Prasidėjo tarpuvaldis

Kovo 1 d. baigėsi keturių nacionalinių ir dvylikos valstybinių muziejų direktorių kadencijos. Tačiau Kultūros ministerija, kuriai pavaldūs šie muziejai, konkursus kitai penkerių metų kadencijai surengė nacionaliniuose ir keliuose valstybiniuose muziejuose. Penkiuose valstybiniuose Kauno regiono muziejuose (Maironio lietuvių literatūros, Kauno IX forto, Lietuvos liaudies buities, Lietuvos švietimo istorijos ir Lietuvos aviacijos) prasidėjo tarpuvaldis. Vadovaujantis įstatymu, su ligšioliniais šių įstaigų vadovais kovo 1 d. atsisveikinta, o nauji vadovai dar neišrinkti. Kai kurių muziejų direktoriams net nepaskelbti konkursai.

"Toks tarpuvaldis, kai senojo direktoriaus kadencija baigėsi, o naujojo dar nėra, muziejui – tikrai ne į sveikatą. Darbų tęstinumas turėtų būti nenutrūkstamas. Manau, kad Kultūros ministerijoje nelabai sekasi planuoti, jei tokie tarpuvaldžiai atsiranda", – situaciją įvertino Lietuvos liaudies buities muziejaus direktoriaus pavaduotojas informacijai ir muziejininkystei Eligijus Juvencijus Morkūnas, laikinai einantis direktoriaus pareigas. Buvusi muziejaus direktorė Violeta Reipaitė nuo šios savaitės muziejuje nebedirba. Konkursas eiti šio muziejaus direktoriaus pareigas paskelbtas prieš keletą dienų, kandidatų dokumentai priimami iki kovo 20 d. E.J.Morkūnas prisipažino konkursu domėjęsis tik formaliai, nes dalyvauti jame nesiruošia.

Tapo paprastu muziejininku

Tapusi bedarbe, konkurso baigties laukia buvusi Kauno IX forto muziejaus direktorė Jūratė Zakaitė. Dokumentus konkursui buvo galima teikti iki vasario 13 d., tačiau iki šiol neaišku, kada vyks paskutinis konkurso etapas. J.Zakaitės įsitikinimu, tokios situacijos, kai buvę muziejų direktoriai naujo konkurso laukia tapę bedarbiais, neturėtų būti. "Iš vienos pusės lyg ir suprantama – daug įstaigų konkursus Kultūros ministerijai vienu metu tenka rengti – nespėja pasiruošti. Tačiau ši situacija nėra pati maloniausia. Baigėsi mūsų darbo sutartys ir išėjome iš muziejų nežinodami, ar dar sugrįšime", – pastaruosius dešimt metų muziejui vadovavusi J.Zakaitė užsiminė, kad, esant galimybei, norėtų ir toliau dirbti IX forte.

Būdama bedarbė naujojo konkurso laukia ir buvusi Lietuvos švietimo istorijos muziejaus direktorė Živilė Jakaitė. Kol kas nesibaigė ir konkursas eiti Lietuvos aviacijos muziejaus direktoriaus pareigas. Ligšiolinis muziejaus direktorius Remigijus Jankauskas konkurso baigties laukia eidamas, pasak jo, eilinio muziejininko pareigas. "Pertraukos tarp kadencijų neturėtų susidaryti. Dokumentus konkursui buvo galima teikti iki vasario 22 d., bet kada vyks paskutinis konkurso etapas, dar neskelbiama. Matyt, Kultūros ministerija nespėja", – svarstė R.Jankauskas.

Seniai laukė

Kovo 1 d. kaip Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė jo duris paskutinį kartą užvėrė 30 metų šiai kultūros įstaigai vadovavusi Aldona Ruseckaitė. Naujame muziejaus direktoriaus konkurse, kuriame dalyvausiančių kandidatų dokumentų laukiama iki kovo 21 d., moteris dalyvauti neketina. Tačiau muziejininkė apgailestavo negalėjusi savo darbo perduoti naujam vadovui. "Apmaudu, kad Kultūros ministerija negebėjo laiku paskelbti naujų vadovų konkursų, jų išrinkti. O juk ministerijos darbuotojai seniai žinojo, kada baigsis mūsų, valstybinių ir nacionalinių muziejų direktorių, kadencija ir kad iki tol reikia surengti konkursus, – atkreipė dėmesį A.Ruseckaitė. – Mes tikėjomės, kad konkursai eiti valstybinių ir nacionalinių muziejų direktorių pareigas bus paskelbti jau spalį. Paskui tikėjomės lapkritį, gruodį. Baigėsi mūsų kadencijos – kai kurie konkursai dar nepaskelbti. Nenormalu, kad kai kurie ligšioliniai direktoriai konkursų laukia tapę bedarbiais."

Apmaudu, kad Kultūros ministerija negebėjo laiku paskelbti naujų vadovų konkursų, jų išrinkti. O juk ministerijos darbuotojai seniai žinojo, kada baigsis mūsų kadencija ir kad iki tol reikia surengti konkursus.

Moteris įžvelgė neteisybę, kad finansiniu požiūriu įstatymas, kuriuo vadovaujantis skiriami valstybinių ir nacionalinių muziejų direktoriai, jų visiškai negynė. "Aš muziejuje praleidau visą darbingą gyvenimą, 42 metus, o atleidžiant iš darbo man sumokėjo kompensaciją tik už vieną mėnesį, tarsi aš apskritai būčiau dirbusi vienus metus", – A.Ruseckaitė įsitikinusi, kad teisme pavyktų įrodyti, jog valstybė jai liko skolinga mažiausiai vieną atlyginimą. Tačiau bylinėtis moteris nesiruošia. Pasak jos, nesibylinės ir kiti buvę ilgamečiai muziejų direktoriai, kurie, kaip ir ji, iš šių pareigų išėjo į pensiją.

Pagailėjo net padėkų

Dalyvauti naujame konkurse A.Ruseckaitė teigė nematanti prasmės, nes dar pernai iš Kultūros ministerijos sulaukusi užuominų, kad konkurso ji nelaimėtų. "Bet man jau ir gana: daug metų dirbau mėgstamą darbą, savo padariau, dabar tegul dirba kiti. Juokauju, kad buvau ištekėjusi už muziejaus. Dabar įvyko skyrybos, tik turto nereikia dalytis, nes viskas, ką užgyvenome, pagal sutartį lieka muziejui. Man tik norėtųsi, kaip sakė Maironis, kad jo muziejui vadovautų "žmogus doras ir literatas", – pasak žinomos moters, nemylint šio darbo ištverti einant tokias pareigas sunku. – Tai yra gyvenimo būdas. Čia būna, kad ateini į darbą 8.30 val., o išeini 20.30 val., nes į renginį susirinkę žmonės neskuba skirstytis. Dirbdamas muziejuje, turi mėgti ir archyvus, ir eksponatus, ir žmones. Su lankytojais turi mokėti apsieiti. Mėgstu sakyti, kad lankytojas visada teisus iki to momento, kai pradeda gadinti eksponatus. Be to, šiame darbe reikia be galo daug kantrybės, nes darbas muziejuje yra lėtas."

Vadovaujant A.Ruseckaitei, Maironio lietuvių literatūros muziejus tapo šiuolaikiška kultūros įstaiga. Didžiausiu savo nuveiktu darbu rašytoja ir muziejininkė vadina trečiojo pastato aukšto įrengimą ir ekspozicijos išplėtimą nuo trijų iki aštuonių kambarių. Tačiau moteris pasigedo pagarbos ir dėmesingumo atsisveikinant: "Manęs niekas net nepaklausė, kuris iš trijų pavaduotojų geriausiai galėtų mane laikinai pavaduoti, kol konkurso būdu bus išrinktas naujasis vadovas. Taip keista: 30 metų direktoriauti tinki, o paskui staiga jokiu klausimu niekas nebeklausia tavo nuomonės."

Tokiame elgesyje muziejininkė įžvelgė ir demonstruojamą nepagarbą vyresniems. "Mes net sargą išleisdami į pensiją ir padėkos lapą įteikdavome, ir arbatos išgerdavome, palinkėdavome sėkmės. O čia nebuvo jokio pabaigos taškelio – nei padėkos lapo, nei kažko panašaus. Nors man tų padėkų netrūksta, bet tai yra paprasčiausias dėmesys. Apskritai, dabar toks laikas, kai demonstruojama didžiulė nepagarba vyresnio amžiaus žmogui, ilgam darbo stažui, – pašnekovės žodžiais, tokia nepagarba persiima ir institucijos. – Atrodo, žmogus turi slėptis ir niekam nesakyti, kiek laiko dirbai. Gerai dar, kad niekas kiaušiniais neapmėto ar kitaip neįžeidinėja dėl to, kad drįsai tiek metų muziejui vadovauti."

Jokio padėkos ar kitokio rašto už 27 metus, kuriuos vadovavo Nacionaliniam M.K.Čiurlionio dailės muziejui, negavo ir kovo 1 d. kadenciją baigęs Osvaldas Daugelis. "Kultūros ministerijoje gal tas muziejus pats savaime gražus atrodo ir muziejininkai čia niekuo dėti. Aš ne pirmą kartą susiduriu su tokia pozicija. Jiems atrodo, kad ir parodos pačios pasidaro. Sakyčiau, mes tikrai gerai dirbome, jei net teatralai susidomėjo konkursu", – apie teatrologę Iną Pukelytę, laimėjusią konkursą vadovauti šiam muziejui kitą kadenciją, užsiminė O.Daugelis.

"Kauno diena" jau rašė, kad kovo 1-ąją muziejaus duris užvėręs tikėdamasis, jog laikinai, po kelių dienų, įvykus konkursui, buvęs muziejaus direktorius susivokė esąs tikras bedarbis.

Atsiuntė abstrakčius atsakymus

Kaip susidariusią situaciją vertina Kultūros ministerija? Šios ministerijos Ryšių su visuomene ir strateginės komunikacijos skyriaus vedėjai Janai Mikulevič nusiuntėme klausimus: kodėl konkursai eiti mažiausiai penkių valstybinių muziejų direktorių pareigas nesurengti anksčiau, nelaukiant, kada baigsis ligšiolinių vadovų kadencijos? Ar dėl to šiuose muziejuose atsiradęs tarpuvaldis, kai senieji vadovai – atleisti, o naujų dar nėra, netrikdo muziejų veiklos? Ar normalu, kai naujo konkurso kai kurie ligšioliniai muziejų direktoriai turi laukti tapę bedarbiais?

Į šiuos klausimus ministerijos Ryšių su visuomene ir strateginės komunikacijos skyrius raštu atsiuntė abstraktų atsakymą, kuriame priminė, kad įstatymų nustatyta tvarka valstybinių muziejų vadovai buvo pasirašę terminuotas darbo sutartis penkeriems metams ir iš anksto žinojo, kada baigsis jų kadencijos.

"Konkursai eiti muziejų vadovų pareigas organizuojami vadovaujantis teisės aktuose nustatytų procedūrų tvarka ir laikantis teisės aktuose numatytų terminų. Kultūros ministerija stengiasi, kad tarpuvaldžio etapas užtruktų kiek įmanoma trumpiau, tačiau prioritetas yra išrinkti geriausius ir kompetentingiausius kandidatus muziejams vadovauti. Muziejuose, kuriems naujieji vadovai dar nėra paskirti, laikinai vadovų pareigas eina juos pavaduojantys asmenys – taip užtikrinama sklandi muziejų veikla", – rašoma ministerijos atsakyme.

Per kovo mėnesį ministerija planuoja paskelbti paskutinius konkursus eiti muziejų vadovų pareigas. Visas atrankos procedūras tikimasi baigti iki Velykų – balandžio 22 d.