Idėja ir tikslas

Įvairiais aplinkosauginiais projektais garsėjantis kaunietis G. Bučas sako, kad ekspedicijos aplink Baltijos jūrą idėja kilo ne spontaniškai. 2020 m. jis organizavo žygį aplink Lietuvą. Taip siekė atkreipti žmonių dėmesį į aplinkosaugines problemas, perteklinį vartojimą. Lietuvą tąsyk apėjo per 2,5 mėn.

„Tada ir kilo klausimas: o kas toliau? Taip gimė idėja apeiti Baltijos jūrą, kuri patenka tarp penkių užterščiausių pasaulyje ir susiduriame su realia grėsme jos netekti. Prie taršos prisidedame kiekvienas, nuo buitinių vartotojų iki verslo, tad susitelkę kartu galime šią situaciją pakeisti“, – tiki visuomenininkas.

Giedriaus suvokimu, neformaliojo švietimo principas – konkrečiu pavyzdžiu kviesti visuomenę prisijungti, pamatyti, kaip viskas vyksta realiai, nes žodžiai neveikia, informacija pasimeta gausiame naujienų sraute.

Trylikos žmonių komanda per 250 dienų įveiks beveik 6 tūkst. km ir aplankys aštuonias valstybes. „Žingsniuosime kone kasdien, poilsiui – viena diena per savaitę. Mūsų tikslas – informuoti visuomenę apie vandens ekosistemų būklę, ugdyti išsaugojimo kultūrą, atkreipti dėmesį į žmogaus veiklos įtaką gamtai, supažindinti su jūros bioįvairovės nykimo ir taršos pristabdymo būdais", – kelionės planais dalijosi G. Bučas.

Pagrindinė Baltijos jūros problema, anot ekspedicijos iniciatoriaus, eutrofikacija. Jos ir klimato kaitos padariniai yra itin grėsmingi. Šylant klimatui negyvosios zonos, kuriose trūksta deguonies, plinta dar sparčiau, dusindamos jūros gyvūniją ir keldamos grėsmę žvejų pragyvenimo šaltiniams. Žydint dumbliams išsiskiria kenksmingos medžiagos, keliančios pavojų žmonių ir gyvūnų sveikatai. Kintant klimatui biologinės įvairovės nykimas ir maisto grandinių sutrikimas dar labiau kenkia trapiai Baltijos jūros ekosistemai.

Pasirengimas ir amunicija

G. Bučas pabrėžia, kad šis žygis ne šiaip pasivaikščiojimas, o misija, todėl komandoje yra logistai, virėjai, asmenys, atsakingi už informacijos viešinimą. Ekspedicijai komanda rengėsi ne vieną dieną, vyko ir treniruočių stovyklos.

„Kad komanda būtų kaip komanda, mums reikėjo susipažinti, juk į šią ekspediciją susirinko nepažįstami žmonės. Treniruočių tikslas buvo ir susipažinti, ir įsigilinti į problemą – vykome pas lektorius, partnerius, diskutavome“, – pasakojo Giedrius.

Ekspediciją lydės automobilis, kuriame bus palapinės, miegmaišiai, virtuvės įranga, maistas, kurį ekspedicijos nariai dažnai turės gamint patys. Nakvynės komanda ieškos kempinguose, bendruomenės namuose, mokyklose, tačiau gali prireikti ir palapinių, todėl reikia būti viskam pasirengus.

„Juk mums reikės ir elektros generatoriaus telefonams įkrauti, kad turėtume navigaciją, vaizdo, fotoįrangai įkrauti. Viskas organizuojama taip, kad būtų ir saugu, ir patogu“, – pasiruošimo ekspedicijai darbus minėjo Giedrius.

Žygio aplink Baltijos jūrą maršrutą ekspedicijos komandai padėjo sudaryti keliautojų klubas. Šį darbą pradėjo praėjusios vasaros pabaigoje. Jau numatyta 260 taškų, kuriuose ekspedicija planuoja apsistoti. Praktiškai ekspedicijos buvimo vieta turėtų keistis kasdien. Ir taip devynis mėnesius.

„Pagrindas – eiti ir skleisti žinią. Tačiau jau numatyti susitikimai su vietos bendruomenėmis, žmonės bus kviečiami prisijungti ir kartu paėjėti tiek, kiek norės ar galės. Apie tai, ką pasiseks nuveikti, informuosime žiniasklaidą, pasakosime socialiniuose tinkluose. Kiekvieną savaitę planuojame išleisti vaizdo savaitraštį, kuris atspindės mūsų buitį, gyvenimą ir susitikimus“, – pasakojo Giedrius.

Supratimas ir planai

Ekspedicijos aplink Baltijos jūrą komanda jau suderinusi susitikimus su mokslinių institutų darbuotojais visose aštuoniose valstybėse. Planuoja organizuoti gyvąsias laboratorijas ir kviesti žmones susitikti su mokslininkais, susipažinti, kaip jie renka duomenis, kaip juos analizuoja, daro išvadas.

„Taip pat planuojame inicijuoti pakrančių valymus. Pasirinksime dienas, kai, eidami pakrante, kartu su vietos bendruomene rinksime šiukšles. Apsivalyti pakrantę kviesime kiekvienoje šalyje“, – sakė Giedrius.

Mes norime įkvėpti žmones pokyčiams. Tokia mūsų misija – einant savo kojytėmis, įkvėpti žmones pokyčiams.

„Vienas iš ekspedicijos tikslų – sukurti bendrystę ir visus padrąsinti prisidėti prie Baltijos jūros išsaugojimo. Žmonės nežino, kad jūra teršiama iš kiekvieno mūsų namų, nebūtinai gyvenant prie jūros, bet ir Vilniuje ar Kaune. Teršiame naudodami agresyvius valiklius, ploviklius, prausiklius ir kitus dalykus. Žinoma, teršia ir žemės ūkis, ir pramonės įmonės, tačiau prie taršos prisidedame ir patys“, – idėjos svarba neabejojo ekspedicijos iniciatorius.

Aplink Baltijos jūrą gyvena 85 mln. žmonių, kurie daro įtaką. Anot Giedriaus, kiekvienas, bent kažką pakeisdamas buityje, pvz., agresyvų indų ploviklį ekologišku, prisidėtų prie jūros išsaugojimo. „Mes norime įkvėpti žmones pokyčiams. Tokia mūsų misija – einant savo kojytėmis, įkvėpti žmones pokyčiams“, – sakė jis.

G. Bučas atskleidė dar vieną užmojį – rugsėjo mėnesį pakviesti žmones apkabinti Baltijos jūrą. Pakviesti visų aplink Baltijos jūrą gyvenančių valstybių žmones susirinkti paplūdimiuose, ten, kur jie gali susikibti rankomis. Giedrius nesureikšmina, kad gali būti vietų, kur ta susikabinusių rankų grandinė nutrūks, tačiau susikabinimas bus dėl Baltijos jūros, dėl visų mūsų bendrystės, matant ne tik Baltijos jūros problemą, bet ir geopolitinę situaciją, kuri įpareigoja mus būti labai susivienijusius.

„Baltijos jūra yra tai, kas gali suvienyti aplink ją gyvenančius žmones“, – šypsosi Giedrius ir kviečia ekspedicijos naujienas stebėti paskyroje https://www.facebook.com/SaveTheBalticSea.