Rūpestis, kur įsigyti euro monetų ir kaip atsikratyti taupyklėse prikauptų lietuviškų centų, nerimas dėl prekybos pirmosiomis 2015 m. dienomis, kai dar cirkuliuos dvi valiutos – tokiais rūpesčiais artėjant euro įvedimui mūsų mieste gyvena pardavėjai ir pirkėjai.

Žada nedirbti

"Dvi pirmąsias sausio savaites tikrai nedirbsime. Gal paskui jau bus praėjęs tas chaosas dėl euro, kurio norime išvengti", – prisipažino Kauno stoties turguje gėlėmis prekiaujanti Daiva Butvilienė. Moteris nemano, jog euras atneš kokių ypatingų pokyčių, tačiau neabejoja, kad tiek pirkėjams, tiek prekybininkams atsiskaitymas už prekes bus gerokai keblesnis.

Vis dėlto dauguma turgaus prekeivių euro nesibaido ir savo pirkėjams durų užverti neketina. "Mes tikrai dirbsime, taip ir parašykite", – viena per kitą aiškino gėlių pardavėjos turguje. Jeigu po Naujųjų turgus ir ištuštės, tai visai dėl kitų priežasčių.

"Sausį ir vasarį aš neprekiausiu, bet ne dėl euro. Mano užaugintos daržovės baigiasi, bus šalta, tad mano pirkėjai jau žino, kad tokiu metu atostogausiu", – sakė daržovėmis, marinuotais ir džiovintais grybais prekiaujanti Jūratė. Dėl euro ji sau galvos visai nesuka. "Ne pasaulio pabaiga juk. Pergyvenome rublius: taupėme, paskui jie dingo, manau, kad dabar taip nebus. O ir pinigų jau tiek nebeturime sukaupę. Reikia būti visai kvailam, kad nesusivoktum, nesuskaičiuotum", – atvirai svarstė Jūratė.

Savo augintomis pupelėmis ir žolelių arbatomis prekiaujanti Regina Malinovska sausį taip pat nesiruošia šalti turguje – važiuos į sanatoriją pailsėti ir stiprinti sveikatą. "Kas tie eurai? Ne pirmą kartą pinigus keičiame, kad tik žmonės jų turėtų", – nusijuokė garbaus amžiaus prekybininkė.

Pasak moters, jos pensija keliauja į banko sąskaitą, tad po Naujųjų ji jau pasiims pinigus eurais ir dėl to problemų nekils. Prakalbus apie prekybą turguje, R.Malinovska pripažino, kad reikės šiek tiek laiko priprasti prie kitaip skaičiuojamų prekių kainų ir pirkėjams taikomų nuolaidų. "Turiu skaičiuotuvą, paskaičiuosiu. Jeigu žmogus pritrūks kokio smulkaus euro cento, tai ir nereikalausiu – bus kaip nuolaida", – apie tai, kaip ketina dirbti įvedus eurą pasakojo močiutė.

Pardavinės ir keis

"Nuo sausio 3-iosios tikrai dirbsime. Euro aš nebijai, nes važinėju po visą Europą ir euras man tas pats kaip litas. Pasiruošiau, prisipirkau smulkių eurų, tam investavau 5 tūkst. litų", – drąsiai kalbėjo vyriškais drabužiais prekiaujanti Rima.

Prekybininkė prasitarė, kad kai kurios pagyvenusios moterys jau užsiminė ateisiančios į turgų išsikeisti litų į eurus. Rima žada pagelbėti tokioms savo klientėms ir pakeisti pinigus. Ji iškabins lentelę, kurioje žmonės galės pasiskaičiuoti kainą eurais ir litais. Kainas verslininkė nusiteikusi apvalinti – vieną kitą euro centą nurašys kaip nuolaidą pirkėjams. "Aišku, vieno euro nuolaidos vyriškiems marškiniams jau nepadarysi. Anksčiau žmonės buvo įpratę, kad nusidera dėl 1 ar 2 litų", – šyptelėjo verslininkė.

Po Naujųjų metų prekybos turguje neketina stabdyti ir Einaras Piečia, taip pat prekiaujantis vyriškais drabužiais. Verslininkas sakė, kad euro nebijo, tačiau jau dabar pastebėjęs šiokių tokių keblumų.

"Yra šalia bankas, bet smulkių eurų ten nusipirkti negauname – jų tiesiog nėra. Tegul atveža visą vilkiką ir duoda žmonėms. Juk prašome ne už dyką, pirktume", – piktinosi E.Piečia. Jis nedrįso prognozuoti, kaip seksis prekiauti pirmosiomis sausio dienomis, tačiau vyras neabejojo, kad tokių situacijų, kai pirkėjui neturės atiduoti grąžos eurais, gali pasitaikyti.

"Mūsų pirkėjai – pensininkai, jiems bus sunkiausia susivokti", – pastebėjo Stoties turguje drabužiais ir buities smulkmenomis prekiaujanti Dalia Gogienė. Tiesa, pirmosiomis sausio dienomis ji turguje taip pat neprekiaus, nes turės įsigyti verslo liudijimą. Moteris sakė taip pat pasirūpinusi smulkiais eurais grąžai, bet tikisi, kad ir žmonės po Naujųjų piniginėse jau atsineš ne vien litų.

Trūks apyvartinių lėšų

"Neramu, nes bus apyvartinių lėšų stygius. Iš kur mes, smulkieji verslininkai, galime tų smulkių eurų turėti?" – retoriškai klausė Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos įgaliotasis atstovas Kaune Algis Raižys.

Jis neslėpė, kad nemažai smulkiųjų verslininkų svarsto sausio 1–5 d. iš viso neprekiauti, kad žmonės bent kiek apsiprastų, įsigytų eurų.

"Mums niekas jokių mokėjimo atidėjimų nedaro – atvežė prekes, turime iš karto susimokėti. Ir taip apyvartinių lėšų trūkumą visada juntame, o čia dar viskas bus eurais ir privalėsime jų nusipirkti, kad turėtume grąžos", – aiškino A.Raižys.

Jis stebėjosi, kodėl bankai panaikino atskirą aptarnavimo eilę verslininkams. Pasak smulkiųjų verslininkų atstovo, įmonės, norinčios įnešti pinigų ar atlikti kokias kitas bankines operacijas, banke dabar turi laukti bendroje eilėje su visais privačiais banko klientais. "Per dieną prekiaujame, surenkame grynųjų. O kur mums juos dėti? Prekyba vyksta iki vėlyvo vakaro, baigiame 20 ar net 21 val. Tokiu metu jau nėra dirbančių bankų. Kur tuos pinigus nešti? Kur juos pasikeisti? Ryte mums jau reikės turėti smulkių eurų grąžai. Nežinome, ką reikės daryti", – neslėpė nerimo pašnekovas.

Neprekiauti kelias dienas po Naujųjų metų smulkiesiems verslininkams esą taip pat nenaudinga – maisto produktai sensta, o pirkėjai gali ir nesugrįžti. "Po švenčių apsiperkančių žmonių būna labai mažai, bet jeigu neprekiausime, ką daryti su prekėmis tas kelias dienas? Jeigu tai maisto produktai, bus ir nuostolių, nes pasibaigus galiojimo terminui, juos teks išmesti", – prognozavo A.Raižys.

Bėdos dėl centų

Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos įgaliotasis atstovas Kaune A.Raižys sakė, kad gruodį gerokai padaugėjo žmonių, už prekes norinčių atsiskaityti metaliniais litais ir net baltais centais. "Centų padaugėjo – tai faktas. Žmonės pradėjo jų atsikratyti, bet didelės problemos nėra. Aišku, priimti centus, paskui juos priduoti bankui nėra labai paprasta, užtrunka skaičiavimas, nepatogu", – pripažino verslininkas.

Viešumoje jau pasigirdo nusiskundimų, esą kai kurios mažesnės parduotuvės atsisako iš pirkėjų priimti dideles sumas centais, nes žmonės masiškai pradėjo krapštyti santaupas iš taupyklių. A.Raižys sakė apie tokius atvejus, kai atsisakyta priimti centus atsiskaitant už prekes, dar negirdėjęs.

"Dabar močiutės ir senukai puolė į bankus pirkti tų eurų maišelių kaip suvenyrų. Jų jau neįmanoma nusipirkti. Girdėjau, kad kai kas juos jau perpardavinėja internetu", – kalbėjo kaunietis.

Euro monetų bumas

Lietuvos bankas ir šalies komerciniai bankai pažintinius lietuviškų eurų monetų rinkinius pradėjo pardavinėti gruodžio 1-ąją. Tokio paketo vertė – 11,59 euro, o įsigyti jį galima už 40 litų.

Rinkinį sudaro 11,59 euro vertės monetos (40,02 lito). Jame – po tris 1, 2, 10, 20, 50 euro centų, 1 ir 2 eurų monetos, taip pat dvi 5 euro centų monetos. Lietuvos monetos nacionalinėje pusėje nukaldintas šalies simbolis – Vytis, apsuptas dvylikos žvaigždžių.

Skelbimuose internete iš tiesų siūloma įsigyti tokių rinkinių, primenant, kad prieš metus Latvijoje tai buvo pati populiariausia dovana Kalėdų proga. Aišku, internete eurai kainuos brangiau, negu rinkinius parduoda Lietuvos bankas, komerciniai bankai ar paštai.

"Atstovi ilgiausią eilę ir sužinai, kad to eurų maišelio negalėsi įsigyti, nes bankas reikalauja pateikti asmens dokumentą. Tokių kaip aš – ne vienas. Ir sliūkina paskui pensininkai nuleidę galvas namo, eurų negavę", – skundėsi į redakciją paskambinęs kaunietis Vladas Talandževičius. Vyras bandė ieškoti teisybės, tačiau sulaukė banko darbuotojų paaiškinimo, esą tokios taisyklės. Kaunietis piktinasi, kad viešai skelbta informacija, kad euro monetų rinkinius bus galima nusipirkti be jokių kliūčių, neatitinka tikrovės.

Dėmesio: bankomatuose – eurai

Visai neseniai žmonės miesto centre pastebėjo, kad kai kurie bankomatai nebeturi litų, nors eurais atsiskaityti dar negalima.

"Norėjau išsigryninti litų, bet pamačiau įspėjimą prie bankomato, kad išduoda tik eurus", – nustebo kaunietė Valentina. Apie tai įspėjimų atsirado prie kelių bankų bankomatų, tad norėdami išsigryninti pinigų žmonės turėtų būti atidesni. Deja, nei su SEB, nei su "Swedbank" bankų atstovais spaudai susisiekti nepavyko.