Rašiusieji Nacionalinį diktantą trečiadienio rytą suskubo internete ieškoti paskelbto originalaus diktanto teksto, tačiau 10 valandą jis dar nebuvo publikuotas.

„Kur diktanto tekstas?“ - Valstybinės lietuvių kalbos komisijos interneto svetainėje piktinosi žmonės.

Jokių diktanto teksto požymių nesimatė ir savaitraščio „Atgimimas“ interneto svetainėje, būtent joje siūlyta ieškoti teksto sausio 28 dieną.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Irena Smetonienė „Kauno dienos“ portalui teigė, kad trečiadienio rytą atėjo paskutiniai komisijos nario docento Albino Drukteinio nurodymai dėl skyrybos, mat yra keli galimi skyrybos variantai.

„Jei paskelbsime pusfabrikatį, žurnalistams bus malonumas mus klausinėti“, - juokėsi komisijos vadovė. Pasak jos, yra dar daugiau galimų skyrybos variantų, nei skelbiama internete. Taisant diktantą, į tai bus atsižvelgta ir nelaikoma klaida.

Nacionalinio diktanto konkurso I etapo diktanto tekstas internete pasirodė apie 10.30 val.

2009 m. Nacionalinio diktanto konkurso I etapo diktanto tekstas:

Vytautas V. Landsbergis „Partizanas“ (diktanto tekstas su skyrybos variantais)

DIKTANTAS

Vytautas V.Landsbergis

Partizanas

    Sutreška lūžtančios šakos, sučęžta sniegas(,) ir kaži kas svetimas prabėga viršum bunkerio. Dzūkas kaipmat užpučia ant stalo žvakę ir stovi prieblandoje(,) sulaikęs kvapą,(-) (1) klausosi. Sušnara medžių šakos(,) ir stribų žingsniai nutolsta.

    „Ramu čia(,) tarsi kapuos“, - nusišypso (2) partizanų vadas(,) pravarde Dzūkas(,) ir regi tamsoje, kaip nuo drėgmės žąla bunkerio sienos, o skurdūs gulto apklotai pamažu virsta puvėsiais. Ramus partizano žvilgsnis klaidžioja po ankštą požemį, apžiūri varvančias lubas ir sustoja prie nuotraukų. Jose (-) užvakar nužudytų ir Merkinėje(,) ant grindinio(,) numestų partizanų nuotraukos. Kaži koks nenumaldomas skausmas dreskia po krūtine, kyla gomuriu aukštyn(,) ir Dzūkas prisėda ant gulto. Uždega žvakę, išsitraukia dienoraštį ir(,) paseilinęs pieštuką(,) ima rašyti:(3)

    „Vienumoje dažnai galvoju apie žuvusius. Viešpatie mano, kiek jų daug! Mūsų tėvynė (-) tokia maža, o žūva geriausi vyrai,(-)jauni, stojiški, kupini pasiryžimo, drąsūs...(.) Ir širdį kartais taip pradeda skaudėti, kad imu niekuo netikėti. Žmogus juk nesi geležinis, o ir geležis per trumpą laiką surūdija(,) sutrupa. Ir todėl kartais pradedi dvejoti,(:) argi neišseks mūsų jėgos?(.) Kas iš tos Lietuvos, jeigu ji nustos geriausios savo dalies? Kas bus, jeigu(,) atėjus lemiamam momentui(,) nebus kam jos prikelti, išgydyti?

   Jaučiu, kad savo kraštą pamilstu vis labiau. Jeigu kas pasiūlytų laisvę Amerikoj,(-) neišvažiuočiau. Geriau žūti čia(,) garbingai kovojant(,)(,) negu(,) rankas sudėjus(,) laukti. Pagaliau mūsų kraujas nenueis veltui. Mes turėsime teisę visiems žiūrėti tiesiai į akis, nes mes savo tėvynės nepalikome. Ir kas gi mus nugalės, jei mes mirti nebijom, jeigu mes nugalėjome ir mirtį.“

(Diktanto tekste panaudotos partizanų vado

Lionginio Baliukevičiaus-Dzūko dienoraščio ištraukos)

_____________________

Suskliausti galimi skyrybos ženklai ir jų variantai. Greta pagrindinio varianto pakelti šalutiniai variantai (jeigu jų ne vienas, tai atskirti pasviruoju brūkšniu). Emociniai ženklai nepažymėti, tačiau klaidomis nelaikomi, ypač jei intonaciškai motyvuoti (garso įrašą žr. lrt.lt, LR 11:00, http://www.lrt.lt/media.php?strid=2961828&id=5115671). Kursyvu teikiami sintaksiniai vienetai, kurie, jei jau skiriami, tai skiriami iš abiejų pusių - skirti tik iš vienos būtų klaida.

Skyrybos variantai:

1. Priskyrus išplėstinę dalyvinę aplinkybę pirmam tariniui „stovi“- kaip tekste, pasirinkus skirti aplinkybę šalutinis variantas:

<...> stovi prieblandoje, sulaikęs kvapą, - klausosi.

    Priskyrus išplėstinę dalyvinę aplinkybę antram tariniui „klausosi“:

<...> stovi prieblandoje, sulaikęs kvapą(,) klausosi. 

2. Galimi variantai:

a) - Ramu čia(,) tarsi kapuos, - nusišypso partizanų vadas <...>

b) Ramu čia(,) tarsi kapuos(,) - nusišypso partizanų vadas <...>

3. Galimas ir taškas. Kėlimas į kitą eilutę neprivalomas, bet pageidautinas.

Apie rašybos variantus: žodis tėvynė stilistiniais sumetimais galėjo būti rašomas didžiąja raide (Tėvynė); iš tarptautinio žodžio stoikas su lietuviška priesaga -iškas išvestas būdvardis stojiškas, -a rašytinas su jotu (žr. „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“, Vilnius, 1992, § 45, p. 34), taip teikiama ir 6-ajame, elektroniniame, „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ leidime, ir „Tarptautinių žodžių žodyne“ (Vilnius, 2001), tačiau ankstesniuose „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ leidimuose, tarp jų ir internetiniame DŽ5e, didžiajame „Lietuvių kalbos žodyne“ dar buvo teikta nesilaikant taisyklės (teikta stoiškas, -a). Vertinant diktantą, variantas stoiški nebus laikomas rašybos klaida.