Popiežiaus palaikymas
„Kiekvienas karas palieka pasaulį blogesnės padėties, nei jis buvo. Karas yra politikos ir žmogiškumo nesėkmė, gėdingas pasidavimas, pralaimėjimas prieš blogio jėgas“, – Rusijai nukreipus karinę jėgą prieš taikius Ukrainos gyventojus, savo enciklikoje „Fratelli tutti“ rašė popiežius Pranciškus. Prieš kelias dienas ukrainiečių ir rusų kalbomis šiuos žodžius jis pakartojo ir „Twitter“ tinkle, o visai netrukus, kaip skelbia Ukrainos graikų apeigų katalikų Kyjivo ir Haličo didžiojo arkivyskupo sekretoriatas, popiežius Pranciškus paskambino arkivyskupui Sviatoslavui Ševčukui. Šventasis Tėvas išreiškė artumą su visa ukrainiečių tauta ir tikino darantis viską, kad būtų atkurta taika. Pokalbio metu popiežius teiravosi apie padėtį Kyjive ir visoje Ukrainoje, apie vyskupų ir kunigų likimą labiausiai nuo puolimo nukentėjusiose vietovėse.
Šios savaitės pradžioje Rusijos Ortodoksų Bažnyčios (ROB) kunigai ir diakonai taip pat paskelbė pareiškimą, kuriame ragina nutraukti karą.
„Kiekvieno žmogaus laukia Paskutinis teismas. Jokia žemiška valdžia, jokie gydytojai, jokie sargybiniai neapsaugos nuo šio teismo. Rūpindamiesi kiekvieno žmogaus, laikančio save Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vaiku, išganymu, nenorime, kad jis ateitų į šį teismą, nešdamas sunkią motinų prakeiksmų naštą. Primename, kad Kristaus kraują, kurį Gelbėtojas praliejo už pasaulio gyvybę, Eucharistijos sakramente priimdami tie, kurie duoda įsakymus žudyti, jį priima ne gyvenimui, bet kaip pasmerkimą amžinosioms kančioms“, – sakoma ROB kunigų ir diakonų pareiškime.
Dvasininkai išreiškė apgailestavimą dėl to, kad jų broliai ir seserys Ukrainoje nepelnytai patyrė sunkų išbandymą, ir priminė, kad kiekvieno žmogaus gyvybė yra neįkainojama Dievo dovana.
Smerkia Rusijos vadovus
Savo poziciją dėl karo Ukrainoje išreiškė ir Ortodoksų Bažnyčia Lietuvoje. Šalies stačiatikių arkivyskupijos kancleris kun. Vitalijus Mockus patikino, kad jo atstovaujama tikinčiųjų bendruomenė vienareikšmiškai smerkia Rusijos karinius veiksmus, nukreiptus prieš Ukrainą.
Pats savaime karas yra baisus ir prieštaraujantis pačiai krikščionybės esmei.
„Tai yra baisi žinia. Negaliu net sakyti, kad prasidėjo karas, – jis tęsiasi nuo 2014 m., o dabar yra nauja banga, nauja situacija su raketomis ir kt. Tad, suprantama, mes, kaip krikščionys ir kaip žmonės, galime tik smerkti tokius veiksmus. Smerkti karą apskritai, nesvarbu, kur tai būtų ir kada. Smerkiame karą, veiksmus, kurie prasidėjo vasario 24-osios rytą, ir Rusijos vadovus, visą šalies politinį elitą su prezidentu priešakyje, kurie priima sprendimus, – Anot V. Mockaus, drauge su tikinčiaisiais jis kasdien kalba maldas už karo aukas ir prašo taikos. – Nelabai tikiu, kad tai būtų galima sustabdyti šiandien ar rytoj, bet gal Dievas padarys stebuklą. Mes nenustojame melsti taikos, nes žinome, kokių pasekmių tai gali atnešti. Bus ne tik sugriautų miestų ir daugybė aukų, bet ir vėliau, ateityje, susitaikyti šioms dviem tautoms, turbūt reikės ne vienos kartos.“
Turi būti taikdariai
Paklaustas, kaip vertina dvasininkų pasisakymus, kuriuose jie bijo įvardyti tikrąjį agresorių, karą pridengdami žodžiu „krizė“, V. Mockus tikino, kad tokie komentarai iš dalies suprantami. Krikščionys, anot jo, yra arba turi būti taikdariai, o transliuojama žinutė priklauso nuo daugelio aplinkybių. Dvasininkai esą negali kviesti žmonių neapykantai ir kerštui, tačiau turi raginti ginti savo namus, šeimą ir Tėvynę.
„Nepaisydami visko, mes neturime pulti į neapykantą kitiems, nes, kaip minėjau, pasekmės gali pasilikti daugeliui metų ar dešimtmečių. Tad tokios taikdariškos ir diplomatinės kalbos yra suprantamos. Kita vertus, matome Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios metropolito Onufrijaus kreipimąsi. Jis tiesiai pasakė, kad Rusija užpuolė, kad ukrainiečiai turi vienytis gindami savo žemę, savo namus ir tėvynę, – ir net vardu ir pavarde kreipėsi konkrečiai į Rusijos prezidentą, kad šis sustotų. Neturime iliuzijų, kad, perskaitęs šitą kreipimąsi, Putinas sustos. Tačiau čia svarbi pati metropolito pozicija su konkrečiu dalykų įvardijimu“, – kalbėjo V. Mockus.
Primename, kad Rusijos stačiatikių Bažnyčios galva patriarchas Kirilas nepasmerkė Rusijos vykdomos karinės invazijos Ukrainoje, laimino rusų pajėgas ir ginklus. Todėl Ukrainos Stačiatikių Bažnyčios, pavaldžios Maskvos patriarchatui, kunigai skelbia, kad pamaldų metu neminės Maskvos patriarcho Kirilo II, ir reikalauja, kad patriarchas Onufrijus atskirtų Bažnyčią nuo Maskvos patriarchato.
Girdi visokių nuomonių
Apreiškimo Švč. Dievo Motinai soboro diakonas, ortodoksas, septintos kartos kaunietis Konstantinas Pankrašovas antrino V. Mockui ir palaikė Ortodoksų Bažnyčios Lietuvoje poziciją, kurią dvasininkai išreiškė viešu pareiškimu.
Nuomonė: Šventovėje diakonas K.Pankrašovas prašo susilaikyti nuo kalbų. / Vilmanto Raupelio nuotr.
„Ortodoksų Bažnyčia Lietuvoje dar kartą kartoja savo poziciją, išsakytą 2022 m. vasario 25 d. rytą Lietuvos žiniasklaidai. Mes smerkiame bet kokį karą ir smurtą. Smerkiame karą prieš Ukrainą. Labai liūdime dėl šio brolžudiško karo aukų, visa širdimi užjaučiame tuos, ką palietė ši baisi bėda, meldžiamės už visus žuvusius karius ir taikius žmones. Ortodoksų Bažnyčia Lietuvoje, kaip ir visi krikščionys, ypatingai meldžiasi, kad kuo greičiau baigtųsi šis brolžudiškas karas ir Ukrainos žemėje įsiviešpatautų taika“, – pacitavęs pranešimą, K. Pankrašovas neslėpė, iš tikinčiųjų lūpų girdintis įvairių kalbų. Saugodamas šventovės ramybę, diakonas prašo susilaikyti nuo bet kokių komentarų, o diskusiją, jei kitaip neįmanoma, pratęsti už soboro durų.
„Žmones kviečiu maldai, o komentarus raginu pasilikti sau“, – kalbėjo diakonas, bažnyčią vadinantis ne savo, o Dievo namais, kuriuose jis jaučiasi tarsi savuose.
Bendruomenė dar stipresnė
Kariniams veiksmas vienareikšmiškai nepritarė ir Lietuvos Kauno sentikių bendruomenė. Dvasinis tėvas Sergejus Krasnopiorovas smerkė karą ir svarstė, kiek laiko prireiks žaizdoms užgyti.
„Tai, kas vyksta mūsų netolimoje kaimynystėje, prilygsta tragedijai ir humanitarinei katastrofai.
Žmonių nelaimei, ne pirmus metus besitęsiantis konfliktas tarp Rusijos ir Ukrainos įsiplieskė į karą. Pats savaime karas yra baisus ir prieštarauja pačiai krikščionybės esmei, Dievo įsakymui nežudyti.
Sunkiausia suvokti, kad tai vyksta tarp krikščionių – tarp brolių pagal dvasinį, kultūrinį ir istorinį paveldą“, – anot S. Krasnopiorovo, pasaulyje neramumų kyla dėl to, kad žmonės vis dažniau žiūri tik savęs, savo poreikių ir vis rečiau atsigręžia į Dievą ir jo įsakymus. Šiuo sunkiu laikotarpiu Kauno sentikiai maldomis Ukrainos žmonėms linki stiprybės, o karo kurstytojams Aukščiausiojo prašo perduoti žinią apie norimą taiką pasaulyje.
„Mes, Lietuvos sentikiai, taip pat esame XVII a. pabėgėliai, tad geriau nei kas kitas suprantame šios situacijos keliamą siaubą niekuo dėtiems žmonėms. Esame dėkingi šalims, ypatingai mūsų namais tapusiai Lietuvai, kuri siaubo akivaizdoje mus priglaudė ir tapo tėvyne. Taigi prašome Dievo ir visų žmonių visapusiškai padėti šio karo nuskriaustiems žmonėms, kurie prarado namus ir artimuosius. Linkime Dievo malonės visiems ir norime, kad šis karas, jau pražudęs tūkstančius žmonių, pagaliau nurimtų, – Kauno sentikių dvasinis tėvas S.Krasnopiorovas patikino, kad esama situacija bendruomenės nesuskaldė, priešingai – Kauno sentikiai tapo dar vieningesni ir stipresni. – Taip yra dėl to, kad mūsų požiūris yra vienodas – tik Dievas gali mus teisti.“