Kauno miesto savivaldybės rengiamoje kultūros politikos strategijoje įtvirtintas tikslas 2022 m. tapti Europos kultūros sostine. Bet ar dar ne pernai ir užpernai miesto biudžetas buvo taupomas būtent kultūros sąskaita? Ar ne pernai dėl to paties taupymo Kultūros skyrius sujungtas su Turizmo? Ar ne šiemet „Auros“ teatras sujungtas su Pantomimos ir plastikos teatru?
Be to kultūra – ne strategija ar direktyva. Tai – procesas, kurio dalis – ir miesto menininkų kūrybinės pajėgos (gerokai nukraujavusios dėl emigracijos į Vilnių), ir miestiečių kultūros poreikiai. Taigi kaip tą kultūrą staiga imti ir išprioritetinti? Surengti daug grandiozinių Napoleono kėlimosi per Nemuną švenčių, kasdien groti, dainuoti, piešti ir lipdyti miesto gatvėse, o apleistus statinius monstrus apželdinti žole?
Kita vertus, tenka pripažinti, kad idėja „Kaunas – kultūros sostinė“ – įkvepiantis iššūkis. Ko reikia, norint jį tinkamai priimti?
Albinas Vilčinskas
Kauno savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus vedėjas
Tam, kad kultūra taptų prioritetine sritimi, rengiamoje strategijoje ketinama numatyti Kauno miesto biudžeto dalies, skiriamos kultūrai, didinimą, mokesčių mažinimą kūrybinių industrijų veikloms, biudžetinių įstaigų optimizavimą, verslo įtraukimą į mecenavimo veiklą, Kauno kultūros fondo įkūrimą. Išskirtinę reikšmę strategijoje turės Kauno tarptautinio pripažinimo programos. 2018 m. Kaune planuojama rengti išskirtinę šventę, skirtą Lietuvos nepriklausomybės 100-mečiui. Tais pačiais metais ketinama siekti Lietuvos kultūros sostinės vardo. Strategijoje taip pat bus numatytas Kauno siekis 2022 m. tapti Europos kultūros sostine.
Virginija Vitkienė
Kauno bienalės vadovė
Esu didelė Kauno ambicijų tapti kultūros sostine šalininkė. Dalyvavau Europos komisijos konferencijoje „Gyvoji kultūra: Europos auditorijos 2020-aisias ir vėliau“. Viena jos diena buvo skirta Europos kultūros sostinių 2020–2030 m. strategijoms. Tik iš pirmo žvilgsnio tokie terminai atrodo pernelyg tolimi. Konkursas dėl vardo suteikimo vyksta prieš šešerius metus (tad 2020-ųjų kultūros sostinės bus atrinktos jau kitąmet, o 2022-ųjų – 2016 m.). Programa rengiama mažiausiai kelerius metus, pirmiausia diskutuojant apie pagrindinę metų programos temą, aktualią visai Europai ir neatsiejamą nuo vietos konteksto. Tik tada pradedama rengti labai konkreti programa su tarptautinių partnerysčių sutartimis ir pagrindiniais renginiais. 2020–2030 m. strategija orientuota į regioninę kultūros plėtrą. Tai reiškia, kad bus būtina programą rengti ne vienam miestui, o įtraukti ir aplinkinius mažesnius miestus. Kauno atveju reikėtų kultūros veiklą planuoti ir Birštone, Prienuose, Kaišiadoryse, Kėdainiuose.
Kodėl konkursas vyksta prieš šešerius metus? Kad laimėjęs miestas turėtų laiko pagerinti kultūros ir urbanistikos infrastuktūrą. Turint šį statusą atsiveria daug didesnės tikslinės struktūrinių fondų teikiamos galimybės kultūros paveldui atnaujinti ir pritaikyti kultūros reikmėms. Portugalų partnerių kvietimu Kauno bienalė pristatė Lietuvos meno parodą Gimarainse – vienoje pernykščių Europos kultūros sostinių. Šiame Prienų dydžio miestelyje man teko lankytis tris kartus – kai vyko intensyvūs pasirengimo darbai ir visas miestas dūzgė restauracijos šurmulyje ir kelis kartus, kai programa jau buvo įsibėgėjusi. 2012-ųjų pavasarį (galbūt dėl vėluojančių terminų ir finansų – nė viena Europos kultūros sostinė sunkumų neišvengia) miestelyje vis dar buvo justi statybų karštinė. Bet jau veikė du nauji šiuolaikinio meno centrai su parodų salėmis ir „juodosiomis dėžėmis“ (scenomis, skirtomis šokiui ir teatrui), įkurti buvusiose gamyklose ir buvo baigiamas statyti naujas muziejus. Tų pačių metų rudenį miestas jau švytėjo atsinaujinęs, muziejus jau veikė, kultūra kunkuliavo kiekviename miestelio skersgatvyje.
Audrys Karalius
Architektas, įvairių meninių akcijų rengėjas
Tai, kad Kaunas skuba tapti kokia nors sostine, rodo ne ką nors kita, o vis labiau ryškėjantį provincialumo kompleksą. Tarsi būti vieninteliu pasaulyje Kaunu nepakanka. Žūtbūt reikia kokios nors etiketės, kuri žaibu suteiktų miestui pelenei princesės spindesį. Tikėtis, kad kokį nors kapitalą galima susikrauti loterijoje – prasta ir skurdu. Jeigu turima galvoje kultūra – tokia loterija kvepia dar ir neišvengiamu apsijuokimu.
Kultūra – lėtas augalas. Mieste jo neįmanoma išauginti staiga, net ir pasitelkus didelius pinigus ir ūmią visuotinę dresūrą. Bet ir nereikia. Subalansuotas miestas kultūros paprastai užsiaugina tiek, kiek jam pačiam norisi ir reikia. Kai vienais metais iš kultūrininkų biudžeto išpjaustoma daugiau nei du trečdaliai prašomų pinigų, o kitais jau Kauno savivaldybė grasina, kad padarys kultūrą miesto prioritetu – akivaizdu, kad ten kultūrinė Kauno tikrovė nėra adekvačiai suvokiama.
Arvydas Žalpys
Galerijos „Meno parkas“ vadovas, dailininkas
Žinoma, idėja sveikintina, bet tai, kas rašoma pranešime, kelia nuobodulį ir abejonių. Ypač dėl kultūros strategijų. Norėtusi paklausti, ar kas analizavo, vertino ankstesnes strategijas ir – svarbiausia – rezultatus. Kiek prisimenu, jau kuriant paskutinę kultūros strategiją (teko ir man dirbti toje grupėje), buvo įvardyta, kad kultūra – Kauno prioritetas. „Prioriteto“ rezultatus jau matome.
Gintautas Vaičys
Dailininkų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas
Puiku yra tai, kad pagaliau kultūrą ketinama padaryti prioritetinę. Prieš tai žemai lenkiu galvą. Ši sritis privalo būti prioritetinė ne dėl didesnių pinigų, bet dėl tautos išlikimo. Būti atviriems kitoms kultūroms iššūkis – patiems būti stipriems. Pirmiausia – pažinti savo kultūrą ir ja pamilti. O kaip ją pamilti, kai ji paskutinėje vietoje?
Kaunas neturi parodų rūmų, nes dabartiniai virto muziejumi. Gyvi menininkai ir klasikai gali emigruoti ar rodytis kituose Lietuvos miestuose. Kai kas jau tai negrįžtamai padarė. Iki šiol buvo požiūris – jokio požiūrio. Kai Kaune atsiras europinė vėžė, ką Europa pamatys? Besipešančius dėl turto lietuvius, visai pamiršusius kultūrą? Tikiu, kad vienas tikslas kultūros srityje gali suvienyti lietuvius, visai kaip prieškariu, kuriuo dabar norime pasigirti.
Kodėl Kaunas vertas būti Europos kultūros sostine?
Dėl turtingos istorijos ir kultūrinio konteksto.
Dėl svarios akademinės terpės: trys universitetai rengia meno ir kultūros profesionalus.
Dėl turtingos tarptautinių festivalių tradicijos – Kauno bienalė, „Kaunas Photo“, Pažaislio muzikos festivalis, „Kaunas Jazz“, Šiuolaikinio meno festivalis „Kaunas mene“, „Jazz jungtys“, Tarptautinis kino festivalis, medijų meno festivalis „Centras“, performansų festivalis „Creature“.
Kaunui reikalinga kryptinga kultūros plėtros vizija, tad toks iššūkis konsoliduotų.
Kaunui ypač būtinas respektabilus šiuolaikinio meno centras su reikiama infrastruktūra ir įranga.
Naujausi komentarai