„Strategiškai patogioje vietoje, Lietuvos viduryje, įsikūręs Kaunas ir jo rajonas pastaruoju metu rodo tikrą verslumo, gebėjimo pritraukti investicijas, atviros inovacijoms mokslo bei kūrėjų bendruomenės vystymosi pavyzdį. Svarbu, kad šis proveržis nesustotų, todėl turime ieškoti būdų, kaip stiprinti inovatyvių įmonių brandą ir siekti, kad šios įmonės taptų pasirengusios dar labiau konkuruoti užsienio rinkose bei didintų produktų ir paslaugų eksportą, kurtų aukštą pridėtinę vertę“, – sako ministrė A. Armonaitė.

Kauno mokslo ir technologijų parke (KMTP) bus aptarti aktualūs šiai įstaigai klausimai: kaip užtikrinti tvarų KMTP infrastruktūros plėtros tęstinumą ir išspręsti patalpų, kurios priklauso valstybei, nuomos klausimus. Taip pat ministrė domėsis parko plėtros planais ir galimybėmis įgyvendinti naujus projektus.

Strategiškai patogioje vietoje, Lietuvos viduryje, įsikūręs Kaunas ir jo rajonas pastaruoju metu rodo tikrą verslumo, gebėjimo pritraukti investicijas, atviros inovacijoms mokslo bei kūrėjų bendruomenės vystymosi pavyzdį.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenimis, šiuo metu KMTP veikia daugiau kaip 100 informacinių technologijų, inžinerijos, sveikatos medicinos, socialinių inovacijų, ateities energetikos, darniosios chemijos krypties įmonių.

Pagal investicijų į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą rodiklius, kurie bene geriausiai parodo įmonių inovatyvumą, KMTP veikiančiose įmonėse šis rodiklis pernai siekė net 8,15 proc. visų pajamų, nors Lietuvoje šios investicijos privačiame sektoriuje sudarė 0,43 proc., o ES – 1,42 proc.

Vienas pagrindinių KMTP tikslų – padėti stiprinti inovatyvių įmonių konkurencingumą tarptautinėse rinkose, didinti produktų ir paslaugų eksportą. 

Projektu „Kauno Aleksoto inovacijų pramonės parkas“, kuris pripažintas valstybei svarbiu projektu, siekiama pritraukti aukštos pridėtinės vertės gamybos investicijų, sudaryti sąlygas plėtoti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, inovacijas. Numatoma, kad trimis etapais vykdomas projektas iki 2046 m. pritrauks ne mažiau kaip 90 mln. eurų privačių kapitalo investicijų, bus sukurta ne mažiau kaip 1100 naujų ilgalaikių darbo vietų.

Pasak ministrės, sėkmingas verslo ir mokslo bendradarbiavimas lemia inovacijų progresą ir įsitvirtinimą visose gyvenimo srityse, o plane „Naujos kartos Lietuva“ inovacijų skatinimui bei ekosistemos pertvarkai numatyta 200 mln. eurų.