Pamėgo rinktis Centre
Kauniečiai pastebi, kad viešąsias miesto erdves vis dažniau okupuoja asocialūs asmenys, kurie nevengia vartoti alkoholinių gėrimų, šlapinasi po savimi, plūstasi necenzūriniais žodžiais.
Apie nemalonią kaimynystę miesto centre gyvenantys kauniečiai kalba vis garsiau. Benamiai ar priklausomybių turintys asmenys renkasi ne tik Laisvės alėjoje, bet ir Ramybės parke, Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros sodelyje. Išėjus pasivaikščioti Centre dažnai tenka išvysti tokių asmenų, sėdinčių ant suoliukų.
„Kažkurį laiką tikrai buvo ramu, bet pastaruoju metu girtuokliai vėl iš visų pakampių lenda į Laisvės alėją. Vis matau, kai jie sėdi ant suoliukų, viešai geria alų iš bambalių. Kvapas nuo jų taip pat toli sklinda. Centre įrengtos vaizdo kameros – nejaugi pareigūnai nemato, kad po jų nosimi vyksta viešosios tvarkos pažeidimai?“ – retoriškai klausė viena Centro gyventoja.
Po tokių asocialių asmenų pasisėdėjimų suoliukai Laisvės alėjoje lieka apdergti, dvokia. Negana to, kad tokie asmenys viešai plūsta praeivius, keikiasi, vartoja alkoholį, bet ir žalojasi.
Daugiau nei prieš mėnesį Laisvės alėjoje teko stebėti makabrišką vaizdą, kai vyresnis kaip 60 metų vyras priešais vieno viešbučio langus pjaustėsi venas. Šalia turėjo ir alaus butelį. Pamačius tokį vaizdą pačiame miesto centre, pasidarė nejauku.
Praeiviai iškvietė specialiąsias tarnybas, iš asocialaus vyro rankų išmušė įrankį, kuriuo jis žalojosi. Paklausus, kodėl taip elgiasi, vyras teigė, kad neturi namų, darbo. Prisipažino, kad dalyvavo ir specialiose programose, skirtose alkoholizmui gydyti. Atvažiavę specialiųjų tarnybų atstovai apžiūrėjo vyrą, sutvarstė sužeistą ranką ir išvežė į gydymo įstaigą.
Problema: Laisvės alėjoje asocialūs asmenys nevengia viešai vartoti alkoholinių gėrimų. Justinos Lasauskaitės nuotr.
Iškvietimų gausa
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) atstovai patvirtino, kad nuo vasaros pradžios sulaukta kelių dešimčių pranešimų, kad asocialūs asmenys Laisvės alėjoje drumsčia viešąją tvarką.
„Nuo vasaros pradžios iki spalio 23 d. gauta 60 pranešimų apie asmenis, kurie Laisvės alėjoje pasirodė neblaivūs, vartojo alkoholinių gėrimų, triukšmavo, šlapinosi netinkamoje vietoje, elgėsi neadekvačiai arba buvo nusiteikę agresyviai ir įžeidinėjo kitus asmenis, kitaip trikdė viešąją tvarką (įskaitant ir asocialius asmenis). Tuo pačiu laikotarpiu gauta penkiolika pranešimų dėl viešosios tvarkos pažeidimų Kaune, Ramybės parko teritorijoje“, – kelių mėnesių statistiką pateikė Kauno policijos pareigūnai.
Pasak Kauno VPK atstovų, pareigūnai nuolat vykdo prevencines priemones ir patruliuoja viešosiose vietose. Taip pat reaguoja į gyventojų pranešimus ir tikrina gautą informaciją, o jei ši pasitvirtina, pažeidimą padarę asmenys baudžiami numatyta administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 484 str. (Alkoholinių gėrimų gėrimas viešosiose vietose arba neblaivaus asmens pasirodymas viešosiose vietose) ar 481 str. (Nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas). Dėl viešosios tvarkos pažeidimo gali būti pradėtas ir ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 284 str. (Viešosios tvarkos pažeidimas).
60 – tiek pranešimų apie asocialius asmenis sulaukta nuo vasaros pradžios.
„Neblaivūs asmenys, kurie elgiasi neadekvačiai ir gali kelti pavojų kitiems, pristatomi į laikinas Kauno apskrities VPK sulaikymo patalpas. Prireikus pareigūnai kviečia greitosios medicinos darbuotojus, suteikia asmenims socialinę pagalbą, nuveža juos į nakvynės namus. Kauno VPK Kauno miesto Nemuno policijos komisariato pareigūnai nuolat bendrauja ir bendradarbiauja su socialinių paslaugų centru, kuris siekia apgyvendinti namų neturinčius asmenis, pasirūpinti jų gerove ir suteikti kitas jiems būtinas paslaugas“, – nurodoma dienraščiui atsiųstame Kauno VPK atstovų komentare.
Kodėl sugrįžo?
„Kauno diena“ dėl asocialių asmenų sugrįžimo į miesto centrines erdves paprašė pakomentuoti ir Kauno miesto savivaldybės atstovų. Pasak jų, pastebima tam tikra benamystės kultūra.
„Manytina, kad jūsų minimi asmenys neretai teigia turintys nuolatinę gyvenamąją vietą, nepatiria benamystės, tačiau dėl tam tikrų priežasčių renkasi visuomenei nepriimtiną gyvenimo būdą.
Kaune ir visoje Lietuvoje pradėjo formuotis naujas reiškinys – benamių subkultūra. Patekus į šią subkultūrą, labai sunku iš jos išsiveržti, kadangi žmonės prisitaiko ir įpranta prie tokio gyvenimo būdo. Gyvenantys grupėje benamystę patiriantys asmenys vienas kitą palaiko, normalizuoja tokį gyvenimo būdą, slopina bandymus jį pakeisti. Šie žmonės negali savarankiškai išspręsti daugybės asmeninių problemų, nesugeba pasinaudoti viešojo sektoriaus teikiamomis paslaugomis“, – pastebėjo Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Jolanta Baltaduonytė.
Ji atkreipė dėmesį, kad neretai (tai būdinga ne tik Lietuvai) išoriškai benamystę patiriančius asmenis primenantys žmonės renkasi labiau visuomenės, ypač turistų, lankomas vietas, tokias kaip Laisvės alėja ar Senamiestis, dėl vienos priežasties – kad gautų kuo daugiau išmaldos.
„Tikrai nerekomenduojame duoti šiems asmenims pinigų. Ne tik dėl to, kad tai neteisėta, bet ir dėl to, kad tai neišspręs socialinės problemos. Be to, neretai išorė būna apgaulinga“, – teigė pašnekovė.
Paslaugos: Partizanų g. 5 sunkiai besiverčiantys kauniečiai gali gauti įvairių socialinių paslaugų, sriubos, drabužių, konsultacijų. Laimio Steponavičiaus nuotr.
Trūksta įgūdžių
Pasak specialistės, praradę socialinius ir profesinius įgūdžius susirasti darbą, tokie asmenys dažnai linkę nusikalsti. Bandydami pabėgti nuo savo problemų, neretai klimpsta į alkoholio ir kitų psichotropinių medžiagų vartojimo liūną.
„Benamystė – ne tik būsto neturėjimas. Tai platesnė ir sudėtingesnė socialinė problema, apimanti daugelį visuomeninio ir privataus gyvenimo aspektų. Reikšmingas rizikos veiksnys – silpni socialiniai ryšiai, kai asmuo jaučiasi vienišas, neturi šeimos, giminių, draugų ar artimųjų.
Esant silpniems socialiniams ryšiams, ištikus krizinei situacijai, asmenys patiria didesnę riziką vartoti alkoholį, narkotikus, negeba pasirūpinti savimi, praranda darbą, gyvenamąjį būstą. Benamystės riziką didina psichikos sutrikimai, nes tokie asmenys nesuvokia socialiai priimtinų normų, neturi įgūdžių sėkmingai adaptuotis visuomenėje, o kartais tiesiog pasirenka tokį gyvenimo būdą kaip priimtinesnį“, – pastebėjo J. Baltaduonytė.
Ji pateikė pavyzdžių, kaip psichikos sutrikimų turintį žmogų lengviau įtraukti į psichotropinių medžiagų vartojimą, juo manipuliuoti.
„Darbuotojams tenka išgirsti skirtingų benamystę patiriančių asmenų istorijų, kurias sieja apgavystės – duodami pasirašyti dokumentai to nesuprantančiam žmogui ir jis praranda būstą, tampa benamiu. Būstai prarandami ir laiku nesumokėjus mokesčių už paslaugas, neįgjus tam reikalingų socialinių įgūdžių. Pvz., už paslaugas visada mokėjo tėvai, tačiau, jiems mirus, asmuo nemokėjo, nes neturėjo pakankamai žinių, kaip tai daryti ir kokie gali būti nemokėjimo padariniai, o rezultatas – iškeldinimas už skolas“, – pasakojo Socialinių paslaugų skyriaus vedėja.
Dalis benamių yra atlikę bausmę įkalinimo įstaigose ir neturi kur grįžti, nes artimieji ne visada nori jų priimti, o anksčiau buvę ryšiai nutrūkę.
„Aktuali ir nuteistojo stigma, kai darbdaviui toks asmuo atrodo netinkamas dirbti, todėl jam nesuteikiama galimybė sąžiningai užsidirbti ir prisitaikyti prie pasikeitusios aplinkos“, – dar vieną benamystės priežastį įvardijo J. Baltaduonytė.
Kaip spręsti problemą?
Specialistė nurodė, kad Kauno miesto socialinių paslaugų centre suformuota Mobilaus socialinio darbo gatvėje komanda. Ją sudaro socialiniai darbuotojai, padėjėjai ir psichologas. Ši komanda teikia pagalbą benamystę patiriantiems asmenims: informuoja socialinę atskirtį patiriančius asmenis apie galimybę gauti pagalbą, priklausomybės ligomis sergantys asmenys motyvuojami gydytis.
„Ši grupė, siekdama mažinti viešosiose erdvėse gyvenančių asmenų socialinę atskirtį, pagerinti jų fizinę, psichinę sveikatą ir socialinį funkcionavimą, lankosi įvairiose Kauno miesto vietose, sprendžia gyvenamosios vietos neturėjimo problemas pagal vietos bendruomenės pranešimus, pačių surinktą informaciją. Vietose, kuriose galimai gyvena benamystę patiriantys asmenys, paliekama informacinių pranešimų apie teikiamas paslaugas ir nurodomi kontaktai, kur būtų galima nuvykti arba susisiekti“, – kaip miestas bando padėti asocialiems asmenims, kalbėjo J. Baltaduonytė.
Vien į Kauno miesto Centro seniūniją šių metų sausio–spalio mėnesiais Mobilaus socialinio darbo gatvėje komandos nariai vyko 62 kartus siekdami suteikti reikalingą pagalbą socialinę atskirtį patiriantiems asmenims. Pasak jos, bendradarbiaujama su kitomis institucijomis, prireikus informuojama policija ir kitos tarnybos.
Specialistė pridūrė, kad pagalbos procesas galimas tik tada, kai pats asmuo sutinka priimti siūlomą pagalbą, todėl resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę procesas ne visada vyksta sklandžiai.
Elgesys: socialiniai darbuotojai pastebi, kad į viešąsias erdves benamius dažnai atgina besiformuojanti savotiška subkultūra. Justinos Lasauskaitės nuotr.
Įvairios paslaugos
Be minėtos komandos, Kauno mieste yra teikiama daug socialinių paslaugų, kurios gali padėti į bėdą patekusiems žmonėms.
J. Baltaduonytė nurodė, kad Kauno miesto savivaldybė socialinės rizikos veiksnius ir aplinkybes patiriantiems asmenims teikia šias socialines paslaugas: bendrąsias (informavimą, konsultavimą, tarpininkavimą ir atstovavimą) ir socialinės priežiūros paslaugas: tai apgyvendinimas nakvynės ar savarankiško gyvenimo namuose, intensyvi krizių įveikimo pagalba, psichosocialinė pagalba ar laikinas apnakvindinimas.
Be to, Kauno miesto socialinių paslaugų centro Laikino apgyvendinimo skyriuje teikiamos laikino apgyvendinimo nakvynės namuose paslaugos, kurių trukmė – iki septynių parų, dvylikos mėnesių ar ilgiau.
„Šių paslaugų tikslas – užtikrinti žmonių saugumą ir suteikti reikalingą socialinę ir psichologinę pagalbą, skatinti sėkmingai adaptuotis visuomenėje. Teikiama „Saugios nakvynės“ paslauga, užtikrinanti nakvynę neblaiviems asmenims. Jiems išsiblaivius siūloma pagalba, įteikiami informaciniai pranešimai su nurodyta darbuotojų kontaktine informacija, jeigu asmuo, atsisakęs pagalbos, nuspręstų ją priimti vėliau“, – teigė J. Baltaduonytė.
Kauno miesto socialinių paslaugų centras bendradarbiauja su reabilitacijų centrais, kadangi benamystę patiriantys asmenys neretai turi priklausomybę nuo tam tikrų psichotropinių medžiagų. Bendradarbiaujama ir su įkalinimo įstaigomis, siekiant iš karto suteikti pagalbą bausmę atlikusiam asmeniui, kuris, išėjęs į laisvę, neturi gyvenamosios vietos.
„Specialistų komanda socialinės rizikos veiksnius patiriantiems asmenims padeda gauti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, susitvarkyti dokumentus, reikalingus Užimtumo tarnybai, Valstybinei mokesčių inspekcijai, padeda ieškotis darbo ir būsto. Darbuotojai vykdo prevencines veiklas, siekdami sumažinti rizikingo elgesio tikimybę. Vykdomos grupinės ir individualios veiklos, siekiant padidinti reintegracijos tikimybę, pvz., vykdoma bendravimo ir bendruomeniškumo įgūdžių ugdymo programa. Socialinių paslaugų centras, motyvuodamas benamystę patiriančius asmenis aktyviai stengtis gerinti savo gyvenimą, bendradarbiauja su VšĮ „Penkta koja“, kuriame benamystę patiriantys asmenys savanoriškai padeda pasirūpinti beglobiais gyvūnais“, – kokia dar pagalba teikiama Kauno mieste, vardijo savivaldybės specialistė.
Kartais kai kuriems vienintelis maisto šaltinis būna nemokama sriubos lėkštė labdaros valgykloje.
Be to, asocialūs asmenys gali pasinaudoti asmeninės higienos paslaugomis (nusiprausti duše, gauti drabužių ir pan.). Dėl tokių paslaugų reikia kreiptis į Kauno miesto socialinių paslaugų centro Laikino apgyvendinimo skyriaus asmeninės higienos ir priežiūros paslaugų kabinetą, esantį Partizanų g. 5, Kaune.
Minėtu adresu miesto savivaldybė kartu su Kauno arkivyskupijos „Caritu“ finansuoja dienos priežiūros centrą, kuriame lankosi asmenys, turintys socialinių rizikos veiksnių. Kaune asmuo gali kreiptis į dienos centrą kiekvieną darbo dieną nuo 13 val. iki 17 val.
„Centre darbuotojas teikia informaciją apie situaciją darbo rinkoje ir paklausias profesijas, padeda ugdyti socialinius įgūdžius ir stiprinti motyvaciją įveikti iškilusias socialines problemas, tarpininkauja tarp socialinę riziką patiriančių asmenų ir atitinkamų paslaugų teikėjų, institucijų, sveikatos priežiūros įstaigų. Dienos priežiūros centre asmenims teikiamos tokios paslaugos: informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas ir atstovavimas, maitinimo organizavimas, aprūpinimas būtiniausiais drabužiais ir avalyne, transporto organizavimas, sociokultūrinės paslaugos, asmeninės higienos ir priežiūros paslaugų organizavimas ir kitos bendrosios socialinės paslaugos“, – apie tai, kad vienoje vietoje asocialus asmuo gali gauti daug pagalbos, kalbėjo J. Baltaduonytė.
Kauno miesto savivaldybės socialinis partneris paramos fondas „Rigra“ teikia pagalbą švirkščiamąsias narkotines ir psichotropines medžiagas ne gydymo tikslu vartojantiems asmenims – jie gali kreiptis į žalos mažinimo programą „Žemas slenkstis“. Apsilankę paramos fonde „Rigra“, Partizanų g. 5, stacionariame kabinete, anoniminiai asmenys gali naudotas adatas ir švirkštus pasikeisti į sterilius, gauti dezinfekcijos priemonių, prezervatyvų, tvarsliavos, išsamią konsultaciją apie infekcijų plitimą, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijos ir saugesnės lytinės elgsenos klausimus ir pan.
Pasitelkus socialinį partnerį – Kauno Kristaus Prisikėlimo parapiją – organizuojamas nemokamas maitinimas valgykloje (Partizanų g. 5) asmenims, neišgalintiems maitintis savo namuose. Kiekvieną darbo dieną organizuojamas maitinimas karštu maistu – pietūs, trunkantys nuo 12 iki 14 val.
„Socialiniai darbuotojai, atsižvelgdami į kiekvieno besikreipiančio asmens situaciją ir poreikius, nustato teikiamų paslaugų spektrą ir jų trukmę, padeda įgyti naujų ir koreguoti senuosius įgūdžius ir pan. Šių paslaugų tikslas – užtikrinti žmonių saugumą ir suteikti reikalingą socialinę ir psichologinę pagalbą, siekiant padėti žmogui suvaldyti galimai krizinę situaciją ir skatinti sėkmingai adaptuotis visuomenėje.
Prireikus benamystę patiriantiems asmenims suteikiamas transportas, tarpininkaujama užmezgant santykius su kitomis įstaigomis. Toks empatiškas bendravimas užtikrina didesnį socialinių paslaugų prieinamumą, padeda bent minimaliai tenkinti pagrindinius benamių poreikius, užtikrina viešosios tvarkos palaikymą, siūlomos paslaugos mažina benamystės problemą Kauno mieste“, – pažymėjo Socialinių paslaugų skyriaus vedėja.
Tendencijos: socialinių paslaugų poreikis Kauno mieste auga. Justinos Lasauskaitės nuotr.
Poreikis auga
Pasak J. Baltaduonytės, Kauno mieste auga įvairių socialinių paslaugų poreikis ir vis dažniau žmonių kreipiasi pagalbos.
Pernai socialinės priežiūros paslaugas dienos centre gavo 765 asmenys, jie apsilankė 6 041 kartą. Vidutiniškai per mėnesį paslaugos teikiamos 40 asmenų. Šių metų sausio–rugsėjo mėnesiais tokios paslaugos buvo suteiktos 389 asmenims, jie apsilankė 3 270 kartų, tad vidutiniškai per mėnesį paslaugos suteiktos 43 asmenims.
Saugios nakvynės paslauga pernai suteikta 3 669 kartus (1 497 neblaiviems ar apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų asmenims), per šių metų devynis mėnesius – 2 983 kartus (1 285 neblaiviems ar apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų asmenims).
Apgyvendinimo nakvynės namuose skaičiai taip pat auga. Pernai tokios paslaugos prireikė 84, šiemet – 89 asmenims. Laikino apnakvindinimo paslauga 2022-aisiais suteikta 214, o iki šių metų rugsėjo pabaigos – 164 asmenims.
„Kauno miesto savivaldybės biudžeto finansuotomis lėšomis asmenims, kurie dėl nepakankamų pajamų patys nepajėgia apsirūpinti maistu, 2022 m. buvo išdalyta 41,9 tūkst. karšto maisto porcijų, o vien šių metų sausio–rugsėjo mėnesiais – jau daugiau nei 46 tūkst. karšto maisto porcijų. Kartais kai kuriems vienintelis maisto šaltinis būna nemokama sriubos lėkštė labdaros valgykloje“, – nedžiuginančios statistikos skaičius įvardijo J. Baltaduonytė.
Būtina padėti
Socialinių paslaugų skyriaus vedėja pažymėjo, kad nors Kauno mieste teikiama nemažai paslaugų, galinčių padėti asocialiems asmenims, pasitaiko, kad tokie žmonės ne visada žino apie tokią pagalbą, todėl visuomenė neturėtų jiems atsukti nugaros.
„Itin svarbu informuoti šiuos asmenis apie pagalbos prieinamumą. Į gatvėje gyvenančius ir dėl įvairių priežasčių susidūrusius su benamystės problema žmones dažnai nekreipiama dėmesio, tad raginame visuomenę, savanorius padėti – jų pagalba ir pilietiškumas pranešant apie neturinčius pastogės ir vargstančius asmenis yra vertingi“, – ragino J. Baltaduonytė.
Matant benamystę patiriančių asmenų viešosiose miesto erdvėse prašoma skambinti Mobilios socialinio darbo komandos tel. +370 612 81 857.
Bendruoju pagalbos telefonu 112 reikėtų skambinti tik tada, kai staiga iškyla reali grėsmė gyvybei, sveikatai, saugumui, aplinkai ar turtui ir kai pagalbos tarnybos turi nedelsdamos atvykti į nelaimės vietą ir suteikti skubią pagalbą.
Naujausi komentarai