Šeštadienį prie "Žalgirio" arenos vykusiame renginyje “Ginti. Saugoti. Padėti.” netrūko ne tik pamokymų ir patarimų, bet ir galimybių pačiam pasijusti ugniagesio, policijos pareigūno ar greitosios pagalbos mediko kailyje. Į šventę, skirtą keliautojų ir vairuotojų dienai paminėti, kauniečiai ir šeimomis, ir pavieniai.

Apžiūrinėdami specialią medikų, ugniagesių techniką, naudojamą gelbėjimui, klausimus bėrė ir vaikai, ir tėveliai, ir seneliai. Daugiausiai įspūdžių mažiesiems šventės dalyviams paliko galimybė įsiropšti į didžiulius ugniagesių automobilius, pavaikštinėti ant jų.

“Gal jis buvo atvažiavęs mūsų gelbėti?” – rodydamas į vieną ugniagesių gelbėtojų mamos teiravosi nedidelis berniukas. Jauna moteris truktelėjo pečiais. “Mažai ką prisiminu, buvau labai išsigandusi”, - paaiškino mama.

Pasirodo, šeima prieš metus buvo pakliuvusi į avariją. Žmonės atsipirko nubrozdinimais ir sumušimais, tačiau automobilis buvo taip sulamdytas, kad vairuotoja su vaikais buvo įkalinta. Jų vaduoti ir atvyko ugniagesiai gelbėtojai, kurie specialia įranga nukirpo mašinos stogą ir padėjo išlipti nelaimėliams.

Medikai, renginyje demonstravę, kaip reikia gaivinti į bėdą pakliuvusį žmogų, iš pradžių priminė, kad jeigu šalia yra daugiau pagalbininkų, kurio nors vieno paprašyti, kad skambintų pagalbos telefonu 112, o pačiam bandyti išsiaiškinti, kokia yra gulinčio žmogaus būklė.

“Spausti reikia visa jėga. Krūtinė turi įdubti apie šešis centimetrus”, - širdies masažą darė ir komentavo Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties skubios medicinos pagalbos slaugos specialistė Irena Malašauskienė. Kauno medikai jau turi įrangos, kuri atlieka širdies masažą ir personalui tam nereikia eikvoti visų savo jėgų.

Nemažai vaikų panoro išbandyti savo žinias A.Žikevičiaus saugaus eismo mokyklos atstovų organizuotoje viktorinoje. Ji vyko kaip padidinta stalo žaidimo, iliustruoto gatvės ženklais ir atributika versija. Paridenęs didelį žaidimo kauliuką ir paėjęs tam tikrą langelių skaičių į priekį vaikas turėdavo teisingai atsakyti į tam tikrą klausimą apie saugų eismą. Tad azarto ir naudingų žinių pasisėmė ne tik dalyviai, bet ir žiūrovai.

“Nors daug ką žinome, bet svarbu tas žinias nuolat pasikartoti. Vis žino, kaip reikia elgtis kelyje, bet kartais pamirštame”, - kalbėjo tėtis Mantas iš Romainių. Jis mano, kad dauguma nelaimių įvyksta dėl neatsargumo ir išsiblaškymo.

Renginio metu vyko dviračių, riedučių, riedlenčių žymėjimo akcija. Vairavimo mokyklos instruktoriai pasakojo apie Kelių eismo taisyklių pakeitimus, vairuotojo pažymėjimo įgijimo tvarką.

Į renginio metu vykusį figūrinio vairavimo konkursą užsirašė 16 dalyvių. Jauniausiam - 16, vyriausiam - 38 metai.

Tai, kad saugumui kelyje vis dėl to skiriame per mažai dėmesio rodo ir baugi statistika. Šiemet per 8 mėnesius Lietuvoje įvyko daugiau avarijų nei pernai per tą patį laikotarpį. Nors šiemet žuvusiųjų keliuose mažiau nei pernai, bet sužeistųjų – gerokai daugiau.

Iki rugpjūčio 31 dienos šiemet Kaune užfiksuotos 463 avarijos  (pernai per tą patį laikotarpį - 411). Per jas šiemet žuvo 23, pernai – 38, tačiau sužeisti atitinkamai 586 ir 479 žmonės. 

1 mln. Lietuvos gyventojų pernai teko 90 žuvusiųjų keliuose. Pagal šį rodiklį tarp visų ES šalių koja kojon einame su Bulgarija (90) ir nusileidžiame tik Latvijai (106) ir Rumunijai (91). Pagal gyventojų skaičių geriausia situacija yra Maltoje – 1 mln. jos gyventojų tenka 26 jos keliuose žuvę žmonės. Antroje vietoje - Jungtinė Karalystė, kur šis rodiklis siekia 28.