Savijauta prastėjo

„Blogai pasijutau lapkričio 17 dieną. Atėjus į darbą ir ryte pasimatavus temperatūrą, jos nebuvo. Tačiau vėliau, matuojantis antrą kartą, temperatūra buvo pakilusi iki 37 laipsnių. O vakare, kai grįžau namo, ji buvo dar aukštesnė – 37,8 laipsnio. Atsikėlus kitą rytą temperatūra jau buvo 37,3 laipsnio, kamavo kosulys. Į darbą nėjau. Užsiregistravau COVID-19 testui“, – pasakojo kaunietis Deimantas (vardas pakeistas – aut. past.).

Tą pačią dieną mobiliajame patikros punkte atlikus koronaviruso testą, po paros jau buvo aišku – jo rezultatas teigiamas. Savijauta vis prastėjo, o temperatūra šoktelėdavo ir iki 38,5 laipsnio. Kosulį papildė dusulys, stipriai susilpnėjo uoslė, skonio pojūtis.

Į medikus pašnekovas sakė kreipęsis lapkričio 22 dieną, kai apie 16 val. išsikvietė greitosios medicinos pagalbą. Paramedikai atvyko maždaug po valandos ir esą liepė jaunam vyrui į jų brigados automobilį nusileisti žemyn pačiam – į butą neužėjo.

„Greitosios pagalbos automobilyje man pamatavo temperatūrą – ji buvo nukritusi iki 37,5 laipsnio. Taip pat per vienkartinę pirštinę pamatavo deguonies kiekį. Deguonies kiekis buvo normalus. Nupasakojau simptomus. Kadangi temperatūra buvo truputį nukritusi, man pasakė, kad į ligoninę galiu ir nevažiuoti, bet pageidavau, kad padarytų tyrimus. Pasitarę su dispečere mane išvežė į ligoninę“, – detalizavo 24-erių Deimantas.

Įtarė plaučių uždegimą

Nuvykus į LSMU Kauno ligoninės padalinį Josvainių gatvėje kauniečiui buvo atlikti kraujo tyrimai ir padaryta krūtinės ląstos rentgeno nuotrauka.

„Kraujo tyrimai nebuvo blogi – tik šiek tiek mažesnė leukocitų norma, kalis – ant ribos. O visa kita – daugmaž normaliai. Krūtinės ląstos rengenografijos tyrimo išvadoje rašoma: „Abiejų plaučių apatinių dalių piešinys sutankėjęs, oringumas saikiai sumažėjęs – įtariami abiejų plaučių infiltraciniai pakitimai. Kaip man sakė, kažkoks virusinis pakitimas plaučiuose yra, ir kad jau yra užuomazgos plaučių uždegimo. Sako: „Per mažai duomenų spręsti, kad tai yra plaučių uždegimas“ ir dėl to man neišrašė jokių receptinių vaistų, tiesiog liepė gydytis taip, kaip gydžiausi iki šiol – gerti nuo kosulio vaistus, daug skysčių ir taip toliau. Toje pačioje palatoje buvo ir kitas žmogus – jam jau buvo prasidėjęs plaučių uždegimas, išrašė vaistų, bet irgi išleido namo“, – kalbėjo jis.

freepik.com nuotr.

Paklaustas, ar teiravosi, kodėl medikai neguldo į ligoninę, Deimantas atviras – buvo linkęs pasitikėti gydytojais, kurie patarė stebėti būklę ir jei ji blogės – kviesti greitosios medicinos pagalbą vėl, todėl ilgai apie tai nesvarstė, užvis labiausiai, kad jis buvo išleistas gydytis į namus, išgyveno mama.

Sveikata prastėjo

Grįžus namo pakeliama kūno temperatūra kaunietį kamavo maždaug dvi dienas, tačiau paskui, sako pašnekovas, sveikata visiškai pašlijo – į krūvą susidėjo viskas: bendras kūno silpnumas, akių skausmas, kosulys, aukšta temperatūra. Kas rytą jaunas vyras konsultuodavosi telefonu su šeimos gydytoja.

„Pastaruoju metu jaučiuosi neblogai, gal tik jaučiu silpnumą – atsikeliu pastoviai lyg užsimiegojęs, toks būnu visą dieną. Temperatūros jau nebėra, skonį ir kvapą atgavau“, – pasakojo Deimantas.

Nors šiuo konkrečiu atveju išsivadavimas iš koronaviruso gniaužtų buvo sėkmingas, LSMU Kauno ligoninės atstovų pasiteiravome, kodėl jaunas vyras buvo išleistas gydytis namo, nors, kaip jis pats sakė, iš medikų išgirdo žinią ir apie beprasidedantį plaučių uždegimą – pneumoniją.

Vien tik pneumonijos diagnozė nėra lemianti aplinkybė guldyti pacientą į ligoninę. 

Dažniausia komplikacija

„Vien tik pneumonijos diagnozė nėra lemianti aplinkybė guldyti pacientą į ligoninę. Pirmiausiai hospitalizuojami tie ligoniai, kuriems būtinas intraveninis gydymas antibiotikais (kai medikamentai leidžiami į veną – aut. past.) arba ligoniui sutrinka kvėpavimo funkcija. Pastaruoju atveju taikoma deguonies terapija uždedant ligoniui kaukę su deguonies tiekimu. Kitu atveju, jei nediagnozuojama kokių nors paūmėjusių gretutinių ligų, taikomas ambulatorinis gydymas namuose, konsultuojantis su šeimos gydytoju. Būklei pablogėjus reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą, o ligoninėje medikai įvertina paciento būklę, numato tolesnį gydymą. Tos pačios hospitalizacijos sąlygos išlieka ir po COVID-19 diagnozės“, – sakė LSMU Kauno ligoninės vyriausiasis komunikacijos specialistas Saulius Tvirbutas.

Vis dėlto, paklausus, ar COVID-19 sergantiems pacientams dažnai greta pasireiškia ir pneumonija, LSMU atstovas patvirtino – pneumonija yra dažniausia komplikacija.

Tačiau, pasak jo, tik pačioje pandemijos pradžioje į ligonines stebėjimui guldyti visi pacientai, kuriems buvo nustatyta COVID-19 liga. Vėliau esą priimti reglamentai, kurie galioja visame pasaulyje, leido šią ligą gydyti kaip ir visas kitas infekcines ligas, t. y. hospitalizuojant ligonį tik sunkių komplikacijų atvejais.

Asociatyvi freepik.com nuotr.

Per daug sunkių ligonių

„Taip pat nuo šio rudens COIVID-19 ligonių nebūtina gydyti tik penkiose atraminėse Lietuvos ligoninėse. Tai leista daryti visoms terapinių paslaugų licencijas turinčioms gydymo įstaigoms. Šiuo metu LSMU Kauno ligoninėje turime maksimalų COVID-19 pacientų kiekį – per 200 guli specialiai šiai ligai skirtose vietose ir dar kelios dešimtys kituose padaliniuose, kur jiems teikiamos kitos stacionarinės gydymo paslaugos. Dėl personalo stokos ir būtinybės užtikrinti kitas medicinines paslaugas dar daugiau pacientų su COVID-19 diagnoze priimti jau negalime“, – detalizavo pašnekovas.

S. Tvirbuto teigimu, visi šiuo metu LSMU Kauno ligoninėje gydomi koronavirusu užsikrėtę ligoniai yra sunkūs – daugiau kaip pusei jų taikoma deguonies terapija, o kitai daliai esą jos bet kada gali prireikti.

„Intensyvios terapijos ir reanimacijos skyriuje nuolat turime apie dešimt ligonių, kuriems tenka taikyti dirbtinį plaučių ventiliavimą. Tiek daug sunkios būklės ligonių, kurie užplūdo mūsų įstaigą, nebuvo per visą jos istoriją“, – apie esamą situaciją jo atstovaujamoje gydymo įstaigoje  kalbėjo pašnekovas.