– Bavariška muzika Lietuvoje – skamba netikėtai. Kaip kilo tokia beprotiška idėja groti šio stiliaus melodijas?

– Tikrai, šios muzikos atlikėjų Lietuvoje beveik nėra, esame kone vieninteliai. Tačiau grojame ne tik bavariškas melodijas – mūsų repertuare ir senoji lietuviška estrada, liaudies dainos. Visgi vokiška muzika išsiskiriame iš visos šalies muzikantų. Tokią kryptį pasirinkome dar studijuodami konservatorijoje Klaipėdoje. Uostamiestyje buvo dvi vokiečių bendruomenės, turėjome su jomis artimą ryšį. Taip pat neretai klaipėdiečiai muzikantai vasaromis važiuodavo groti į Vokietiją. Buvo populiaru tai daryti ir gatvėse, užsidirbti papildomai. Be to, bendradarbiaudami su vokiečių bendruomenėmis pamėgome groti tautinius maršus, kapelijų muziką. Vėliau, persikėlę mokytis į Vilnių, nusprendėme suburti tokią grupę sostinėje. Mūsų kolektyvas augo, jį papildė nauji nariai, nors didžioji dalis muzikantų – žemaičiai. Todėl šis etnografinis unikalumas ir įkvepia atlikti liaudies melodijas: austrišką, vokišką „Oktoberfestų“ muziką. Taip pat mušamieji, tūba, klarnetas, trimitas, akordeonas, kuriais grojame, puikiai tam tinka.

– O vokiečių kalba nebuvo iššūkis? Juk ji, atrodo, sudėtingesnė, rečiau vartojama?

– Vokiečių kalbą mokiausi dar mokykloje, tačiau bavariška tarmė pradžioje buvo tikras išbandymas. Raštas, tarimas pasirodė kitokie. Net vokiečių kalbos specialistų, vertėjų klausiau, kodėl taip yra? Jie man sakė, kad ši tarmė unikali, išversti galima tik iš dalies, pačią esmę. Bavarų kalba turi savo žodžius, raštą, specifiką.

– Vadinasi, kalba yra dar vienas grupės unikalumas. Kokią „Oktoberfesto“ dainą labiausiai patinka atlikti?

– „Rosamunda“ yra hitas numeris vienas, kurį atlieku vokiškai. Šią dainą dainuoja visa Vokietija, taip pat šalys, kuriose vyksta „Oktoberfestai“. Juose kūrinys skamba ne po kartą. Nors pati daina labiausiai išpopuliarėjusi Vokietijoje, ji sukurta Čekijoje. Tačiau šioje šalyje kūrinys neprigijo. Paplito aplinkiniame regione – čia visi puikiai moka dainos žodžius, mėgsta jai skambant šokti. Kūrinio melodija labai linksma, dominuoja polkos motyvai – tai užveda publiką.

– Tačiau tokios dainos ne tik skambios – jų ir pavadinimai labai įdomūs. Pavyzdžiui, „Raugintų kopūstų polka“.

– Tikrai taip. Rauginti kopūstai su dešrelėmis yra tradicinis „Oktoberfesto“ maistas. Todėl ir festivaliuose skambanti muzika neretai pavadinama tokiais tiesioginiais pavadinimas. Išvertus į lietuvių kalbą, jie skamba tikrai įdomiai. Kalbant apie vokiškų šlagerių vertimus, šių dainų yra lietuviškų. Įdomu tai, kad dalis jų, patenkančių į vietinius TOP rinkimus, netgi skamba populiariųjų Lietuvos estrados atlikėjų repertuare. Mūsų scenos žvaigždės išties mėgsta perdainuoti vokiškus šlagerius.

– Minėjote, kad jūsų įkvėpimo šaltiniu tapo Klaipėda, Žemaitija, o galbūt yra ir kitų mūzų?

– Mus įkvepia ir pačios muzikos pobūdis. Jis – labai nuotaikingas, gyvas, linksmas. Tai veža. Mums patiems labai smagu, nuoširdžiai linksminamės kaskart lipdami ant scenos. Kai jaučiamės linksmi, akys dega, šią nuotaiką perima ir publika. Prasideda šokiai, rateliai, klausytojai lipa ant suolų, stalų. Taip linksminasi ir tradicinio „Oktoberfesto“ dalyviai.

– Grupė pasirodys ir rugsėjo 23-iąją bei 24-ąją, „Volfas Engelman“ jau trečiąsyk organizuojamame lietuviškame „Oktoberfeste“. Pernai festivalio dalyviai sakė, kad skambant „Allegretto band“ kojos pačios kilnojasi. Ar taip pat bus ir šiemet?

– Galime pažadėti – bus dar linksmiau. Prie grupės prisijungė dvi puikiai dainuojančios merginos, kurios kartu pasirodys šventėje. Festivalio organizatoriai nori kuo daugiau autentiškumo, taigi stengiamės jo suteikti maksimaliai. Todėl ne tik grojame – bendraujame su publika, užvedame žiūrovus, paruošiame žaidimų, pramogų, dalijamės tradicijomis. Tačiau, svarbiausia, kuriame išties ypatingą atmosferą, nes pasirodome vilkėdami bavariškais tautiniais drabužiais. Jie festivaliui suteikia ypatingą nuotaiką. Esame net įsteigę prizų labiausiai pasipuošusiems svečiams.

– Taigi „Allegretto band“ geriausias „Oktoberfesto“ tradicijas atveža ir į lietuviškus festivalius?

– Žinoma. Daugybę kartų lankėmės Vokietijoje, stebėjome, kaip linksminasi vietos publika, kaip groja tautiniai ansambliai. Todėl čia, Lietuvoje, stengiamės perteikti kuo daugiau autentikos, tradicijų, papročių. Šiuos geriausius legendinių festivalių atributus sudėjome į savo programą, muziką ir pasirodymus. Taigi mūsų melodijos švenčių dalyvius neretai šokdina iki paryčių. Tuo ir išskirtinė „Oktoberfesto“ nuotaika – ji suvienija švęsti iš visos širdies.

Ačiū už pokalbį!