– Ką Rusijai pavyko pasiekti per Donbaso puolimo antrąją dieną?
– Rusija, iš esmės, arba nepasiekė nieko, arba labai nedidelius taktinius laimėjimus. Jei ir užėmė atskirus mažus kaimus, tai iš kitur turėjo atsitraukti, net ir iš senesnių pozicijų. Pavyzdžiui, ukrainiečiai dar sekmadienį, parą prieš rusams pradedant Donbaso puolimą, pirmi pradėjo rytų pusės kontratakas iš Charkovo, kas yra labai įspūdinga ir sveikintina. Panašu, kad ukrainiečiai nori atkirsti tiekimo, logistikos kelią į Iziumo miestą, kuriame vyksta pagrindinis puolimas. Jeigu ukrainiečiams tai pavyktų – būtų didžiulė pergalė. Svarbu turėti omeny, kad viena didžiausių Rusijos kariuomenės problemų yra tiekimas bei logistika.
– Rusija vis dar telkia daugybę karių tame regione, kuriame ir vyksta puolimas. Ar yra kažkas, kas galėtų šią situaciją pakeisti, jog Ukraina galėtų atsilaikyti?
– Ukraina tikrai atsilaikys. Dabar Rusijos kariuomenė, remiantis skirtingais informacijos šaltiniais, turi nuo 76 bataliono dydžio kovinių grupuočių iki 87. Vienoje bataliono grupuotėje, priklausomai nuo ginklo rūšies, gali būti nuo 800 iki 1000 ar dar daugiau karių. Dar telkiamos pajėgos, kurios bus arba antrame ešelone, arba bus permestos į frontą, prie priekinės kovos linijos. Dar yra virš 20 tokių kovinių grupių. Rusija akivaizdžiai neturi jėgų persvaros. Tai, kad ji pradėjo šį antrą karo etapą, šią operaciją Donbase, demonstruoja, kad yra didžiulis politinis spaudimas iš Kremliaus pasiekti pergalę iki gegužės 9 d., kuri V. Putinui desperatiškai reikalinga. Neabejoju, kad jie bet kokia kaina tai bando padaryti, bet logiškai, kariškai vertinant – tai yra neįmanoma.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Girdime apie vis papildomus naujus ginklus, kuriuos pažada Vakarai. Ar Ukrainos kariuomenė dabar yra kitaip aprūpinta negu karo pradžioje?
– Taip, jau pradėjo eiti sunkieji ginklai. Jau nekalbame apie lengvuosius pėstininkų ginklus, artimo nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemas, kuriomis prieš pat karą Lietuva bene pirmoji pasidalino su Ukraina. Žiniasklaidos pranešimais sužinome, jog neseniai Ukrainą jau pasiekė haubicos, kurių šaudymo nuotolis – nuo keturiolikos iki dvidešimt kelių mylių. Kitais informacijos šaltiniais, referuojant į Pentagoną, skelbiama, kad yra perduoti rusų ar sovietų gamybos naikintuvai iš neįvardintos šalies bei įvairios kitos ginkluotės. Svarbu turėti omeny, jog reikia laiko ginklams valdyti ir paruošti. Nors ukrainiečiai labai akcentuoja, kad jie jie turi profesionalius karius ir todėl greituoju būdu sėkmingai įrangą įvaldo, jiems vis tiek reikia laiko.
– Ir JAV, ir kai kurie kiti Vakarų partneriai neabejoja, kad Rusija taikysis į tas siuntas, kurios atkeliauja iš Vakarų. Ar žinoma, kas nutinka tiems ginklams, kurie yra siunčiami į Ukrainą? Ar visi jie pasiekia Ukrainos karius?
– Tokios informacijos atviruose šaltiniuose nėra ir aš tuo džiaugiuosi. Karo pradžioje vienas didžiausių iššūkių buvo tai, kad daugelis Vakarų šalių, galimai dėl politinių tikslų, informaciją skelbdavo greičiau, nei tiek ginklai pasiekdavo tikslą. Spėsiu, bet tikriausiai vykdavo sabotažai, tose šalyse įdarbinant arba įgalinant jų ambasadas ir kitus Rusijos šnipus, jog būtų daromas tam tikras politinis spaudimas. To nereikia daryti ir dėl operacinio saugumo. Kol ginklai nepasiekė Ukrainos kariuomenės – nereikia skelbti. Aš net nemačiau tokios informacijos, arba mačiau labai nepatikrintą, nekonkrečią. Manau, kad veža naktimis, maskuojant.
Žiniasklaidos pranešimais sužinome, jog neseniai Ukrainą jau pasiekė haubicos, kurių šaudymo nuotolis – nuo keturiolikos iki dvidešimt kelių mylių.
– Kadangi haubicos yra tanko dydžio ginklas, tikriausiai reikia specialaus konvojaus, specialaus transporto jas atvežti, tiesa?
– Taip, yra įvairių būdų. Techniškai detaliai tikrai nepaaiškinsiu. Man pačiam tai teko matyti balandžio pradžioje, humanitariniais tikslais važiuojant į Ukrainą. Vežant Ukrainos pabėgėlius į Europos šalis nakties metu prasilenkėm su kolona užtemdytais apšvietimais, kuri dideliu atstumu ir savo eiga vyko mažesniais keliais.
– Ar jaučiate optimizmą dėl Mariupolio gynybos?
– Tai, ką šie kariai padarė, yra didžiulis žygdarbis. Jie iki šiol išlaiko dešimt arba dvylika bataliono kovinių grupių, kurios traukia į save ugnį, o rusų pajėgos negali vykti prisidėti prie pagrindinių puolamųjų jėgų. Jie atlaiko didžiules pajėgas. Būtų daugiau nei fantastiška, jeigu jiems visą laiką pavyktų išlaikyti Mariupolį. Tokių lūkesčių aš jiems nematau.
