Daug ką patyrė

Architekto Felikso Vizbaro projektuoti ir 1931-aisiais iškilę Kauno centrinio pašto rūmai per savo gyvavimą patyrė daug.

1952-aisiais dėl ideologinių priežasčių buvo sunaikinta operacijų salės sienų tapyba. Pirminis, F. Vizbaro išpuoselėtas interjeras dar labiau pasikeitė 1978–1980 m. Viršutiniai langai buvo įstiklinti vitražais, salės sienos uždengtos faneruotomis, o vestibiulio – dolomitinėmis plokštėmis.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę bandyta atkurti pirminį vaizdą. Šį tą pavyko grąžinti, tačiau anaiptol ne viską. Laikas pakeitė ne tik pastatą, bet ir žmones, tiksliau, jų įpročius. Menkstant pašto paslaugų poreikiui, pašto darbo apimtis traukėsi, kol galiausiai 2019-aisiais lapkritį rūmai buvo visiškai uždaryti, o Centrinio pašto skyrius perkeltas kitur. Po kurio laiko pastatas ir vėl atvėrė duris. Miestiečiai ir Kauno svečiai buvo kviečiami apžiūrėti parodas, menines instaliacijas. 2022-aisiais, prasidėjus karui Ukrainoje, trečiame pašto aukšte atidaryta kūrybinė kultūrinė erdvė „CulturEUkraine“. Projektui pasibaigus, erdvės vėl liko tuščios.

Ateities vizija

„O kas toliau?“ – į ilgą laiką miestiečiams kirbėjusį klausimą Kultūros ministerija, regis, rado atsakymą. Kiek daugiau nei prieš metus paaiškėjo, kad tarpukario modernizmo perlas bus sutvarkytas. Čia įsikurs NAI, kuriame bus ir architektūros istorijos, ir parodų, ir naujų technologijų pristatymų, atliepiančių architektūros nuotaikas ir tendencijas.

NAI vadovas Kęstutis Kuizinas sakė pradėjęs vizualizuoti Centrinio pašto rūmų įveiklintas erdves: kurioje vietoje veiks bilietų kasos, kur bus vaikų zona, skaitykla ir galbūt kavinė.

„Centrinėje salėje galės vykti projektai. Antrame aukšte būtų laikinosios parodų erdvės, trečiame galvojame įrengti konferencijų erdves. Ketvirtame aukšte, manau, galėtų įsikurti NAI administracija. Penktame ir šeštame aukštuose – rezidentai. Cokoliniame aukšte atsiras eksponatų saugykla, – K. Kuizinas neabejojo, kad, baigus tvarkybos darbus, Centrinio pašto rūmai taps vieta, kur bus kaupiamos architektūros žinios, muziejiniai eksponatai. – Žinoma, reikės daug dalykų sukurti nuo nulio kalbant tiek apie turinį, tiek apie komandą, kuri dirbs organizuodama edukacijas.“

Ištuštėjo: vieni paskutiniųjų Centrinio pašto rūmuose prieš porą metų vyko Kauno bienalės renginiai. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Dirba vedami tikslo

Buvusi tik popieriuje, per metus biudžetinė įstaiga įgavo kitą formą – sutvarkė formalumus Registrų centre, sukūrė duomenų valdymo sistemą, įsikūrė patalpose Kęstučio gatvėje, baigia įsitvirtinti ir virtualiojoje erdvėje – NAI aktyvi feibuke, baigia kurti savo interneto svetainę. Biudžetinė įstaiga, anot K. Kuizino, negali funkcionuoti ne tik be formalumų, bet ir be komandos. Ją šiuo metu sudaro dvylika žmonių, kuriuos vienija bendras tikslas – vystyti veiklą ir kurti turinį, kuris 2028-aisiais bus perkeltas į ikonišką tarpukario Kauno pastatą.

Jau kurį laiką savo biure miesto centre NAI rengia edukacijas, viešąsias programas. Liepos–rugpjūčio mėnesiais čia lankėsi architektas, istorikas, menininkas ir tyrėjas Kazys Varnelis, ilgametę patirtį JAV įgijęs architektas Algimantas Bublys. Rugsėjo pradžioje NAI svečiavosi italų architektas, kritikas ir profesorius, Nacionalinio šiuolaikinio meno ir architektūros muziejaus MAXXI vyresnysis kuratorius Pippo Ciorra.

„Su P. Ciorra kalbėjome apie neištikimą fotografijos vaidmenį santykyje su architektūra. Kodėl neištikimą? Todėl, kad fotografija labiausiai dirba sau, o fotografas viską gali pateikti visai kitu kampu. Pippo juokavo, kad nuotraukoje prasta architektūra gali atrodyti labai gera, bet gali būti ir atvirkščiai“, – įspūdžiais po susitikimo su svečiu, kuris iš Kęstučio gatvės nupėdino iki Centrinio pašto, dalijosi K. Kuizinas.

Kaupiame brėžinius, fotografijas, pradėjome specializuotų architektūros leidinių prenumeratą.

Atvira miestiečiams

Laikinosios biuro erdvės Kęstučio gatvėje, kur NAI komanda bus įsikūrusi iki 2028-ųjų, pritaikytos ne tik įvairioms kūrybinėms veikloms. Čia įrengta ir skaitykla, atvira visiems architektūra besidomintiems žmonėms.

„Kaupiame brėžinius, fotografijas, pradėjome specializuotų architektūros leidinių prenumeratą“, – K. Kuizinas džiaugėsi, kad lentynose galima rasti „MIT Press“ leidžiamų knygų rinktinę, vienos prestižiškiausių akademinių leidyklų „Princeton University Press“ leidinių ir kitos reikšmingos literatūros.

Lentynos esą pildosi taip sparčiai, kad artimiausiu metu dalį leidinių teks archyvuoti.

„Mūsų tikslas yra kaupti leidinių archyvą, kurį perkelsime į Centrinio pašto pastatą. Vos tik įėję vidun, dešinėje pusėje, lankytojai ras skaityklą, kuri bus kur kas didesnės apimties“, – visus dar neatradusius NAI skaityklos K. Kuizinas kvietė būti drąsius ir einant pro šalį užsukti vidun.

Kęstučio g. 19-3 durys atviros trečiadieniais–penktadieniais nuo 10 iki 16.30 val.

Bendrystė: K. Kuizinas džiaugėsi subūręs komandą, kurią į priekį veda tas pats tikslas. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Laukia pokyčiai

Primename, kad Centrinio pašto rūmų tvarkybos darbams skirta 16 mln. eurų, kartu panaudojant ir ES paramą. Tvarkybos darbai susidės iš fasado ir interjero darbų. Projektiniams pasiūlymams jau pritarta, dabar rengiamas techninis projektas. Kaip teigė bendrovės „Projektavimo ir restauravimo instituto“ vyr. architektė ir tvarkybos darbų projekto vadovė Marija Nemunienė, darbai pradėti nuo konstrukcijų tyrimų. Pastate bus išgriautos nereikalingos pertvaros, erdvės pritaikytos muziejinei-kultūrinei veiklai.

„Viskas bus nauja, išskyrus radiatorius. Jie bus saugomi“, – kalbėjo M. Nemunienė.

Cokoliniame aukšte įkūrus saugyklas, reikės užtikrinti tam tikrą temperatūrą. Saugyklas norima padaryti stiklinėmis pertvaromis, kad ir lankytojai galėtų matyti saugomus lobius. Iš E. Ožeškienės gatvės esantis įėjimas bus išsaugotas aptarnaujančiam personalui. Be to, anot vyr. architektės, būtina išsaugoti tam tikrą pašto ekspoziciją, nes pastatas turi unikalių detalių ir mechanizmų.  Šiuo metu tarp pašto ir T. Ivanausko zoologijos muziejaus yra kiemelis, tačiau į jį patekti negalima. Po tvarkybos darbų čia galėtų įsikurti lauko kavinė.

Projekte numatyta, kad esamas liftas bus pritaikytas ir negalią turintiems žmonėms. Tiesa, liftu patekti bus galima tik iki ketvirto aukšto. Teigiama, kad aukščiau įrengti lifto nėra galimybės, todėl į aukštesnius aukštus bus galima patekti tik laiptais. Iš gatvės pusės pašto pastatas mažai tepasikeis. Nebeliks rampų ar sovietmečiu atsiradusių prielipų – fasadas bus švarus. Projekte numatyta tvarkybos darbus atlikti iki 2027 m. pavasario.

Vadovausis A. Karaliaus siūlytomis idėjomis?

„Audry, Nacionaliniame architektūros institute (NAI) tikrai ne viskas bus taip, kaip siūlėte, bet pažadu, kad ten surasime vietos jūsų architektūrinei ekspresijai ir kūrybiniam palikimui“, – rugsėjį mirus Kauno architektūros sąžine vadinamam architektui Audriui Karaliui, tokį viešą pažadą davė tuometė kultūros viceministrė, kultūros paveldo vadybos ekspertė Ingrida Veliutė.

Pasiteiravome, ar iš tiesų NAI planuoja perimti A. Karaliaus kūrybinį palikimą, ir jei taip – kada tai numatoma. Taip pat domėjomės, ar institutas savo veikloje jau vadovaujasi arba ketina vadovautis A. Karaliaus siūlytomis idėjomis.

„NAI nuomone, apie a. a. Audrio palikimą kalbėti yra neetiška, nes praėjo vos kelios savaitės po architekto laidotuvių. Jei ilgainiui šeimos sprendimas bus perduoti jo palikimą NAI, institucijai bus garbė ir privilegija“, – teigė NAI direktoriaus pavaduotoja Viltė Migonytė-Petrulienė.