Perskaičiuoti balai

Į "Kauno dieną" kreipėsi kelerius metus JAV gyvenusi, tačiau dabar į Lietuvą grįžusi kauniečių šeima. Juos papiktino Lietuvos švietimo sistemos spragos, kurios beveik užveria emigrantams aukštųjų mokyklų duris.

Kaunietė Vilma pasakojo, kad keleriems metams į JAV jų šeima nusprendė išvykti, nes sūnus – sportininkas. Lietuvoje jam buvo sudėtinga suderinti mokslus vidurinėje mokykloje ir sportą, o už Atlanto tokia galimybė buvo. Sūnus JAV mokėsi kelerius metus ir įgijo vidurinį išsilavinimą.

Kauniečiui sekėsi mokslai, jis ten gaudavo aukščiausius įvertinimus. Amerikoje mokiniai vertinami kitokia sistema. Čia rašomi ne pažymiai, o įvertinimai raidėmis. Tad lietuvio atestate pažymėti "A" balai.

Grįžus į Lietuvą, raidėmis žymimą mokslo įvertinimą reikėjo perskaičiuoti ir paversti dešimtbale vertinimo sistema. Kadangi jaunuolis JAV rinko aukščiausius įvertinimus, kauniečių šeima tikėjosi, kad ir Lietuvoje bus pripažinta, jog jis mokėsi dešimtukais. Tačiau atsitiko visiškai kitaip. Paaiškėjo, kad svetur vidurinį išsilavinimą įgiję lietuviai savo šalyje niekada nebus dešimtukininkais.

"Iškilo problemų, nes ten išduoti atestatiniai pažymiai turi atitikti Lietuvos. Vyksta perskaičiavimai ir atsiranda neteisybė. Studijų kokybės vertinimo centras perskaičiuoja balus. Ir su darbuotojais diskutavau, kad sukurta tokia sistema, jog, perskaičiuojant balus iš JAV sistemos į lietuviškąją, balas visada mažėja. Jei ten gavo "A" įvertinimą (tai yra aukščiausias balas), Lietuvoje bus 9,7 balo. Kad ir kaip gerai ten mokeisi, čia vis tiek būsi prastesnis. Paradoksas, kad, perskaičiavus balus, labai gabių vaikų balų vidurkis Lietuvoje tampa mažesnis", – stebėjosi Vilma.

Tad, perskaičiuojant balus į lietuvišką sistemą, anglų kalba nurodoma kaip gimtoji. Nors ir taip aišku, kad būtent lietuvių kalba yra gimtoji.

Kita gimtoji kalba?

Dar viena problema, su kuria susidūrė vidurinį išsilavinimą užsienyje įgijęs jaunuolis, – gimtoji kalba. Tarsi dėl to neturėtų kilti klausimų, juk lietuvis užsienyje praleido vos porą metų. Tačiau Lietuvos institucijos nusprendžia, kad jei vaikas mokyklą baigė JAV ir turi šios šalies mokyklos atestatą, jis pakeitė ir gimtąją kalbą. Lietuvio gimtoji kalba staiga oficialiai tampa anglų.

"Jis JAV mokykloje, žinoma, nelaikė lietuvių kalbos egzamino. Tad, perskaičiuojant balus į lietuvišką sistemą, anglų kalba nurodoma kaip gimtoji. Nors ir taip aišku, kad būtent lietuvių kalba yra gimtoji. Dėl tokio priskyrimo dar žemėja balų vidurkis", – stebėjosi mama.

Studijos kitur

Kaunietę stebina valdžios dažnai kartojamos viltys, kuriami neaiškūs projektai, kaip paskatinti emigrantus sugrįžti į Lietuvą. Ji neabejoja, kad, esant tokiai švietimo sistemai, emigrantai tik atbaidomi nuo sugrįžimo.

"Mūsų šeima skatina lietuvybę, todėl ir grįžome į Lietuvą, tačiau mūsų atveju tampa sudėtingiau studijuoti Lietuvoje aukštosiose mokyklose", – tikino mama.

Anot jos, sūnus norėjo Lietuvoje įgyti prestižinę specialybę, kur stojant yra kiekvienas balas svarbus. Šiuo atveju mūsų šalies švietimo sistema sumenkino jaunuolio mokslo pasiekimus, todėl šeima nusprendė studijas pasirinkti tarptautiniame universitete.

"Jei vaikas nori stoti į tą specialybę, kur yra didelis konkursas, visi po kablelio esantys skaičiai yra svarbūs. Išvykus į geresnę švietimo sistemą turinčią šalį, sūnus mokėsi JAV 16-oje vietoje esančioje mokykloje, dabar, grįžęs į problemiškesnę švietimo sistemą, tampi prastesniu mokiniu? Tai įvertinę, mes išsigandome, nes šiuo atveju nuo mūsų niekas nepriklausė, todėl pasirinkome tarptautinį universitetą. Kitaip sakant, mano sūnui uždaryti norimų Lietuvos universitetų ir čia įgyjamų specialybių keliai", – problemą vardijo Vilma.

Ji tikino, kad sūnus tikrai galėjo įstoti ir į Lietuvos aukštąją mokyklą, tačiau ne į tas specialybes, kurias jis norėtų. Anot moters, studijuoti būtų galima nebent ten, kur surenkama mažai studentų ir yra mažas stojimų konkursas.

Palengvina stojimą?

Švietimo ir mokslo ministerija laikosi kitokios pozicijos – dabar galiojanti balų perskaičiavimo sistema esą palengvina stojimą į Lietuvos universitetus vidurinį išsilavinimą užsienyje įgijusiems jaunuoliams.

Švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas aiškina, kad  skirtingos šalys turi skirtingas balų skaičiavimo sistemas.

"Jei stojantysis baigė mokyklą užsienyje ir nėra laikęs lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino, vietoj šio egzamino, skaičiuojant konkursinį balą, imamas jo turimas mokomosios kalbos egzamino įvertinimas. Tai daroma siekiant sudaryti palankias sąlygas grįžti į Lietuvą studijuoti užsienyje besimokantiems lietuviams, kurie neturi galimybės laikyti lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino. Jei studijos, į kurias pretenduoja užsienyje išsilavinimą įgijęs stojantysis, organizuojamos lietuvių kalba, jis turi įrodyti savo lietuvių kalbos mokėjimo lygį", – aiškino viceministras.

Anot G.Viliūno, ministerijos žiniomis, kasmet Lietuvos aukštosiose mokyklose studijuoja bent pusantro šimto užsienio lietuvių, nes yra sukurta skatinimo sistema. "Skatinant užsienio lietuvius studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose, užsienio lietuviams prie apskaičiuoto konkursinio balo pridedamas vienas papildomas balas, o asmenims, užsienyje baigusiems lietuviškas mokyklas, – dar vienas papildomas balas.

Be to, užsienio lietuviai, studijuojantys Lietuvoje, konkurso būdu gali pretenduoti į paramą studijoms – stipendiją ir socialinę išmoką, kuri priklauso nuo socialinės studento padėties. Tad užsienyje mokyklas baigusiems lietuviams durys tikrai neužvertos, kviečiame visus, svarstančius grįžti į tėvynę studijuoti, pasinaudoti studijų Lietuvoje galimybėmis", – komentavo G.Viliūnas.