Iki 2024 m. truksiančio ir „Horizontas 2020“ lėšomis finansuojamo projekto tikslas – seną aviacijos gamyklą paversti patrauklia erdve moksliniams tyrimams ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklai.

Šiuo projektu (bendra vertė siekia 8,6 mln. eurų, 7,99 mln. eurų – Europos Sąjungos lėšos), Europos Komisija siekia atkreipti dėmesį į naujus miesto regeneracijos metodus, kurių tikslas – išnaudoti transformacinį „laukiamojo laiko“ potencialą miestų regeneracijoje.

Urbanizmas miestų regeneracijoje

Metai, dešimtmečiai gali praeiti nuo miesto teritorijos regeneravimo plėtros plano patvirtinimo proceso iki faktinio jos įgyvendinimo. Šiuo pereinamuoju laiku naujos kartos erdvės, skirtos kultūrinei, socialinei ir verslo veikloms, tampa lemiamu elementu pritaikant miestus ateičiai.

Kaune vykdomas „T-Factor“ projektas ištirs ir pritaikys įrankių, gairių ir pilotinių veiklų rinkinį, kuriuo būtų galima išplėsti „laikinąsias erdves“ ir laikino urbanizmo naudojimą visuose ES miestuose. Per ateinančius ketverius metus, iki 2024 m., projekto partneriai nagrinės daugelį pažangių miesto regeneracijos pavyzdžių, kad geriau suprastų „laikinųjų veikų laukimo laiku“ erdvių vaidmenį.

Laikinosios veiklos laukimo laikas (angl. meanwhile uses) – visai neseniai pradėtas naudoti terminas, apibūdinantis įvairias funkcijas arba intervencijas, kurios sukuriamos aktualiu laiku nenaudojamoje vietoje (pastate ar lauke) tik tam tikram laikui. Tai vietos panauda, kuri ne tik išnaudoja tuščias erdves, laukiančias regeneracijos, bet ir skatina tos vietos atpažįstamumą visuomenėje dar prieš numatytoms intervencijoms pradedant regeneracijos procesą.

Bendradarbiavimo sprendimai neapibrėžtumo metu

Kauno technologijos universiteto (KTU) Dizaino centro vadovė ir „T-Factor“ projekto Kauno koalicijos koordinatorė Rūta Valušytė pasakoja, kad miesto teritorijų regeneravimas ir paskirties konvertavimas reikalauja pastovaus dialogo su skirtingomis interesų grupėmis – vietos gyventojais ir verslu, potencialiais investuotojais, vietos mokslo ir inovacijų potencialu bei kultūros atstovais.

„Didėjant neapibrėžtumui ir spartėjant socio-ekonominiams pokyčiams, tai tampa vienu iš esminių miesto plėtros projektų sėkmės faktorių. Ilga šių projektų įgyvendinimo trukmė yra puiki galimybė išbandyti teritorijos plėtros viziją, atrasti novatoriškus jos įveiklinimo sprendimus bei suformuoti naują reikšmę, kuria tiki vietinė bendruomenė ir investuotojai“, – sako R. Valušytė.

Pasak jos, pasaulinėje praktikoje teritorijos transformavimo ir plėtros vizijos dažnai išbandomos jose „apgyvendinant“ laikinas veiklas. Pavyzdžiui, apleistos pramoninės teritorijos konvertavimo į sporto paskirtį projekte rengiami laikini sporto renginiai, įkuriamas laikinas sporto maniežas, inkubuojamos naujo verslo iniciatyvos, rengiamos tematinės parodos ir pan. Tokiu būdu „projektuojamas“ naujas teritorijos identitetas tiek vietos gyventojų, tiek potencialių investuotojų akyse. Laikinos veiklos vėliau turi potencialą tapti ilgalaikėmis.

„T-Factor“ projekto tikslas – surinkti gerąsias „laikino panaudojimo“ praktikas ir jas pritaikyti pilotiniuose plėtros projektuose, tarp kurių – (AIPP). Projektą vienija tarptautinė žinių bendruomenė, kurios pagalba pilotiniuose projektuose bus siekiama įgyvendinti „laikino panaudojimo“ veiklas. Tikimės, jog šios veiklos padės Kauno AIPP tapti gyvybinga inovacijų teritorija mieste“, – sako KTU atstovė.

Rūta Valušytė

Transformuos seną aviacijos gamyklos teritoriją

Pasak Kauno miesto savivaldybės administracijos investicijų ir projektų skyriaus vedėjos Aistės Lukaševičiūtės, Kaunas imasi didžiulio iššūkio plėtoti inovacijų pramonės parką Kauno mieste ir paversti seną aviacijos gamyklos teritoriją patrauklia erdve MTEP veiklai.

„Šiam projektui skirta teritorija yra išties unikali ir nedažnai gaunama galimybė išplėtoti 30 ha plotą miesto viduje. Mes naudojame šią galimybę su didele atsakomybe ir siekiame sukurti erdvę, kuri atitiktų atvykstančių įmonių, taip pat kitų įmonių ir piliečių poreikius“, – sako A. Lukaševičiūtė.

Jos teigimu, tuo pačiu metu svarbu pažymėti, kad projektas užtruks ilgai, kol jis bus visiškai išvystytas, todėl bus siekiama rasti laikinus naudojimo būdus, kurie išlaikytų vietovę ryškesnę šio projekto įgyvendinimo laikotarpiu.

Aistė Lukaševičiūtė

Jūratė Tutlytė, „Kaunas 2022“ „Dizainas laimei“ programos kuratorė, pasakoja, kad miesto regeneravimas nėra tik miesto planavimas, bet ir bendruomenės kūrimas.

„Vienam reikia kito, kad miestas būtų tvariai plėtojamas. Miesto planavimas padeda suformuoti tinkamas fizines erdves, tačiau jos visų pirma skirtos bendruomenei, dirbančiai ir gyvenančiai jose. „T-Factor“ projektu siekiama įgyvendinti „Kaunas 2022“ viziją: kurti labiau įtraukų miestą, kuriame bendradarbiaudami vietos ir tarptautiniai tinklai stiprintų kultūros ir miesto plėtrą“, – pabrėžia J. Tutlytė.

Jūratė Tutlytė

Pažengusieji projektai – kartu su pilotiniais

„T-Factor“ projekto konsorciumas vienija 25 organizacijas iš 12 šalių: miestus, universitetus, verslo ir vietos organizacijas. Konsorciumas įsipareigojo padėti žinioms kurti įtraukiančią ir aktyvią miestų ateitį bei plėtoti priemones ir požiūrius į laikiną urbanizmą ir „laikinąsias veiklas laukimo laiku“.

Šie „transformacinio laiko“ metodai bandomajame projekte bus analizuojami įvairiose istorinėse Amsterdamo (Mokslo parke), Bilbao (Zorrotzaurre), Kauno (Aleksote), Lisabonos (Metro), Londono (Euston), bei Milano (Mind) vietovėse. Šiose vietose įvairios viešojo ir privataus sektorių partnerystės (angl. PPP) konfigūracijos jau patvirtino dideles finansines investicijas.

„T-Factor“ pagrindinis dėmesys sutelktas į „minkštuosius“ komponentus ir jų aktyvavimą (t.y. socialinių, santykių ir bendruomenių/kultūrinių kapitalų), kuris atvers transformacijai kelią link veiksmingo, tvaraus ir įtraukaus miesto regeneravimo.

Be to, šios iniciatyvos remsis „pažengusiųjų projektų“ patirtimi, prisidedant prie tarptautinės praktikos bendruomenės, kuri skatins žinių kūrimą, dalijimąsi metodika ir kolektyvinių gebėjimų ugdymą, kūrimą.

Tokių projektų yra ne vienas: „22@Poblenou“ Barselonoje, „Dortmunder U“ Dortmunde, „Manifattura Tabacchi“ Florencijoje, „EC1“ Lodzėje, „Knowledge Quarter Kings Cross“ Londone, „La Friche Belle de Mai“ Marselyje, „Industry City“ Niujorke, ir „Red Town“ Šanchajuje.