos istorijai reikšmingam ir miestą reprezentuojančiam pastatui“, – komentavo L. Gorbačiovienė.
Ji informavo, kad MRU gegužės 29 d. pateikė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijai dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus 2024 m. balandžio 29 d. administracinio sprendimo „Dėl paveldotvarkos programos lėšų skyrimo“ teisėtumo.
„Universitetas su šiuo sprendimu nesutinka, nes jis priimtas pažeidžiant LR viešojo administravimo įstatymą, jo 10 straipsnį, nenurodant administracinio sprendimo motyvų ir nesilaikant kitų reikalavimų. Universitetas prašo Komisijos panaikinti šį administracinį sprendimą ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją per administracinių ginčų komisijos nustatytą laiką priimti naują teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. 2024 m. gegužės 31 d. Universiteto skundas priimtas nagrinėti ir sprendimui priimti perduotas LAGK Šiaulių apygardos skyriui“, – nurodė MRU atstovė.
Dengs tentu
VU atstovai dienraščiui komentavo, kad universitetui priklausančiame pastate Muitinės g. 20 atlikti pastato konservavimo darbai. Šiuo metu baigiami atlikti fasado būklės tiriamieji darbai, pastato projekto parengimo ir derinimo laikotarpiu, siekiant padidinti vizualinę pastato ir bendros aplinkos estetiką, pastatas bus apdengtas nauju tentu.
„Siekiame prasmingo ir tvaraus sprendimo, todėl vien fasado atnaujinimas nėra tikslingas, nes reikalinga viso pastato rekonstrukcija ir nugriauto pastato, buvusio Muitinės g. 22, atstatymas.
VU atliko išsamius abiejų teritorijų istorinius taikomuosius, geologinius, geotechninius ir archeologinius žvalgomuosius tyrimus. Šioje teritorijoje, atsižvelgiant į kvartalo detalųjį planą, numatoma statyti VU Kauno fakulteto studentams apgyvendinti skirtą pastatą, vyksta galimybių studijos parengiamieji darbai“, – komentarą pateikė VU atstovė Gretė Gerulaitytė.
Ji aiškino, kad Kauno miesto savivaldybė buvo pasiūliusi požeminės komunalinių atliekų surinkimo konteinerių aikštelės įrengimą Muitinės g. 22 teritorijoje. Tačiau VU, atsižvelgdamas į aplinkinių Kauno senamiesčio gyventojų nepasitenkinimą, Muitinės g. 22 pastato istorinių tyrimų rezultatus ir detaliojo plano sprendinius atkuriant istorinį Kauno miesto senamiesčio kvartalą, pasiūlė alternatyvią vietą požeminei komunalinių atliekų surinkimo konteinerių aikštelei įrengti.
„Sutarimas dėl šio klausimo su Kauno miesto savivaldybe nerastas“, – pažymėjo VU atstovė.
„Kauno dienai“ adresuotame komentare nurodoma, kad VU taip pat skyrė lėšų Muitinės g. 14 namo fasado tvarkybos darbų projekto įgyvendinimo finansavimui, tačiau miesto parama nebuvo skirta.
„2023 m. buvo pateikta paraiška Kauno miesto savivaldybei dėl paveldotvarkos programos lėšų skyrimo Muitinės g. 14 namo fasado tvarkybos darbams. Lėšos nebuvo skirtos, Kauno savivaldybei informavus, kad paveldotvarkos programai reikalingų asignavimų poreikis žymiai viršija savivaldybės biudžete šiai programai numatytas lėšas, dėl lėšų stygiaus VU prašymas iš dalies finansuoti minėto pastato fasadų tvarkybos darbus nebuvo patenkintas“, – nurodė G. Gerulaitytė.
Žinutė: prie netvarkomų valstybės ir universitetų pastatų savivaldybės atstovai pastatė ženklus ir ragino susitvarkyti, tačiau kai kur jie greitai dingo. / Regimanto Zakšensko nuotr.
Įsikurs institutas
Kauno miesto savivaldybė gėdijantį ženklą buvo pastačiusi ir prie buvusių Centrinio pašto rūmų. Šis Laisvės alėjos perlas anksčiau priklausė „Lietuvos paštui“, o dabar jį valdo Kultūros ministerija. Jau patvirtinta, kad šiose erdvėse įsikurs Nacionalinis architektūros institutas, tad tarpukario pastatas turėtų įgauti naujos gyvybės.
„Šiuo metu vyksta projektavimas. Vėliau visą veiklą, strategavimą, kas ten turi būti, kaip šis objektas turi atrodyti, perims naujasis Nacionalinis architektūros institutas. Kokie darbai laukia? Reikia suprasti, kad tik ateitis parodys, kokios veiklos prigis. Tada bus galima galvoti ir apie kitus etapus. Šiame etape svarbiausi yra elementarūs tvarkybos darbai, tiek kalbant apie pastato vertingąsias savybes, tiek apie pietinio korpuso, operacijų salės remonto darbus. Bus pertvarkomi ir inžineriniai tinklai“, – yra kalbėjęs kultūros ministras Simonas Kairys, pažymėdamas, kad buvusio pašto pastato tvarkybos darbams bus siekiama gauti ir ES paramą.
Planuojama, kad pašte įkūrus Nacionalinį architektūros institutą, čia atsiras ekspozicijų erdvė, biblioteka, saugyklos, skaitykla, rezidencijoms reikalingos erdvės. Tikimasi, kad naujasis institutas konsultuos visuomenę, įtrauks ją į įvairius urbanistinius procesus.
Naujausi komentarai