Iš gydytojos grįžo verkdama

Danutės gyvenimo draugas Justinas Jonas Voska pasakojo, kad pavasarį ją ėmė varginti kosulys. Rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais pasijuto prasčiau, ėmė kristi svoris. Tačiau, pasak artimųjų, tuo metu Danutė dar buvo fiziškai stipri, kasdien 5–7 km numindavo dviračiu, nevengė kitokio fizinio krūvio. "Dėl varginančio kosulio gegužės pradžioje Danutė kreipėsi į Kauno miesto poliklinikos (KMP) Dainavos padalinio šeimos gydytoją Sondrą Smalskienę. Danutė vis apsilankydavo pas šeimos gydytoją, tačiau ši ją vis gydė piliulėmis nuo kosulio, bet siuntimo pas pulmonologą neišrašė", – tvirtino J.J.Voska.

Rugsėjo mėnesį šeimos gydytoja dėl kitų problemų Danutei išrašė siuntimą pas kardiologę. Pašnekovo žodžiais, kardiologė atsakyme šeimos gydytojai parašė, kad reikėtų atkreipti dėmesį į plaučius – problemų esą gali būti juose. Su tokiu kardiologės atsakymu spalio 4 d. Danutė sugrįžo pas gydytoją S.Smalskienę.

J.J.Voskos teigimu, į kardiologės pastabą, kad problema galbūt plaučiuose, šeimos gydytoja nereagavo. "Danutei susidarė įspūdis, kad S.Smalskienė to atsakymo net neskaitė. Siuntimo pas pulmonologą neišrašė. "Esi sveika", – pasak artimųjų, tokius gydytojos žodžius tuomet išgirdo Danutė. Pasiskundus gydytojai, kad vis tiek blogai jaučiasi, ši esą atšovė: "Jei nori, kvieskis greitąją."

J.J.Voska prisiminė, kad Danutė tądien verkdama parėjo iš poliklinikos. "Mums nieko kito ir nebeliko, kaip tik kviesti greitąją", – pasakojo pašnekovas.

Greitosios pagalbos medikai Danutę nuvežė į Respublikinę Kauno ligoninę. Ten atlikus krūtinės ląstos rentgenogramą, pervežta į Kauno klinikų Priėmimo skyrių. "Klinikose vėl atliko plaučių rentgenogramą ir, įtarę tuberkuliozę, pervežė į Romainių tuberkuliozės ligoninę (RTL). Nesuprantu, kodėl klinikose nesiėmė Danutės gydyti, kodėl reikėjo vežti į Romainius? – svarstė J.J.Voska. – Juk tuberkuliozė jai buvo tik įtariama."

Laukė kompiuterinės tomografijos

Vyro teigimu, RTL Danutė praleido 2–3 savaites. Tuo metu moters sveikata vis prastėjo. "RTL Danutės, galima sakyti, negydė, o tik laukė, kol jai Klinikose bus atlikta plaučių kompiuterinė tomografija. Tai užtruko apie dvi savaites. Paskui dar maždaug savaitė praėjo, kol buvo gautas šio tyrimo atsakymas. Tik tada mes išgirdome diagnozę: ketvirtos stadijos plaučių vėžys su metastazėmis visame organizme. O juk jei šeimos gydytoja nebūtų pažiūrėjusi aplaidžiai, iš karto parašiusi reikiamus siuntimus ir nebūtų buvę to laukimo RTL, dėl ko buvo sugaišta beveik pusė metų, vėžys Danutei galėjo būti diagnozuotas anksčiau, gal ir nebūtų išsisėjęs visame organizme, ir gydytojai dar būtų galėję ją išgelbėti", – įsitikinęs J.J.Voska.

Pavasarį Danutė pasijuto prasčiau, o gruodžio mėnesį ji jau atgulė amžinojo poilsio Šeštokų kapinėse.

Diagnozavus onkologinę ligą, Danutė buvo perkelta į Kauno klinikas, kur jai, pasak artimųjų, taikyta spindulinė terapija, gama peiliu pašalinti navikai smegenyse. Danutės sūnus Reno Babičius pabrėžė, kad tuomet, kai Danutė, praleidusi kelias savaites RTL, buvo pervežta atgal į Kauno klinikas, ji gavo visą reikiamą gydymą. "Kauno klinikų gydytoja pulmonologė Kristina Biekšienė darė viską, ką galėjo, kad mamos gyvybė būtų išgelbėta. Tačiau tada jos fizinė būklė jau buvo labai prasta. Gydytojai pasakė, kad mama per vėlai pateko į jų rankas", – apgailestavo R.Babičius.

Būklei vis labiau prastėjant, lapkričio pabaigoje Danutė buvo perkelta į Onkologijos ligoninę Panemunėje, kur gruodžio 8 d. mirė.

Įsitikinę, kad Danutė iš pradžių buvo gydoma aplaidžiai, jos artimieji parašė skundus KMP, Kauno miesto savivaldybei ir Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM). "Danutės iš numirusiųjų neprikelsime, tačiau jei tai bus ištirta, galbūt ateityje panašiems atvejams bus užkirstas kelias", – vylėsi J.J.Voska.

Siuntimas vis dėlto buvo?

"Užjaučiame šeimą ir artimuosius dėl netekties. Kad ir kokios būtų aplinkybės, artimųjų netektis – skaudus įvykis", – sakė KMP direktorius Paulius Kibiša. Jis "Kauno dienai" patvirtino, kad gavus pacientės atstovų skundą dėl netinkamo D.B. gydymo poliklinikoje buvo atliktas neplaninis medicininis auditas. Pasak poliklinikos vadovo, pacientė į KMP Dainavos padalinio šeimos gydytoją S.Smalskienę skųsdamasi kosuliu pirmą kartą kreipėsi pernai gegužės 3 d. "Pacientė buvo apžiūrėta ir nusiųsta atlikti plaučių rentgenologinį tyrimą, kuriame patologijos nepastebėta. Dėl šios priežasties tuo metu pacientė nebuvo siųsta į pulmonologo konsultaciją", – teigė P.Kibiša.

Poliklinikos atstovai informavo, kad liepos 11 d. dėl besitęsiančio kosulio moterį konsultavo kita šeimos gydytoja Aušra Akelaitienė. Kadangi kosulio priežastimi gali būti ir refliuksas, gydytojai paskyrus, liepos 31 d. buvo atliktas skrandžio endoskopinis tyrimas, kuriuo refliuksas nenustatytas. Įrašai Danutės medicininėje kortelėje liudija, kad pakartotinai dėl kosulio į savo šeimos gydytoją moteris kreipėsi rugpjūčio 1 d. "Buvo auskultuoti plaučiai, karkalų neišklausyta. Pacientė nusiųsta į pulmonologo konsultaciją, – P.Kibiša teigė, kad siuntimas pas pulmonologą Danutei tada vis dėlto buvo išrašytas. – Pulmonologas D.B. konsultavo rugpjūčio 28 d., buvo paskirti vaistai. Rugsėjo 4 d. apsilankiusi pas šeimos gydytoją pacientė kosuliu nesiskundė, auskultuoti plaučiai: kvėpavimas normalus, laboratoriniai kraujo tyrimai (kuriuos reikėjo atlikti ruošiantis koronarografijai – red. past.) normalūs, nusiųsta pas kardiologą."

Danutės iš numirusiųjų neprikelsime, tačiau jei tai bus ištirta, galbūt ateityje panašiems atvejams bus užkirstas kelias.

Rugsėjo 12 d. moteriai atlikta koronarografija – širdies kraujagyslių kontrastinis tyrimas, siekiant išsiaiškinti kraujagyslių susiaurėjimus. "Savijautai negerėjant, spalio 4 d. šeimos gydytoja nusiuntė pacientę į stacionarą, diagnostikos skyrių, esant neaiškiai diagnozei", – tvirtino P.Kibiša.

Jis teigė esąs susipažinęs su Danutės artimųjų skundu Kauno miesto savivaldybei, informuotas apie tolesnį Danutės gydymą, taikytą kitose gydymo įstaigose. "Įvykių eiga suponuoja išvadą, kad tiek ligos pradiniai simptomai, tiek patologiniai pokyčiai radiologiniuose tyrimuose nebuvo išreikšti ar aiškiai priskirtini onkologiniam susirgimui. Be to, pacientė sirgo daugeliu gretutinių ligų, dėl kurių buvo tiriama ir gydoma", – teigė poliklinikos vadovas.

Į klausimą, kaip jis vertina šeimos gydytojos S.Smalskienės Danutei skirtą gydymą, P.Kibiša atsakė: "Atliktas neplaninis medicininis auditas parodė, kad gydytojai skyrė pagal tyrimų rezultatus pakankamą gydymą."

Pasiteiravus, kodėl, jei pacientas kosti, kosulys nepraeina du mėnesius, neaiški jo priežastis, šeimos gydytoja neparašė siuntimo pas pulmonologą, KMP direktorius tvirtino: "Po pirmos konsultacijos pacientė nebuvo nusiųsta į pulmonologo konsultaciją, nes rentgeno tyrimai nerodė patologinių pakitimų. Po antros konsultacijos ir papildomų tyrimų pacientė į pulmonologo konsultaciją buvo nusiųsta rugpjūčio 1 d."

Gauti atsakymai nustebino

Prieš mėnesį Danutės artimieji gavo atsakymus iš institucijų, į kurias kreipėsi dėl, jų teigimu, aplaidaus Danutės gydymo. Kai kurie atsakymai J.J.Voską labai nustebino. "Žinau, kad siuntimas pas pulmonologą Danutei poliklinikoje nebuvo išrašytas ir poliklinikoje ji nebuvo konsultuota pulmonologo, o jie rašo, kad buvo. Jie rašo, kad spalio 4 d. šeimos gydytoja nusiuntė pacientę į stacionarą, diagnostikos skyrių. Žinau, kad nebuvo jokio gydytojos siuntimo į stacionarą, nebent gydytojos pasakymas "Esi sveika. Jei nori, kvieskis greitąją" reiškia tokį siuntimą", – teigė J.J.Voska.

Kauno klinikų atstovai atsisakė komentuoti Danutei taikytą gydymą, remdamiesi jos sūnaus prašymu neteikti informacijos. Tuomet Kauno klinikų Komunikacijos tarnybos paprašėme paaiškinti, kokia yra įprasta tvarka Kauno klinikose, jei pacientui, tuo metu gydomam kitame Klinikų skyriuje, įtariama tuberkuliozė: ar jis visais atvejais iš karto siunčiamas į RTL? Ar tyrimai, reikiami atlikti tuberkuliozės diagnozei patvirtinti, atliekami tik RTL, ar juos galima atlikti ir pacientą gydant kituose Klinikų skyriuose? Ir kiek laiko Kauno klinikų stacionare gydomi pacientai vidutiniškai laukia kompiuterinės tomogramos tyrimo? Atsakymų į šiuos klausimus per septynias darbo dienas nesulaukėme.

Tarnyba skundų nesvarstė

SAM Danutės artimųjų skundus persiuntė svarstyti jai pavaldžiai Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai (VASPVT). Šios tarnybos direktorė Nora Ribokienė teigė, kad, vadovaujantis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu ir Pacientų skundų nagrinėjimo VASPVT tvarkos aprašu, tarnyba nustatė kai kuriuos šių skundų pateikimo trūkumus. "Su pareiškimais nebuvo pateikti pareiškėjų ir pacientės asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai, nepateikti atstovavimą pacientei patvirtinantys dokumentai ir jos mirties liudijimas, be to, pareiškėjai nesikreipė su skundais į asmens sveikatos priežiūros įstaigas, kurias norėtų apskųsti", – teigė tarnybos direktorė. Pasak N.Ribokienės, esant šiems trūkumams, tarnyba negalėjo svarstyti pareiškimų – ji informavo pareiškėjus apie minėtus trūkumus ir nurodė, kaip juos pašalinti.

J.J.Voska, paklaustas, ar teiks skundą SAM ar tiesiogiai VASPVT pakartotinai, neslėpė nusivylimo: "Manau, kad tai beviltiška. Norint viską tinkamai pateikti, dokumentų nuorašus turi tvirtinti notaras. Tai kainuos ir laiko, ir lėšų, o rezultatas – labai abejotinas. Mums atrašė taip, tarsi mes norėtume iš minėtų gydymo įstaigų prisiteisti žalos atlyginimą. Mes to nesiekiame. Mes tik norėjome, kad kitiems žmonėms neatsitiktų panašiai – kad gydytojai būtų atidesni."

Lina Bušinskaitė

Sveikatos pasaugos ministro patarėja

Nuoširdžiai užjaučiame šeimą, artimuosius, draugus dėl netekties. Sveikata visiems mums yra pats brangiausias turtas, tad sunegalavę ar patyrę traumą tikimės medikų profesionalumo, kompetencijos, pasitikime jais. Tad tenka apgailestauti, kad ši situacija leidžia susidaryti priešingą vaizdą. Tikrai neturėtų būti taip, kad pacientui, jo artimiesiems reikia kovoti siekiant gauti kokybiškas paslaugas, prašyti siuntimų pas specialistus, reikalauti tyrimų, procedūrų, kurias medikai, atsižvelgę į būklę, indikacijas, turėtų paskirti.

Vis dėlto iš pateiktos informacijos jokių galutinių vertinimų, išvadų daryti tikrai negalime. Labai aišku tik viena, kad pacientei visa reikalinga pagalba pagal jos būklę turėjo būti suteikta. Jei konkrečioje gydymo įstaigoje tam tikrų paslaugų nebuvo galima suteikti, pacientei turėjo būti nurodoma, kur kreiptis pagalbos.

Pati SAM gautų pacientų skundų dėl paslaugų kokybės nenagrinėja, jie yra siunčiami atsakingoms institucijoms, kurios yra kompetentingos tai atlikti. Šiuo atveju skundas perduotas VASPVT.

Apskritai, tais atvejais, kai pacientas ar jo artimieji yra nepatenkinti suteiktomis paslaugomis, jie pirmiausia turėtų kreiptis į gydymo įstaigos administraciją. Jei gautas atsakymas netenkina, galima kreiptis į VASPVT, kuri pagal kompetenciją atlieka asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės įvertinimą, arba į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją prie SAM, kuri nustato paciento teisių pažeidimo ar nepažeidimo faktą.

Bronė Gustienė

Kauno klinikų filialo Onkologijos ligoninės gydytoja onkologė

Pasaulyje nuo plaučių vėžio miršta daugiau žmonių nei nuo krūties, prostatos ir storosios žarnos vėžio kartu sudėjus. Per metus Lietuvoje nustatoma apie 1 500 naujų ligos atvejų. Lietuvoje diagnozuojamų atvejų skaičius beveik sutampa su kita liūdna statistika – mirštamumo. Sergant ketvirtos stadijos vėžiu penkerių metų išgyvenamumas siekia vos 1 proc.

Plaučių vėžiui dažnai būdingi kitų ligų požymiai. Kosulys, skrepliavimas, karščiavimas, bendras silpnumas, dusulys, krūtinės ląstos skausmas – šiais simptomais gali skųstis ir sergantys kitomis ligomis. Nemaža dalis žmonių (net iki 13 proc.) neturi jokių nusiskundimų.

Deja, dažnai vėžys aptinkamas pavėluotai, 80 proc. plaučių vėžio atvejų nustatoma 3–4 stadijos. Kai kurie navikai progresuoja ypač sparčiai ir nenuspėjamai. Netikėtai gali prasidėti žaibiškas augimas, per kelis mėnesius pasibaigiantis mirtimi.