Į Kauną su keliautoju A. Valujavičium grįžo ir „Lituanica“

Atlanto vandenyną vienviete irkline valtimi perplaukęs A. Valujavičius gerbėjus šeštadienį kvietė susitikti Kauno „Žalgirio“ jachtklube.

Dar prieš vidudienį čia susirinkę žmonės pasakojo akylai sekę kiekvieną Aurimo kelionės dieną ir palaikę jį visa širdimi.

Pagal planą pro vandens vartus turėjęs įplaukti apie 12 val., lydimas kitų valčių ir jachtų, keliautojas Jachtklube pasirodė tik po 15 val. Punktualumui koją pakišo nepalankus vėjas, kuris Aurimą lydėjo nuo pat Rumšiškių. Laukimas tapo išbandymu. Mažiau kantrūs išsiskirstė, o tie, kurie nebuvo suplanavę savo šeštadienio, įsitaisė vietos kavinėje arba pledukus tiesė prie rėmėjų palapinės ir nedidukės, šalia įrengtos scenos.

Simono Baltušio nuotr.

„Labai norėjome pamatyti Aurimą, todėl lauksim kiek reikės. Tai, ką padarė šis žmogus, yra neįtikėtina. Tikiu, kad taip, kaip dabar istorijos vadovėliuose rašoma apie legendinį Dariaus ir Girėno skrydį, kažkada bus rašoma ir apie Aurimo kelionę per Atlantą“, – horizonte pagaliau pamatęs keliautojo valtį, kaunietis Romas su sūnumi nekantravo paspausti ranką šių laikų didvyriui.

Buvo, kad Atlante tiek pat laiko irklavau vietoje, nes žinojau, jei sustosiu, būsiu nublokštas atgal.

Entuziastingai irkluojantis Aurimas nuo žemės privertė pakilti visus susirinkusiuosius. Aurimą jie pasitiko plojimais, šūksniais, skanduodami keliautojo vardą. Ilgai laukę susirinkusieji buvo paprašyti luktelėti dar kelias minutes, kol Aurimas pasistiprins po kelionės.

„14 km plaukiau 5 val. Buvo, kad Atlante tiek pat laiko irklavau vietoje, nes žinojau, jei sustosiu, būsiu nublokštas atgal“, – pasveikinęs jo laukusius žmones, A. Valujavičius buvo pasiruošęs pokalbiui.

A. Valujavičius su „Lituanica“ atplaukė į Kauną

Susirinkusieji išgirdo apie sužvejotą ir sudorotą doradą, apie kajutę, kurioje daug erdviau nei vienvietėje palapinėje, apie valties dugną, kurį aštuonis kartus vadavo nuo prikibusių moliuskų, apie orkų baimę ir apie miegą, kurio Atlante buvo kur kas daugiau nei grįžus į Lietuvą.

Simono Baltušio nuotr.

Daugiausiai dėmesio sulaukė iš stiklo pluošto pagaminta vandens susisiekimo priemonė, kuri skrodė Atlanto vandenis. Pagaminta 2017-aisiais, kai Aurimas baigė universitetą, 678 cm ilgio, 160 cm pločio ir beveik 350 kg svorio trasatlantinė valtis „Lituanica“ iki tol turėjo tris savininkus. Lietuvis ją įsigijo iš britės Jasmine Harrison, kuri perplaukusi Atlanto vandenyną tapo jauniausia tai padariusia moterimi pasaulyje ir buvo įtraukta į Guinnesso rekordų knygą.

Per 121 dieną perplaukęs vandenyną irkline valtimi nuo žemyninės Europos iki žemyninės Šiaurės Amerikos dalies kaunietis A. Valujavičius tapo pirmuoju tokį maršrutą įveikusiu lietuviu ir trečiuoju žmogumi pasaulyje. Grįžusi į Kauną valtis „Lituanica“ čia išbus iki lapkričio mėnesio. Vėliau ji greičiausiai keliaus į Lietuvos Jūrų muziejų, esantį Klaipėdoje.

Šiame straipsnyje:

Lituanica