Jei penktadienio vakarą Laisvės alėjoje ar senamiestyje sutikote grupę žaliai apsirengusių, Vyčiu ir trispalve nešinų bėgikų grupelę, tai žinokite – jie nebuvo „Žalgirio“ sirgaliai. Kiekvieną pirmą mėnesio penktadienį žmonės bėga už blaivią Lietuvą.

Nors buvo šalta ir galima tikėtis lietaus, šeši vyrai ir viena mergina nepabūgo sudalyvauti bėgime. Bėgikų laukė maždaug 4,5 km ilgio trasa nuo Motiejaus Valančiaus paminklo Rotušės aikštėje iki Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios ir atgal.

Pirmieji prie paminklo atvyko du studentai – broliai Robertas ir Vilius.

„Pirmą kartą mes čia, tikimės, kad kas nors ateis, o jei ne, tai bėgsim tiesiai namo“, – juokėsi vaikinai.

Neilgai trukę prisijungė ir kiti bėgikai. Vienintelė tądien mergina Živilė atėjo raišuojanti. Iš toli švietė skiriamasis dalyvio ženklas – žalia striukė.

„Na, nežinau ar ji bėgs“, – artėjant Živilei leptėjo vienas brolių.

Jis buvo ir teisus, ir neteisus. Živilė dėl neseniai atliktos pėdos operacijos nešiojo įtvarą ir bėgti negalėjo, tačiau ryžtingai palaikė kitus dalyvius.

Ji šioje akcijoje dalyvauja jau daugiau nei metus, tad turėjo ką papasakoti. Paklausta ar per tiek laiko žmonės jau atpažįsta bėgikus ir ar supranta, kodėl jie bėga, ji šyptelėjo.

„Atpažįsta, bet dažniausiai baruose sėdintys žmonės. Kartą girdėjau „o, žiūrėk, vėl tie bėga“, kartais pakelia bokalą į mūsų pusę“, – sakė ji.

Prie kompanijos prisijungęs Vygandas taip pat tarė savo žodį.

„Jei penktadienį žaidžia „Žalgiris“, tai dažnai mus palaiko komandos sirgaliais“, – juokėsi jis.

Vygandas, kaip ir dauguma dalyvių - rimtas bėgikas, bet penktadienio bėgime per daug nesiplėšo, tad prisijungti gali bet kas. Pirmą kartą bėgę broliai skaičiavo, kad turėtų užtrukti apie 20 minučių. Visgi, realybė kiek kitokia. Bėgimas iki Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios truko beveik 20 minučių. Į abi puses – apie 40. Tuo tarpu šaltyje prie M. Valančiaus paminklo grįžtančių vyrų laukė Živilė.