Atviras pilietiškumas
Praeityje liko laikai, kai po anoniminio pranešimo policijai pro rakto skylutę galėjome stebėti, kaip į kaimyno duris beldžiasi pareigūnai. Siekiant išvengti piktnaudžiavimo ir padidinti pranešėjų atsakomybę, Lietuvoje jau senokai apribota anoniminių pranešimų policijai galimybė.
„Šiuo metu gyventojai pranešimus apie galimus teisės pažeidimus gali teikti policijos elektroninių paslaugų portale www.epolicija.lt arba skubiais atvejais – bendruoju pagalbos telefonu 112, – „Kauno dienai“ patvirtino Kauno policijos atstovė spaudai Odeta Vaitkevičienė. – Portale epolicija.lt pranešimą galima pateikti dviem būdais: prisijungus per elektroninius valdžios vartus ir patvirtinus tapatybę arba neprisijungus prie portalo, tačiau nurodant savo vardą, pavardę ir kontaktinius duomenis.“
Kauno centre gyvenanti Aušra (vardas pakeistas – red. past.) tokių pranešimų policijos elektroninių paslaugų portale skaičiuoja pateikusi itin daug. Ne iš gero gyvenimo, o dėl tvarkos kieme. Moteris tikėjosi, kad teikdama pranešimus yra saugi, tačiau paaiškėjo, kad situacija – kardinaliai kitokia.
„Papasakosiu nuo pradžių. Mes įsigijome būstą miesto centre. Įregistravome žemės sklypą kieme, parengėme projektą, kuriame numatytos parkavimo vietos gyventojams. Turime žalią zoną savo vidiniame kieme, tačiau joje masiškai parkuojami automobiliai – po 70–80 per dieną, – pasakojo Aušra. – Bandome šitą situaciją spręsti, nes aišku, kad visi kaimynai nepatenkinti – savivaldybei mokame žemės nuomos mokestį, o patys neturime, kur statyti automobilių.“
Iš pradžių situaciją bandyta spręsti pokalbiais. Aušra arba jos sutuoktinis prieidavo prie automobilį ketinančių palikti žmonių ir primindavo, kad kelio ženklas draudžia čia važiuoti ir kad tai nėra parkavimo aikštelė.
„Vairuotojai reagavo agresyviai, ne kartą pasiuntė rusiško laivo kryptimi ir pan.“, – pasakojo Aušra.
Žmonių yra visokių. Dar kai tik prieidavau pasakyti, kad čia negalima palikti automobilio, sulaukdavau grubių komentarų. Dabar aišku, kad pažeidėjai gali žinoti, kur gyvenu.
Nemaloni akistata
Pašnekovė neslepia, kad ėmėsi kitos taktikos – ėmė skambinti ir kviesti policijos pareigūnus: „Tikriausiai 40 kartų kvietėme, bet jie atvažiavę tik apsidairo ir išvažiuoja. Mato, kad situacija – tragiška, žmonės piktybiškai važiuoja, tačiau net nesiteirauja, kodėl jie čia stato automobilius, neperspėja, kad čia parkuoti negalima, ir pan.“
Patarę moteriai pasisaugoti agresyvių vairuotojų, pareigūnai pasiūlė apie pažeidimus pranešti per epolicijos portalą – pateikti nuotraukas, aprašymą, vietą, laiką.
„Na, ir pradėjau tą daryti. Pastebėjau, kad veikia. Užpildžiau apie 1 tūkst. pranešimų. Vienas automobilis gavo 23 baudas. Tik po 23 baudos savininkas nusprendė, kad vis dėlto čia automobilio jau nebestatys“, – nors tvarką kieme sekėsi palaikyti, Aušros laukė staigmena.
„Po 1 tūkst. pranešimų atsirado vyras iš mano pažįstamos aplinkos, kuris man pasakė: ką tu čia dabar skundi, kodėl tu skundi? Pasirodo, jis buvo paskolinęs savo automobilį, kurį vairavęs asmuo paliko mūsų kieme. Labiausiai glumino, kad jis mato mano visus duomenis. Vardas, pavardė ir viskas, kas yra pildoma pranešime, absoliučiai viskas, žodis į žodį, – viskas yra matoma“, – sakė moteris.
Nemaloni situacija su pažįstamu privertė susimąstyti. Moteris turi įmonę, kurią yra registravusi namų adresu. Vadinasi, visi tūkstantis pažeidėjų, žinodami jos vardą ir pavardę, nesunkiai gali sužinoti ir jos namų adresą.
„Žmonių yra visokių. Dar kai tik prieidavau pasakyti, kad čia negalima palikti automobilio, sulaukdavau grubių komentarų. Dabar aišku, kad pažeidėjai gali žinoti, kur gyvenu“, – nesaugumo jausmas Aušrą lydi kaskart išeinant iš namų.
Susidaro paradoksali situacija: kol policija uoliai saugo pažeidėjo privatumą, pranešėjas lieka visiškai apnuogintas. Aušrai negalima žinoti svetimo automobilio numerio, tačiau tūkstantis jos nufotografuotų pažeidėjų gali sužinoti ne tik jos vardą, pavardę, bet ir viešuose registruose susirasti namų adresą.
Kadangi automobilio savininkas ginčijo pažeidimą, moteris turėjo pateikti policijai žemės sklypo planą su ribomis, kuriame pažymėta krepšinio aikštelė ir kiti duomenys.
Pareiga neapsaugo?
„Pasijutau labai nesaugiai ir keistai, – tęsia pasakojimą Aušra apie kilusią idėją pranešimus apie pažeidimus pateikti neanonimiškai. – Visai nesvarbu, ar, pateikdamas pranešimą, prisijungi per valdžios vartus ar ne, savo duomenis turi pateikti. Vadinasi, pažeidėjas juos gali matyti.“
Kauno policijos atstovė spaudai O. Vaitkevičienė patvirtino, kad anoniminiai pranešimai per ePolicija.lt portalą nenumatyti, todėl būtina nurodyti asmens duomenis: „Tai užtikrina galimybę prireikus patikslinti informaciją, susisiekti su pranešėju ir įvertinti pateiktas aplinkybes. Be to, asmuo, teikdamas pranešimą, patvirtina, kad yra susipažinęs su atsakomybe už melagingą pranešimą.“
Tik perėjusi prie elektroninių pranešimų Lietuvos policija informavo, kad neanoniminiai pranešimai užtikrina aukštesnę informacijos kokybę. Nors tapatybės patvirtinimas yra pilietinė pareiga, valstybė garantuoja griežtą duomenų apsaugą, saugodama pranešėjus nuo galimo neigiamo poveikio.
„Štai toks rezultatas. Žinote, visuomenėje, deja, yra daugybė neadekvačių žmonių, daugybė piktų žmonių, galinčių sukelti pavojų. Aš jaučiuosi keistai, kad mano duomenys matomi, o pažeidėjas yra visiškai inkognito ir apsaugotas. Glumina ir pats faktas, kad, pateikęs pranešimą, negali jausti saugiai, nors turėtum“, – atvirauja Aušra.
„Dėl pranešėjo duomenų apsaugos pažymime, kad asmens duomenys tvarkomi teisės aktų nustatyta tvarka. Informacija apie duomenų tvarkymą skelbiama policijos elektroninių paslaugų portale. Kiekvienu konkrečiu atveju duomenų atskleidimo klausimai sprendžiami vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir proceso reikalavimais“, – apie pranešėjo duomenų apsaugą sakė policijos atstovė.
Labiausiai glumino, kad jis mato mano visus duomenis. Vardas, pavardė ir viskas, kas yra pildoma pranešime, absoliučiai viskas, žodis į žodį, – viskas yra matoma.
Tikisi alternatyvos
Pasirodo, tais atvejais, kai pažeidėjas nesutinka su jam skirta administracine nuobauda, jis gali pareikalauti susipažinti su visa tyrimo medžiaga, vadinasi, ir su policijai pateiktu pranešimu.
Lietuvos įstatymai numato, kad asmens duomenys (įskaitant pranešėjo tapatybę) gali būti atskleidžiami tik esant konkrečiam teisiniam pagrindui, dažniausiai siekiant užtikrinti teisingumą arba viešąjį interesą.
Pagrindiniai atvejai, kai duomenys atskleidžiami tretiesiems asmenims ar institucijoms: pavyzdžiui, vykdant ikiteisminį tyrimą ar teismo procesą, kai pranešėjo duomenys gali būti atskleisti, jei asmuo tampa liudytoju ir jo parodymai yra būtini teisingumui įvykdyti. Gynybos teisme situacijose, kai asmuo, prieš kurį pateiktas pranešimas, turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, kad galėtų gintis. Vis dėlto ši teisė gali būti ribojama, jei duomenų atskleidimas keltų grėsmę kito asmens saugumui ar pakenktų tyrimo sėkmei.
Aušra įsitikinusi, kad net ir administracinių pažeidimų atveju pranešėjas turėtų turėti galimybę išlikti anonimu pažeidėjui: „Aš manau, kad pateikęs pranešimą asmuo turėtų būti apsaugotas.“
Anot Aušros, pakaktų sudaryti pranešėjui galimybę pažymėti, kad jis pateikia visus duomenis policijai, pasirašo, kad duomenys yra teisingi, atsako už pateiktą informaciją apie pažeidimą, tačiau nori likti anonimas pažeidėjui.
Teisininkai įžvelgia pavojingą spragą
Dėl asmens, pranešusio apie įvykį, duomenų atskleidimo pažeidėjui „Kauno diena“ kreipėsi išaiškinimo į advokatus ir Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją (VDAI). Ji teigia, kad tai – teisėta procedūra, tačiau advokatai tokį reglamentavimą vadina akivaizdžiu trūkumu.
Neviršijo įgaliojimų
Lietuvoje bręsta teisinė diskusija, kuri gali priversti dukart pagalvoti kiekvieną, norintį pranešti apie kaimyno ar chuligano daromą nusižengimą. Ar jūsų asmens kodas, telefono numeris ir namų adresas turėtų atsidurti ant pažeidėjo stalo?
VDAI, atsakydama į žurnalistų užklausas, laikėsi nuosaikios pozicijos. Pasak inspekcijos, Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) leidžia tvarkyti ir teikti duomenis, jei tai būtina teisinei prievolei vykdyti. Šiuo atveju ta prievolė yra įtvirtinta Administracinių nusižengimų kodekse (ANK).
Vienas iš inspekcijos argumentų toks pat kaip ir policijos – teisė į gynybą. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi įstatyminę teisę susipažinti su visa tyrimo ir bylos medžiaga. „Taigi, pareigūnų atlikto tyrimo medžiaga ar bylos medžiaga, kartu su joje esančiais asmens duomenimis, gali būti teikiama susipažinimo tikslu“, – aiškina VDAI.
Anot inspekcijos, ANK 609 straipsnis aiškiai nurodo, kas turi būti rašoma protokole, o jo kopija privalo būti įteikta pažeidėjui.
„Jei policija nurodomus asmens duomenis pateikė vykdydama ANK įtvirtintas pareigas, laikydamasi ANK nustatytų nuostatų ir neviršydama teisės aktuose nustatytos apimties, tikėtina, kad toks asmens duomenų tvarkymas galėtų būti laikomas teisėtu“, – atsakyme „Kauno dienai“ nurodė VDAI.
VDAI patvirtina, kad anonimiškumas – tik išimtis. Duomenys slepiami tik tada, kai asmuo saugomas pagal Pranešėjų apsaugos įstatymą. Kitais atvejais policija, pateikdama duomenis, tiesiog vykdo ANK nustatytas pareigas.
VDAI išvada paprasta: jei policija neviršija ANK nustatytos apimties, toks duomenų perdavimas laikomas teisėtu.
„Vis dėlto kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar buvo pateikti tik tie asmens duomenys, kuriuos atskleisti buvo būtina ir kurių teikimas aiškiai grindžiamas taikytinomis teisės normomis. Policija turi tai pagrįsti vadovaudamasi ANK normomis“, – aiškino VDAI.
Skylė sistemoje
Visai kitokį vaizdą įžvelgia Advokatų profesinės bendrijos „Meidus ir Juzukonis“ partneriai. Anot advokato Tomo Meidaus, nors Lietuva dar 2018 m. deklaravo suderinusi savo įstatymus su griežtuoju europiniu BDAR, ANK šioje srityje vis dar primena Laukinius Vakarus.
Teisininko vertinimu, ANK yra akivaizdžiai orientuotas į pažeidėjo interesus, o ne į nukentėjusiojo apsaugą. Susidaro paradoksali situacija: kai protokolas siunčiamas nukentėjusiajam, pažeidėjo duomenys privalo būti slepiami. Tačiau kai tas pats dokumentas siunčiamas pažeidėjui, nukentėjusiojo duomenys atskleidžiami visa apimtimi.
Advokatas stebisi, nes, priešingai nei baudžiamajame procese, kur liudytojų duomenys saugomi atskirai nuo bylos, administracinėse bylose nukentėjusiųjų duomenų apsauga apskritai neegzistuoja.
Pažeidėjui pateikiamuose dokumentuose advokatai įžvelgia pavojų – duomenų perteklių. Pasak T. Meidaus, pagal ANK nuostatas, protokole privaloma nurodyti ne tik vardą, bet ir nukentėjusiųjų bei liudytojų adresus, e. pašto adresus, telefonų numerius. Ši informacija pažeidėjui pateikiama konkrečioje grafoje, kuri negali būti nuasmeninta.
„Lietuvos teismų praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų ir turi būti garantuojamos tos pačios pagrindinės teisės, kaip ir baudžiamajame procese“, – tęsia advokatas.
Teisininkas pabrėžia, kad Baudžiamojo proceso kodeksas griežtai draudžia liudytojų ar nukentėjusiųjų asmens duomenis laikyti bendroje bylos medžiagoje – jie saugomi atskirai, saugiame voke.
Tačiau ANK tokios apsaugos paprastiems piliečiams nenumato. Išimtis taikoma tik oficialiems pranešėjams (pavyzdžiui, pranešantiems apie korupciją darbovietėje), o visi kiti – kaimynai, praeiviai ar nukentėjusieji – lieka be jokio skydo.
Advokatų nuomone, sistemoje žiojėja skylė, o pranešėjai nesaugūs. Jo atliktas teisinis vertinimas rodo, kad dabartinis ANK suderinimas su asmens duomenų apsaugos standartais yra abejotinas. Teisininkas pabrėžia, kad kodeksas yra labiau orientuotas į patį pažeidėją, o ne į nukentėjusįjį ar pranešėją.
Tai sukuria teisinį kuriozą, kai viena ranka ginamas privatumas, o kita – jis legaliai paminamas.
Pareiga verta rizikos?
Čia abi pusės susiduria kaktomuša. VDAI teigia, kad jei duomenų valdytojas, šiuo aprašytu atveju – policija, turi informaciją, jis neturėtų riboti pažeidėjo galimybės gintis teisme.
Advokatai atkerta: kol įstatymas leidžia tokį atvirumą, nukentėjusiojo asmens duomenys administracinėse bylose nesaugūs.
Teisininkas Skirmantas Žiedas pabrėžia, kad nors toks duomenų atskleidimas turėtų būti traktuojamas kaip BDAR pažeidimas, pagal lietuvišką ANK tai yra visiškai teisėtas veiksmas. Tai sukuria teisinį kuriozą, kai viena ranka ginamas privatumas, o kita – jis legaliai paminamas.
Nors pozicijos skiriasi, abi pusės sutinka dėl vieno: policija čia tėra įstatymo vykdytoja.
VDAI nurodo, kad asmenys, manantys, jog nacionalinis reglamentavimas neatitinka BDAR, turėtų teikti pasiūlymus dėl teisės aktų pakeitimų. Advokatų vertinimas dar griežtesnis – šį akivaizdų trūkumą privalo pašalinti įstatymų leidėjas, inicijuodamas ANK pataisas.
Kol varpai tyli, pilietiškumo kaina Lietuvoje lieka ta pati: norėdamas užfiksuoti nusižengimą, turi būti pasiruošęs pažeidėjui atiduoti savo privatumą. Ši situacija verčia susimąstyti kiekvieną: ar pilietiška pareiga yra verta rizikos, kad jūsų namų adresas ir telefono numeris atsidurtų kito asmens, galbūt nusiteikusio priešiškai, rankose?
(be temos)
(be temos)
(be temos)