Spyris – prastas pirkinys

Kaip ir kiekviena kita, Augustino Gutausko istorija turi savo priešistorę. Niujorke, kuriame tuo metu gyveno, pamatęs, kaip dirba pasiuntinių ir kelioninių krepšių, kuprinių, kitų priedų gamintojos "Chrome Industries" meistrai, kaunietis pagalvojo, kad tokį patį gamybos modelį būtų galima pritaikyti ir Lietuvoje.

"Nežinau, kaip dabar, bet prieš pandemiją taip buvo. Visuose didesniuose miestuose, tokiuose kaip San Fransiskas, Čikaga, "Chrome Industries" turi parduotuves, kuriose dirba siuvėjas su keliomis siuvimo mašinomis. Atėjęs žmogus gali pats susidėlioti kuprinę – rinktis dydį, modelį, spalvą, pasakyti, kiek nori kišenių. Gali net atnešti kokį nors savo asmeninį daiktą, tarkim, paltą, ir siuvėjas jį kur nors pritaikys. Man tai buvo kažkas nerealaus, Lietuvoje negirdėto", – A.Gutauskas pasakojo, kad, įkvėptas pavyzdžio anapus Atlanto, mintį paversti kūnu nusprendė po nevykusio pirkinio. Kuprinė, už kurią kaunietis paklojo gana solidžią sumą, irti pradėjo panešiojus tris mėnesius. Nekokybišką gaminį entuziastas dar bandė grąžinti, bet galiausiai, nesulaukę tinkamo atsako, išardė ir pabandė persiūti iš naujo. Vėliau toks pats likimas ištiko dar bent kelis jo turėtus krepšius.

"Mokiausi senu ir patikrintu metodu – ardžiau, o tada rinkau iš naujo", – pašnekovas tikino dviračio neišradinėjęs.

Mokiausi senu ir patikrintu metodu – ardžiau, o tada rinkau iš naujo.

Dirbo pameistriu

Galiausiai Augustinas pasitelkė virtualiąją erdvę ir "Google" paiešką. Laukelyje įvedęs raktinius žodžius "Siuvimo kursai Kaune", jau netrukus jaunas vyras prisijungė prie bendraminčių grupės.

"Buvau vienintelis vyras. Labai gaila, kad šis amatas nebe toks populiarus tarp vyrų, nors visi prisimena laikus, kai būtent vyrai buvo batsiuviais, siuvėjais. Beje, mano tėvas buvo ir poetas, ir siuvėjas. Paties siūtus džinsus savu laiku vežė į Baltarusiją. Pažįstami juokiasi, kad perėmiau tėvo verslą, bet, matyt, tikrai kažkas nuo jo liko", – apie savo pašaukimą kalbėjo A.Gutauskas.

Tris mėnesius trukusių mokymų metu Augustinas išmoko modeliuoti skirtingus drabužius ir juos siūti. Vis dėlto, kaip sako pats, tai buvo pagrindinis kursas – pakako pradžiai, bet neužteko norint eiti toliau. Kitiems žingsniams pasitarnavo pameistrio praktika. Susiradęs vieną siuvimo įmonę, įsikūrusią Baltimorėje, atkaklus lietuvis parašė vadovybei laišką ir prisegė kelis savo darbus.

"Jiems patiko, todėl išvažiavau ir dirbau ten visą vasarą", – kaunietis pasakojo, kad tai buvo ne vienintelė vieta, kur jis pildė savo patirties kuprinę.

Kaskart sužinojęs apie kokią nors siuvyklą, viešėdamas Amerikoje, jis belsdavosi į amatininkų duris ir siūlydavosi ten dirbti be jokio atlygio, tik už praktiką ir žinias.

Tobulas tandemas

Siuvimo mašina Augustinui tarnauja jau bemaž trejus metus. Dveji iš jų – miesto centre, Kęstučio gatvėje esančioje siuvykloje. Kaunietis pasakojo, kad kai pirmą kartą įžengė į šias erdves, jos iš tolo nepriminė jaukios ir meniškos netvarkos, kurios apsuptyje savaitės pradžioje mane pasitiko kartu su savo bendražygiu ir bičiuliu Rolandu. Šis, kaip sakė pašnekovas, – jam tiesiog siųstas iš dangaus. Pagal išsilavinimą profesionalus siuvėjas yra ne tik dešinioji Augustino ranka, geras bičiulis, bet ir jo mokytojas.

"Mes esame puiki komanda. Aš Rolandą pamokau techninių niuansų, o jis mane – tikrojo siuvimo. Pradžioje juk net nežinojau, kaip teisingai lyginti medžiagą, kaip ją apdoroti ir paruošti!" – A.Gutauskas džiaugėsi judviejų tandemu ir bendrais pomėgiais, kaip svarsčių kilnojimas. Šios temos nelietėme – pokalbį atidėjome kitam kartui, kai į dirbtuves, neretai tampančias sporto sale, susirinks daugiau šio sporto šakos entuziastų.

"Įdomumo dėlei tik pasakysiu, kad svarsčio rovimo veiksmo rekordo, kurį esu pasiekęs, jei neklystu, kol kas niekas nepagerino", – santūriai nusišypsojęs Rolandas palinko virš stalo, prie medžiagos gabalų, virsiančių pianino dėklu. Bičiuliai pasakojo sulaukę ir daugiau neįprastų užsakymų. Tarkim, vienas interesantas teiravosi, ar jie nesutiktų pasiūti vinilinių plokštelių dėklo, kitas norėjo įmautės pučiamajam instrumentui. Taip aš supratau, kad "Augas Bags" yra kur kas daugiau nei pasiuntinių tipo kuprinės ir krepšiai per petį.

Komanda: Augustino ir Rolando duetas – kietas kumštis. Vilmanto Raupelio nuotr.

Pasirinkimo gausa

Nors vadovauja ne milžiniškam fabrikui, kur prie konvejerių išsirikiavę dešimtys darbininkų, Augustinas užtrauktukus skaičiuoja metrais, siūlus – kilometrais, įvairias smulkias detales – kilogramais. Tiesa, medžiagą perka ne ritiniais, antraip tektų siūti labai daug vienodų atspalvių kuprinių ir galvoti, kaip konservatorių, mėgstantį tik juodą spalvą, įtikinti, kad ryškiai žalia yra šios vasaros mados klyksmas.

"Kad ir kaip būtų, žmonės pas mus vis dar nelabai spalvingi. Renkasi santūresnes, ramesnes spalvas – rudą, pilką, juodą", – A.Gutauskas prisipažino esąs laimingas, kai atėjusiems, bet iki galo nežinantiems, ko nori, klientams, pavyksta įsiūlyti kokią nors netikėtą mintį. – Tarkim,  juodą kuprinę paįvairinti raudonais akcentais. Smagiausia tokiais atvejais stebėti žmonių reakciją, nes jie ir patys nesitiki, kaip gerai gali atrodyti galutinis rezultatas."

Šiuo metu populiariausias gaminys – kuprinės, apie kurias Augustinas išmano geriausiai. Didelės, mažos, siuvinėtos, vienspalvės, su kišenėmis, pertvaromis ir be jų. Lentynose išrikiuoti ir kiti galanterijos gaminiai: vadinamosios pilvinukės, nedidelės rankinės dviratininkams ar cilindro formos sportiniai krepšiai.

"Dabar kaip tik siuvame kelis sportinius krepšius. Vienas labai nedidelis, nes būtent tokio ir buvo pageidauta. Ryškios, neoninės spalvos. Žinoma, su mano veidu", – pirštu bakstelėjęs į antsiuvą priekinėje krepšio dalyje pašnekovas juokavo, kad atvaizdas ant gaminių jį įpareigoja nekeisti stiliaus. Todėl pamatyti Augustiną, arba tiesiog Augą, be barzdos ir ūsų – retas atvejis.

Atsakingas požiūris

Veido atvaizdas ant gaminių įpareigoja ne tik pedantiškai riesti ūsus, bet ir nenusižengti kokybei. Tokia "Augas Bags" filosofija, nuostata ir visos veiklos variklis. Patyręs nusivylimo kartėlį dėl įsigytos nekokybiškos kuprinės, Augustinas nenori, kad panašioje situacijoje atsidurtų jo gaminius perkantys žmonės, todėl kiekviena kuprinė, kiekvienas, net mažiausias, pilvinukas yra siuvamas tarsi sau pačiam.

Nepaisant mano išvaizdos, esu santūrus ir kartais net labai nuobodus.

"Aš juk žinau, ko noriu!" – paprašytas suskaičiuoti, kiek paties siūtų kuprinių turi namuose, pašnekovas nusuko akis į šalį, o atsakymas pasigirdo man už nugaros.

Bičiulis Rolandas juokavo jau dvejus metus girdintis, kaip Augustinas žada sau pasisiūti kuprinę, tačiau kaip vaikščiojo su laiškininko tipo trispalve rankine, kurią sumeistravo Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, taip ir vaikšto su ja iki šiol.

"Dabar sau pažadėjau, kad iki kitos kelionės į Ameriką, kuri suplanuota lapkritį, jau tikrai sau pasisiūsiu kuprinę. Kaip ji turėtų atrodyti? Greičiausiai labai paprasta. Nepaisant mano išvaizdos, esu santūrus ir kartais net labai nuobodus", – nors A.Gutauskas kalbėjo rimtu veidu, sunkiai galėjau patikėti jo žodžiais.

Aistra siuvimui, svarsčių kilnojimas ir gitara, kuri vis dažniau suskamba kauniečio rankose, atrodė nesuderinama su nuobodos etikete.

Požiūris: kiekvienam gaminiui suteikiama neribota garantija. Vilmanto Raupelio nuotr.

Stengiasi tausoti gamtą

Jei rugsėjo viduryje norėtumėte ant nugaros užsimesti "Augas Bags" kuprinę, Augustinui turėtumėte rašyti jau dabar. Priklausomai nuo užsakymo sudėtingumo, šis gali trukti ir kelias, ir keliolika dienų, todėl kiekvienam gaminiui kūrėjas duoda dviejų–keturių savaičių terminą.

"Žmogus žino, kad būtent tiek ir lauks. Žinoma, būna, pagauna įkvėpimas – labai greitai padarau, o kartais būna ir taip, kad vieną kuprinę savaitę siuvu. Kaip dirbame? Aš turiu savo, Rolandas – savo darbus. Jei reikia, vienas meta savo ir padeda kitam", – nepriklausomai nuo apsukų, galutinis rezultatas, anot A.Gutausko, visuomet toks pats – kokybiški ir ilgaamžiai gaminiai, kuriems suteikiama neribota garantija. – Visi prekių ženklai, į kuriuos aš lygiuojuosi, taiko neribotą garantiją. Tai ir aš taip darau, nes suprantu, kad visko gali pasitaikyti. Pradėjęs daugiau dirbti supratau, kad daryti klaidas yra žmogiška, tačiau kiek įmanoma, stengiuosi jų išvengti, o jei taip įvyksta – pripažinti."

Taip "Augas Bags" įkūrėjas ir siela ne tik mezga ilgalaikę bičiulystę su klientais, bet ir prisideda prie aplinkos tausojimo. Augustinas įsitikinęs, jei tik galima, daiktus reikia prikelti antram gyvenimui arba kiek įmanoma ilgesniam laikui pratęsti jų galiojimo laiką. Ta pati taisyklė galioja ir kuprinėms.

Išskirtinė tatuiruotė

Kol Augustinas kalbėjo, mano akys lakstė po nedidelę siuvyklą. Pirmiausia žvilgsnis stabtelėjo ties spalvingais piešiniais ant sienų ir kiek tolėliau nuo jų pritvirtintos JAV vėliavos. Tada ėmiau skaičiuoti prie durų išrikiuotus skirtingo svorio svarsčius, o po jų – siuvimo mašinas.

"Jų daug, todėl kai kurie galvoja, kad prie kiekvienos mašinos turi sėdėti po žmogų. Tikrai ne. Paprasčiausiai, kiekviena mašina atlieka skirtingą funkciją", – nedidelė siuvykloje A. Gutauskas surengė nedidelę ekskursiją.

Tarkim, trigubo transportavimo siuvimo mašina, skirta labai storiems audiniams, kita – dvigubo, tiesiasiūlė, lengvai siuva vidutinio storio tekstilę ir trikotažą. "Augas Bags" pasididžiavimas – įtvirčių mašina.

"Iš tikrųjų su ja dirbti gali net ir siūti nemokantis žmogus. Pakiši medžiagą, suspaudai, ką reikia, ir viskas, – vienu rankos judesiu A.Gutauskas pademonstravo įrenginio galias. – Mums jos labai reikėjo, kad pagerintume audinio užbaigimą ir nereikėtų žaisti su kitomis mašinomis. Praktiškai dėl to ir rašiau projektą savarankiško užimtumo rėmimui gauti."

Pakilęs nuo vienos, modernios, svajonės Augustinas prisėdo prie kitos, skaičiuojančios jau, ko gero, penktą dešimtį metų. "Singer" "Zig zag" modelio siuvimo mašiną kaunietis įsigijo "eBay" aukcione. Veikiausiai nė nenutuokdami, kokį lobį turi savo namuose, žmonės iš Didžiosios Britanijos mašiną pardavė už kelis šimtus eurų, o kiti už ją dar ir dabar prašo apie 1,5 tūkst. eurų.

"Aš mėgstu visko turėti po du. Todėl per lemtingą atsitiktinumą tame pačiame aukcione įsigijau antrą tokią. Norėjau zigzago, kad kiekvieną aplikacijų kontūrą galėtume apsiūti senovine technologija", – A.Gutauskas laimingas dėl išsipildžiusios svajonės, kurią perkėlė ant savo kairės rankos riešo.

Taip, kai kiti savo kūną puošia drakonais, rožėmis, vaikų ir augintinių atvaizdais, ant Augustino rankos – jo mėgstamas zigzagas.

Netikėta: ar ryžtumėtės pasidaryti tokią tatuiruotę? Augustinas – taip. Vilmanto Raupelio nuotr.

Taupo savo laiką

Svajonių maksimalistas turi ir daugiau. Viena realiausių – dar viena mašina, siuvanti grandininiu dygsniu. Toks stilius esą užkariavo Ameriką ir sparčiai populiarėja Europoje. Augustino galvoje kirba mintys ir apie platesnę gaminių liniją – ne tik kuprines ar krepšius, bet ir drabužius. Profesionalus siuvėjas Rolandas jau įsivaizduoja, kaip galėtų atrodyti vienas ar kitas "Augas Bags" drabužis, o Augustinas žino, kur ir kokią detalę pritaikytų, kad gaminys būtų išskirtinis.

"Turiu ir kitą svajonę – atidaryti siuvyklą Laisvės alėjoje. Anksčiau jų ten buvo ne viena, o dabar vos kelios beliko. Būtų smagu sugrąžinti tą tradiciją", – A.Gutausko kalbas apie ateities planus keitė naujo starto jaudulys. Jau visai netrukus virtualiąją erdvę papildys elektroninė "Augas Bags" parduotuvė, kurioje visi norintieji galės įsigyti išskirtinių ir kokybiškų prekių.

Kol kas pas Augustiną galima užsukti į siuvyklą. Tiesa, tik iš anksto susitarus. Tokios politikos siuvėjas laikosi dėl vienos labai konkrečios priežasties – laiko.

"Girdžiu skundų, kad pas mane į siuvyklą negalima ateiti bet kada. Bet taip yra todėl, kad aš taupau savo laiką. O kai kurie galvoja, kad turiu taikytis prie jų sąlygų, prašo pigiau gaminti kuprines. Ne! Jei reikės, valgysiu juodą duoną su vandeniu, bet save ir savo komandą apginsiu", – savo poziciją dėstė siuvėjas.