Pagalbos šauksmas

Visuomeninis "Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis" kreipėsi į Prezidentę, Seimo ir Vyriausybės vadovus, prašydamas aiškintis, kas ir kodėl naikina vieną iš vertingųjų Vilniaus senamiesčio savybių – hidrografinį tinklą – Vilnios upės, kertančios senamiestį rytinėje dalyje, vagą, šlaitus.

Asociacijos nariai – žinomi architektai, istorikai, dailėtyrininkai, paveldosaugininkai mano, kad Vilnios pakrantė darkoma pažeidžiant Senamiesčio apsaugos reglamentą, valstybės saugomų Bernardinų kapinių apsaugos nuo fizinio poveikio zonos reikalavimus, draudžiančius atlikti darbus, deformuojančius gruntą ar kitaip galinčius pakenkti vertybėms.

"Mums turėtų būti gėda prieš žydus, nes jie neleidžia nė žemės pajudinti prie savo tautiečių kapinių, iš karto kelia tarptautinį skandalą. O mes leidžiame vandalams viską, ko tik jie užsimano, – piktinosi "Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžio" vadovė Lina Leparskienė. – Vilnelės skardis iškasinėtas, reljefas pakeistas, net dalis upės vagos netoli Bernardinų kapinių užversta gruntu. O juk čia yra žalioji senamiesčio zona! Vilniaus senamiesčio, kuris yra pasaulio paveldo objektas!"

Sąjūdis prašo šalies vadovų pagalbos ir dėmesio, nes institucijos, valstybės įpareigotos saugoti ir puoselėti kultūros paveldą, neretai pačios tampa įrankiu agresyvaus verslo ir jam pataikaujančių politikų rankose.

Ką gali visuomenė – tik kelti į viešumą tokius vandališkus veiksmus.

"Ką gali visuomenė – tik kelti į viešumą tokius vandališkus veiksmus. Nes pastaruoju metu paveldo griovėjai iš anksto apsiginkluoja įvairiomis pažymomis, leidimais, specialiaisiais planais, kuriuos palaimina įvairios valdininkų komisijos. Kaip Misionierių statybų atveju, greičiausiai ir Vilnelės šlaitas buldozerių stumdomas pagal suderintus "popieriukus", – įtaria L.Leparskienė.

Vilnelės neperkels

Paveldo gynėjai nufotografavo Vilnelės šlaitui daromą žalą ir skelbimų lentą, kur nurodyta, kad projektą "Vilnios pakrančių tvarkymas Pietinėje teritorijoje" vykdo Vilniaus miesto savivaldybė. Projekto vertė – daugiau kaip 3 mln. eurų, iš jų per 2,5 mln. eurų yra ES paramos lėšos, pati savivaldybė prie projekto prisideda apie 150 tūkst. eurų.

Savivaldybės Miesto plėtros departamento vadovas Mindaugas Pakalnis teigė, kad pakrantėje kuriama poilsio zona, tiesiami takai į kalną, rekonstruojamas pėstiesiems ir dviratininkams skirtas tiltas, jungiantis Užupį su Paupiu.

"Yra parengti projektai, išduoti leidimai statybai, Žinoma, kad ir su kultūros paveldo institucijomis viskas suderinta", – akcentavo Vilniaus savivaldybės atstovas.

Paklaustas, ar negalėjo nutikti taip, kad ekskavatorius užkabino giliau ir suardė didesnę dalį šlaito, negu numatyta suderintuose planuose, jis teigė, kad pasitiki projekto techninę priežiūrą vykdančiais savivaldybės įmonės "Vilniaus vystymo kompanija" specialistais, tačiau esą gali pasitaikyti ir avarijų.

"Tvarkomos erdvės, kurios labai seniai nebuvo tvarkytos – natūralu, kad kažkurioje vietoje reikia pakasti, patvarkyti ar palyginti. Jeigu kažkas nukrypo nuo projekto, tuomet blogai. Bet juk Vilnelės niekas į kitą vietą neperkėlė – gal kažkur truputis žemių ir nubyrėjo… Tilto statybos metu reikėjo apsaugoti atramas, Bernardinų kapinės kone griūva žemyn – reikia įrengti lietaus nuotekas, kad nevyktų erozija. Mes kaip tik ir tvarkome šlaitą, prieš įrengdami takus ir želdynus, kad miestiečiai galėtų prie Vilnelės pasivaikščioti, pailsėti. Kairiajame Vilnios krante statomi nauji gyvenamieji kvartalai, mes norime, kad daugiau žmonių gyventų centre, ir investuojame į jų gyvenimo kokybę.

O kai kurie asmenys bando kelti audrą stiklinėje", – visuomenininkų nuogąstavimus neigė M.Pakalnis.

Nėra kam ginti

Buvęs ilgametis Valstybinės kultūros paveldo komisijos ekspertas architektas Algimantas Gražulis apie tokį gyvenimo kokybės gerinimą sako, kad pakeista Vilnios vaga ir dideliame plote sudarkytas šlaitas kelia didelį nerimą.

"Pirmiausia čia galioja Senamiesčio apsaugos reglamentas, privalomas ir savivaldybei. Jeigu jo būtų laikomasi, Vilniaus senamiestyje daug kas būtų buvę išsaugota, apginta, – įsitikinęs ekspertas. – Vilnelės saugomas šlaitas tikrai gana platus – brėžiniuose aiškiai matyti platėjanti žalia juosta link senųjų Bernardinų kapinių. Pačios kapinės jau už senamiesčio ribų, bet taip pat yra valstybės saugomos. Taigi pagal reglamentą Vilnelės vaga ir šlaitai yra tabu. Šie ypač vertingi gamtiniai-kultūriniai senamiesčio elementai, jo panoramų bei unikalių vaizdų formantai turi būti atskleidžiami istoriškai susiformavusiame kraštovaizdyje, saugomi ir tvarkomi, o ne iš esmės keičiami bei žalojami. Beje, ir aplinkos apsaugos teisės aktai draudžia upės apsaugos zonoje statybos darbus, nesusijusius su aplinkos bei kultūros paveldo apsauga bei eksponavimu."

Neapgaudinėkime savęs ir kitų, vildamiesi, kad istorinis miestas ir kraštovaizdis atlaikys bet kokią invaziją ar avantiūrą.

Jis priminė Valstybinės kultūros paveldo komisijos teiktas išvadas, kai buvo derinamas daugiabučių statybos projektas Polocko g. 17 sklype, kad šalia jo besidriekiantys Vilnelės šlaitai, želdynai privalo būti išsaugoti.

"Šlaitas tada dar buvo normalus, nuolydis nedidelis, bet kai kuriose vietose statybininkams reikėjo daugiau plotų, nes beveik po visu kvartalu buvo iškasta vientisa duobė požeminiams garažams, reikėjo gi kažkur tą gruntą dėti… Bestumdant žemes, dalis jų garmėjo net į upę – taip užstatymo plotas padidėjo, o šlaitas tapo daug statesnis, gamtinė aplinka ne tokia darni, kaip iki statybų. Savo archyve turiu ir nuotraukas, kur aiškiai matyti, kiek grunto buvo pristumdyta ant šlaito. Na, o dabar gamtinės aplinkos žalojimo mastas išaugo bene 10 kartų, – piktinosi A.Gražulis. – Ko neišdrįso padaryti statybų verslas, ėmėsi savivaldybė. Mano galva, už tokius dalykus, kas daroma su Vilnelės šlaitu, reikėtų pakabinti už geros vietos tiek Kultūros paveldo departamento "derintojus", tiek Vilniaus miesto savivaldybės etatinius "paminklosaugininkus". Nebelikę ten tikrų profesionalų, principingų žmonių, kurie apgintų vertybes, tai statybininkai ir tvarkosi kaip savo darže..."

Siūlo atlikti ekspertizę

Į miesto vyriausiojo architekto patikinimą, kad Vilnelės vaga niekur neperkelta, A.Gražulis atkirto, jog tai nesunkiai galima patikrinti, nes upės vaga, šlaitai yra kuo tiksliausiai užfiksuoti anksčiau atliktais geodeziniais matavimais, pavaizduoti topografiniuose brėžiniuose bei žemėlapiuose.

"Šlaito peraukštėjimai tiksliai užfiksuoti izohipsomis – tai žemėlapio linijos, jungiančios vaizduojamojo žemės paviršiaus vienodo aukščio vietas. Jų konfigūracija bei tankis priklauso nuo šlaitų statumo, t. y. esamo peraukštėjimo: kur izohipsos tankesnės, šlaitas statesnis, o didesni tarpai tarp linijų rodo, kad reljefas lygesnis, – aiškino ekspertas. – Užtenka atlikti nepriklausomą geodezinę ekspertizę, ir bus aišku, ar projekto rengėjai, o gal darbus atlikę rangovai pakeitė bei sužalojo autentišką Vilnelės šlaitą, ar ne."

Bet žmonėms, kurie daugybę metų matė tuos šlaitus, akivaizdu, kad aplinka, kuri formavosi šimtus metų, buldozeriais suardyta negrįžtamai.

"Jau vien nauji takai, laiptai griauna natūralų reljefą, o įrengta daugiau kaip 3 metrų aukščio atraminė sienutė iš esmės keičia visą šlaito struktūrą. Tai yra naujas statinys, svetimkūnis, kurio niekada nebuvo, – akcentavo A.Gražulis. – Neapgaudinėkime savęs ir kitų, vildamiesi, kad istorinis miestas ir kraštovaizdis atlaikys bet kokią invaziją ar avantiūrą. Tokios saviapgaulės, kurią skatina godumas ir neišmanymas, padariniai visada katastrofiški, nes jų neįmanoma atitaisyti."