Eksperimentai – pats įdomumas

„Mokytis fiziką mokykloje man sekėsi, patiko šio dalyko mokytoja ir štai jau 20 metų džiaugiuosi, kad pati esu fizikos mokytoja“, – sako N. Steponavičiūtė. Kai dar buvo moksleivė, ją pačią labiausiai mokykloje žavėjo eksperimentai, todėl šiandien jų netrūksta ir jos pačios pamokose.

„Stengiuosi, kad didžiąją dalį mano pamokos laiko užimtų eksperimentai. Svarbu, kad tam po ranka visada būtų priemonių. Turiu sukaupusi rinkinį, kurį pavadinau „100 eksperimentų sau ir draugams“. Jie padeda mokyti. Be to, jei vaikai užsisvajoja, nelabai nori klausyti, bet kada galiu kurį nors parodyti. Ir jiems greičiau pakyla ūpas“, – pasakoja išradinga mokytoja.

Eksperimentai pedagogės pamokose patys įvairiausi: optinė apgaulė su žvake ir stiklu, baltu tampantis besisukantis septynių spalvų ratas, paprastųjų mechanizmų tema rodomas sverto ir skridinio veikimo principas, dirželio pusiausvyra ir kt. Anksčiau mokytojos priemonės eksperimentams tilpdavo lagamine, o šiandien tam skirta jau visa spinta. Kai kurios mokytojos turimos priemonės nedidelio dydžio, tad tam, kad eksperimentą vaikai matytų iki smulkmenų, mokytoja jį filmuoja ir tiesiogiai rodo multimedijos ekrane.

Koks eksperimentas vaikams labiausiai patinka? „Vienas mėgstamiausių – sidabrinis kiaušinis. Pirmiausia kiaušinį aprūkome palaikę virš žvakės, tada merkiame į vandenį. Jame kiaušinis atrodo nebe juodas, o sidabrinis. Tokia iliuzija susidaro dėl visiško šviesos atspindžio vandenyje. Kiaušinį ištraukus jis vėl yra juodas“, – įvardija pašnekovė.

Jie jaučiasi dalyvaujantys realiame mokymosi procese. Ne tik mokytojas juos gali kažko išmokyti, bet ir jie mokytoją.

Nenuostabu, kad vaikai tokias pamokas mėgsta ir net po daugelio metų prisimena. „Būna, sutinku savo mokinį parduotuvėje ar gatvėje, o jis sako: prisimenu, mokytoja, kaip darėme eksperimentus per jūsų pamokas. Tai visada malonu girdėti“, – prisipažįsta pedagogė.

Vilioja robotukai

Ne tik eksperimentai, bet ir kelių dalykų integravimas pamokas vaikams padaro įdomesnes. Robotika, IT ir fizika – atrodo, sunkiai suderinama? Tikrai ne. Iš pradžių Kauno rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje, kur vyksta neformaliojo ugdymo „Lego robotikos“ ir „Vaizdo technologijų“ užsiėmimai, su lego robotukais ir jų konstravimu susipažino progimnazijos mokytojai. Praėjusiais mokslo metais lego robotukus jau vežė parodyti vaikams į mokyklą. Mokiniai juos konstravo ir programavo, juos modeliavo, atliko užduotis.

Fizikos pamokose jie taip pat rado savo vietą: buvo pritaikyti bandant apskaičiuoti apskritimu judančio kūno greitį ir pagreitį, robotukų kinetinę energiją, ratukų sukimosi dažnį, o veiksmo ir atoveiksmio dėsnį vaikai mokėsi surengę jų sumo varžybas.

Padeda bendradarbiavimas

Ar technologijos pamokose reikalingos? „Tikrai taip“, – sako mokytoja. Šiuolaikinei išmaniajai kartai, kaip galima tikėtis, jos yra įdomios ir padeda mokytis.

„Darbą palengvina interaktyvi lenta ir fizikai sukurtas interaktyvių pamokų komplektas. Jei kas nors nepasileidžia kompiuteriu ar koks kitas techninis trukdys atsiranda, vaikai tuoj skuba padėti. Jie tuos dalykus gerai išmano ir supranta, žino, kad kartais mokytojai yra kiek lėtesni. Bet taip ir vyksta bendradarbiavimas. Jie jaučiasi dalyvaujantys realiame mokymosi procese. Ne tik mokytojas juos gali kažko išmokyti, bet ir jie mokytoją“, – šypsosi N. Steponavičiūtė. Tai yra vienas tų dalykų, kurie ją skatina dirbti pedagogo darbą.

Mokyklas pasieks naujos mokymosi priemonės

Kad pamokos būtų dar įdomesnės, šiemet daugiau kaip 700 šalies mokyklų pasieks naujos gamtos ir technologinių mokslų mokymosi priemonės 1–8 klasių mokiniams: gamtos tyrinėjimo rinkiniai, meteorologinės stotelės, diodiniai lazeriai, elektronikos mokomieji rinkiniai, mikroskopai, optikos rinkiniai. Naujoms eksperimentams atlikti reikalingoms priemonėms įsigyti skirta beveik 7 mln. eurų iš valstybės biudžeto ir ES struktūrinių fondų.