Tikslas – išmokti rūšiuoti
Kauno rajone yra apie 50 ugdymo įstaigų – mokyklų ir darželių, kurios turi per 15 tūkst. ugdytinių. Tad tokią nemenką – dar ir jaunatviškai aktyvią – rajono bendruomenės dalį planuojama išmokyti gyventi tvariau ir įskiepyti tinkamus atliekų rūšiavimo įpročius.
Kaip sakė Kauno rajono savivaldybės mero patarėjas Algirdas Reipas, teisės aktai savivaldybėms atliekų tvarkymo srityje kelia vis daugiau užduočių, o Kauno rajono savivaldybė pastaraisiais metais ir šiaip pradėjo kelti sau aukštus aplinkosauginius reikalavimus. Tad šiemet, tęsiant veiklą šia kryptimi, buvo nuspręsta atsigręžti į ugdymo įstaigas.
„Manome, vaikai pirmuosius rūšiavimo įgūdžius turėtų įgyti dar darželyje ir mokyklose, – sako A. Reipas. – Būtent ten jie turėtų matyti tą tikrąjį rūšiavimą, kokio siekiama, koks turėtų būti ateityje. Vaikai turi išmokti tvarkyti ne tik klasikines atliekas – užstato tarą, stiklo, plastiko, popieriaus pakuotes, bet ir biologines, organines, maisto ir virtuvės atliekas.“
Mero patarėjo teigimu, Kauno rajonas turi daug patirties teikdamas maitinimo paslaugas mokyklose, kadangi yra įdiegęs švediško stalo sistemą, – dėl to mokyklose beveik 40 proc. sumažėjo nesuvalgyto maisto kiekis. Žengus vieną žingsnį, kilo poreikis žengti ir antrą – mažinti susidarančių atliekų kiekį, o to nepavyks pasiekti, kol tinkamai nebus tvarkomos ir rūšiuojamos atliekos.
Bendradarbiaujant su „Žaliuoju tašku“, tariantis su jais, klausiant jų nuomonės, kaip galima geriau padaryti, buvo parengta rūšiavimo schema. Numatyta, kad jau šiais mokslo metais kiekvienoje rajono mokykloje kiekviename aukšte viename ir kitame koridoriaus gale bus rūšiavimo dėžutės iš trijų dalių – skirtos plastiko, popieriaus ir stiklo pakuočių atliekoms, o kiekvienoje darželio grupėje – po rūšiavimo komplektą. Mažieji bus mokomi, kur kiekvieną atlieką reikėtų įmesti.
Vaikai kasdien rūšiuos susidarančias atliekas, o tada jau įsijungs įstaigas prižiūrintys, valantys ir jų švara besirūpinantys darbuotojai, kurie tas dėžutes ištuštins ir atliekas nuneš į prie įstaigų stovinčius atliekų konteinerius.
Kadangi iki šiol prie mokyklų buvo tik bendrai visoms pakuotėms skirti konteineriai, tai antra projekto dalis – pasiekti, kad prie kiekvienos įstaigos būtų pastatyti ir rūšiavimo konteineriai plastiko, popieriaus ir stiklo pakuotėms, o su atliekų tvarkytojais būtų sutarta, kad jie dažniau juos išvežtų.
„Šio projekto vainikavimas bus švietimo įstaigų tvarumo įvertinimas mokslo metų pabaigoje, – sako A. Reipas. – Mes suskaičiavome, kiek dabar turime nerūšiuotų atliekų, kiek – rūšiuotų, kiek iš viso susidaro atliekų, kokia jų sudėtis. Kadangi visi prie ugdymo įstaigų įrengti konteineriai bus įtraukti į apskaitą, galima bus stebėti, kaip įstaigoms sekėsi vykdyti tą rūšiavimo sistemą, kiek kokia įstaiga buvo tvari. Pagal dabartinius rezultatus, kiek atliekų išrūšiuojama, esame visas savo ugdymo įstaigas sureitingavę, ta informacija visoms joms yra pateikta – reikia pasakyti, kad situacija skirtingose ugdymo įstaigose yra labai skirtinga.“
Kartu: tinkamas atliekų tvarkymas ir rūšiavimas, A. Burbaitės teigimu, yra viena svarbiausių veiklų, kuria kiekvienas galime prisidėti prie savo aplinkos taršos mažinimo. / „Žalios stotelės“ archyvo nuotr.
Visos bendruomenės reikalas
Pasak Kauno rajono savivaldybės mero patarėjo, kadangi dabar aplinkosaugos, tvarumo, atliekų tvarkymo ir rūšiavimo dalykai integruojami į ugdymo procesą, savivaldybės Švietimo skyrius skirs valandų, kad kiekviena klasė ir kiekviena darželio grupė, pagal savo amžiaus mokymo programą, gautų pakankamai informacijos apie atliekų rūšiavimą: kodėl reikia rūšiuoti, kodėl tinkamai rūšiuoti ir tvarkyti atliekas yra svarbu.
„Galime vaikus mokyti, bet jeigu jie mokykloje nemato konkrečios elgsenos, konkrečių veiksmų, tai tas ugdymas ir mokymas yra tik teorinis, jis neveiksmingas, – sako pašnekovas. – Šiuo projektu siekiame, kad tiek vaikai, tiek specialistai, tiek ugdymo įstaigų personalas gautų vienodą informaciją, labai aiškias rūšiavimo instrukcijas, kurias mums teiks „Žaliasis taškas“. Planuojame rengti ir susitikimus, mokymus, kalbėti apie pasiektus rezultatus.“
Savivaldybės atstovas tikisi, kad kiekviena seniūnija pagalvos, kaip galėtų prisidėti prie bendruomenių tvarumo vystymo, kad nebūtų tas atliekų tvarkymas ar tvarumas atsietas nuo žmonių, nuo jų gyvenamos teritorijos. Vaikai, pastebėję, kur nešvaru, kur nepakanka konteinerių, kur ir ką galima geriau padaryti, bus lyg savo bendruomenės aplinkosaugos ambasadoriai – juk jie yra ta karta, kuriai reikės gyventi po mūsų, ir kuri trokš gyventi gal net prasmingiau ir gražiau negu mes.
Toks, anot A. Reipo, Kauno rajono savivaldybės tikslas – kad ugdymo įstaigos prisidėtų prie aplinkos puoselėjimo, prie geresnio rūšiavimo. Juk mūsų pačių gera aplinkosauginė elgsena puoselėja žmogų ir daro jį draugiškesnį ne tik aplinkai, bet ir vienas kitam, kuria ryšius, kurie labai svarbūs bendruomenėje.
„Tikiu, ateityje galėsime didžiuotis, kad ir mūsų ugdymo įstaigos, mūsų mokyklos, mūsų bendruomenės ir vaikai prisidėjo prie atliekų tvarkymo sistemos pokyčių. Galėsime kartu su „Žaliuoju tašku“ pasidžiaugti, kad žengėme dar vieną žingsnį tvarumo link, parodėme, kad tik visiems bendradarbiaujant galima pasiekti rezultatų“, – sako A. Reipas.
Pavyzdys: A. Reipo manymu, vaikus galime mokyti rūšiuoti atliekas, bet jeigu jie mokykloje nemato konkrečių veiksmų, tai tas ugdymas ir mokymas yra tik teorinis, jis neveiksmingas. / Kauno rajono savivaldybės archyvo nuotr.
Ne tik šiukšlių skirstymas
„Žaliasis taškas“ – prieš 20 metų, kai rūšiavimo ir perdirbimo srityje Lietuva dar nedrąsiai žengė pirmuosius žingsnius, susikūrusi organizacija, kuri išsikėlė misiją puoselėti ir saugoti aplinką, skatinti rūšiavimą, pasirūpinti, kad ateities kartos gyventų gražesnėje planetoje.
„Mūsų tikslas – kurti veiksmingą bendrą pakuočių atliekų tvarkymo ir perdirbimo sistemą, maksimaliai mažinti aplinkos taršą pakuočių atliekomis ir didinti visuomenės sąmoningumą, skatinti rūšiuoti atliekas, – sako „Žaliojo taško“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė Asta Burbaitė. – Tinkamas atliekų tvarkymas ir rūšiavimas yra viena svarbiausių veiklų, kuria kiekvienas galime prisidėti prie savo aplinkos taršos mažinimo.“
Siekdamas įvertinti Lietuvos gyventojų atliekų rūšiavimo patirtį ir žinias apie tinkamąą atliekų rūšiavimą, „Žaliasis taškas“ šių metų vasarį jau trečią kartą inicijavo visuomenės tyrimą. Jo rezultatai atskleidė, kad atliekas rūšiuojančių gyventojų skaičius Lietuvoje auga: palyginti su 2023 m., atliekas rūšiuojančių žmonių dalis padidėjo net 4 proc. – dažnai arba visuomet atliekas rūšiuoja 91 proc. respondentų.
Vis dėlto svarbu atkreipti dėmesį, kad nors lietuvių atliekų rūšiavimo įpročiai gerėja, egzaminą išlaikytų toli gražu ne kiekvienas, manantis, kad daro tai tinkamai. Pavyzdžiui, net devyni iš dešimties apklaustųjų konstruktoriaus kaladėlę mestų į plastiko konteinerį, nors jos vieta – tarp mišrių komunalinių atliekų.
Skatindama rūšiavimo įpročius ne tik namų, bet ir darbo, ugdymo aplinkoje, organizacija „Žaliasis taškas“ pagamino patogius rūšiavimo dėžučių komplektus su tinkamo pakuočių atliekų rūšiavimo atmintinėmis. Nuo 2014-ųjų nemokamai dalijamų dėžių galima pamatyti ne tik sostinės ar didžiųjų miestų įmonėse, biuruose ir viešosiose įstaigose, bet ir atokiose gyvenvietėse.
Iki mokslo metų pradžios ir į Kauno rajono savivaldybės administraciją bus pristatyta 400 komplektų rūšiavimo dėžučių, o savivaldybės darbuotojai jas tiesiogiai išdalys visoms Kauno rajono ugdymo įstaigoms.
„Žaliasis taškas“ kviečia nelikti abejingus ir žengti visai nesudėtingą žingsnį atsakingo, o svarbiausia – tinkamo atliekų tvarkymo link, kartu primindamas, kad rūšiavimas nėra tik paprastas šiukšlių skirstymas pagal kategorijas.
„Tai, visų pirma, sąvartynų mažinimas, gamtos išteklių ir energijos taupymas, sąmoninga ir atsakinga kova su klimato šilimu“, – pabrėžia A. Burbaitė.
Naujausi komentarai