Ar Kaune bus atkartotas pasaulyje gerai žinomo Alfredo Hičkoko siaubo filmo „Paukščiai“ scenarijus? Niekas turbūt net nebūtų pagalvojęs, kad septintame dešimtmetyje sukurto filmo įvykiai – kirų kruvinos atakos prieš gyventojus – gali grėsti realiame gyvenime.

Bijo išeiti pasivaikščioti

Kaune tapo nesaugu gyventi – taip tvirtina žmonės, išsigandę vidury miesto puolančių kirų. Į redakciją kreipėsi ne viena moteris, tapusi kirų išpuolio liudininke.

„Kasdien apie 21 val. išvedu šuniuką į lauką pasivaikščioti prie prekybos centro „Savas". Antradienio vakarą prisiminsiu ilgai – mano šunį užpuolė kirai. Jie skraidė taip žemai, kad net išsigandau, jog nesužeistų mano sūnaus“, – kraupų nutikimą prisiminė kaunietė Vaida.

Moteris džiaugėsi, kad jos šuo – ilgaplaukis taksas Miksas – nemažai sveria, kitaip paukštis turbūt būtų nusinešęs gyvūnėlį.

„Ačiū Dievui, paukščiai nepuolė mano vaiko, kuris vedė šuniuką. Tačiau kitąkart juk gali grybštelti mažam vaikui. Kažkokia nesąmonė, net negalima saugiai išeiti pasivaikščioti prie namų“, – išgąsčio neslėpė pašnekovė.

Gyventojai pasakoja, kad kirų koncertai kas rytą prasideda apie 4 val., o aprimsta tik apie 8 val., kuomet prie prekybos centro pradeda rinktis žmonės. Daugiausia kirų būriuojasi ant prekybos centro stogo, apšvietimo stulpų, šalia esančių daugiabučių, tose vietose, kur galima rasti lesalo. Vakarais paukščiai suaktyvėja, nes ieško maisto, moko skraidyti jauniklius.

Kita kaunietė Vaiva taip pat skundėsi, kad kirai ne kartą kėsinosi į ją ir jos vaiką. „Stadione prie Vyturio mokyklos visada pilna šių paukščių. Jie klykia, cypia, gąsdina praeivius. Baisu praeiti, kad nekirstų snapu“, – pasakojo moteris.

Peri ant stogų

Ornitologas Ričardas Patapavičius sako, kad kirų skleidžiamas garsas gali sukelti diskomfortą, tačiau neigia, kad jie gali masiškai pulti žmones.

„Kirų balsas tikrai neprimena lakštingalos čiulbėjimo, jis pakankamai šaižus. Paukščiai triukšmauti pradeda nuo ankstyvo ryto, todėl normalu, kad žmonės pyksta. Yra buvę, kad paukščiai buvo išgyvendinti iš teritorijos, kurioje veisėsi, nes jie ne tik triukšmavo, bet ir teršė aplinką“, – tvirtino paukščių žinovas.

Jo teigimu, jau prieš tris dešimtmečius pastebėta, kad kirai pradėjo perėti Europos miestuose. Paukščiai peri ant plokščių stogų, kurių danga primena akmenukus. Jiems tokia vieta yra pakankamai saugi ir patogi.

Ornitologai žino pagrindines vietas, kuriose veisiasi kirai. Kaune jie peri ant daugiabučių, prekybos centro „Savas“ ir buvusios radijo gamyklos Draugystės gatvėje stogų.

„Kirai gyventojų nepuola, jie ginasi. Kaip tik šiuo metu paukščių jaunikliai yra paaugę, todėl tėvai juos gina nuo žmonių, kitų gyvūnų. Šuo – kirų priešas, jiems iš karto suveikia savisaugos instinktas, ypač  tada, kai reikia ginti jauniklius“, – apie paukščių būdą pasakojo R.Patapavičius.

Ne pirmas atvejis šalyje

Pastaruoju metu tai ne pirmasis atvejis Lietuvoje, kai kiras užpuolė šunį. Prieš daugiau nei savaitę pajūryje po paplūdimį vaikščiojantys gelbėtojai matė, kaip atskridęs kiras nuo žemės pagriebė mažą šuniuką ir nusinešė į jūrą.

Stambieji kirai, kurie veisiasi pajūryje, yra žąsies dydžio, stiprūs, todėl mažas šuniukas jiems yra maisto šaltinis.

Pasak ornitologo, per pastaruosius metus kirų populiacija Kaune išaugo, tačiau prognozuoti, kokia situacija bus po metų, jis nesiryžo.

„Iš tikrųjų kirams ne vieta gyventi didmiestyje. Deja, mes patys sukūrėme jiems palankią aplinką čia gyventi. Bet kuriam gyvūnui įsikurti naujoje teritorijoje yra reikalingos trys pagrindinės sąlygos: pakankamas maisto kiekis, tinkama veistis vieta, ramybė“, – vardijo R.Patapavičius.

Ornitologas įsitikinęs: jeigu paukščių populiacija mieste dar labiau gausėtų, reikėtų galvoti, kaip ją sumažinti.

„Jūs mane nustebinote – tikrai pirmą kartą girdžiu, kad Kaune reikėtų kontroliuoti kirų populiaciją. Iš gyventojų nesame gavę nė vieno skundo dėl kirų, todėl ir neanalizavome, ar Kaune yra per daug šių paukščių. Skundų dėl varnų gauname pakankamai dažnai", – sakė Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.